KOJA KOJON. „Mūsų ligoninės rezultatai yra ne ką blogesni nei lyderiaujančių Europos klinikų„, – džiaugėsi unikalias operacijas atliekantis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Nerijus Kaselis.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbantis abdominalinės chirurgijos gydytojas Nerijus Kaselis – įspūdingų rezultatų pasiekęs chirurgas. Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas keletą ypač sudėtingų operacijų atliko vienas pirmųjų ar net pirmasis pasaulyje.

Chirurgo darbe N. Kaseliui itin praverčia tai, kad jis yra ambidekstras – viską gali daryti abiem rankomis vienodai gerai. Dvi operacijas N. Kaselis atliko pirmasis pasaulyje, net 13 – pirmasis Lietuvoje, vieną – 5-asis pasaulyje ir antrasis Europoje. Itin garsiai N. Kaselio darbas nuskambėjo 2016 metais, kai, padedamas kitų Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojų, pacientei, sirgusiai skrandžio vėžiu, atliko unikalią operaciją – per makštį buvo pašalintas visas skrandis ir abi taukinės kartu su limfmazgiais. Iki tol pasaulyje tokiu būdu buvo pašalinta tik dalis skrandžio.

Gydytojas sako, kad buvo sulaukęs pasiūlymų dirbti ir užsienyje, tačiau nusprendė likti Klaipėdoje, kad Vakarų Lietuvos gyventojams, kuriems reikalinga profesionali chirurginė pagalba, nereikėtų vykti į kitus miestus, nes ligoninėje laparoskopiniu būdu operuojami visi pilvo organai.

Dirba abiem rankomis

Chirurgu dirbate daugiau nei 30 metų. Kodėl pasirinkote būtent šią medicinos šaką?

Tai labai konkreti medicinos sritis ir galima realiai padėti žmonėms. Kartais žmonės sako, kad žodis gydo, bet žodis juk negali išgydyti vėžio… Aš abiem rankomis galiu dirbti vienodai, manau, tokių gydytojų nėra daug. Tai tikrai padeda, nes galiu greičiau operuoti, tai didžiulis privalumas. Ypač tai praverčia minimaliai invazinėje – laparoskopinėje chirurgijoje. Ji Lietuvoje atsirado 1993 metais ir mes Klaipėdoje visiškai neatsilikome, ėjome koja kojon su kitomis didžiosiomis klinikomis. Tai nebuvo lengva, nes naujos operacijos dar nebūna aprašytos mokslinėje literatūroje ir tikrai nebuvo rodomos kur nors „Youtube“. Bet mes neatsilikome nuo pasaulio. Tai, kas buvo prieš daugiau nei 20 metų, yra labai pažengę. Manau, kad laparoskopinė chirurgija yra ateitis.

Kuo pasižymi laparoskopinės operacijos?

Laparoskopinės operacijos metu iš esmės atliekama tokia pati operacija kaip ir operuojant klasikiniu būdu, atliekant ištisinį pjūvį, tačiau operuojant laparoskopiškai pilvo sienoje padaromi keli nedideli iki 0,5-1 cm pjūveliai. Šios operacijos metu mažiau traumuojami audiniai, žymiai geresnė pakitusių audinių vizualizacija, vaizdas padidinamas keletą kartų, todėl galima tiksliau ir, be abejo, žymiai saugiau operuoti.

Dėl to pooperaciniu laikotarpiu pacientams kur kas mažiau skauda, jie gali pradėti anksčiau vaikščioti, sumažėja pooperacinių komplikacijų rizika, greičiau pradedama reabilitacija ir jie gali greičiau grįžti į aktyvų socialinį gyvenimą. Neabejotinai svarbus didesnis kosmetinis efektas, nes nėra didelių pooperacinių randų. Dabar Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje visus pilvo organus operuojame laparoskopiniu būdu: stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, kepenis, kasą, plonąją, storąją ir tiesiąją žarnas.

Pacientė netikėjo, kad buvo operuota

Gydymo metodai nuolat tobulėja – ar dabar laparoskopija yra geriausias būdas operuoti? Kaip šis metodas keičiasi?

Sukaupę laparoskopinių operacijų patirtį supratome, kad galime laparoskopiškai operuoti ne tik apendicitą, tulžies pūslės akmenis ar išspręsti kitas didesnes chirurgines problemas. Tada perėjome prie išplėstinių onkologinių laparoskopinių operacijų. Pirmoji tokia buvo 2007 metais, kai atlikau laparoskopinę kasos šalinimo operaciją ir buvau antras Europoje. Pirmieji pasaulyje buvo amerikiečiai. Tai yra pati sudėtingiausia operacija net operuojant įprastai, atliekant pilvo pjūvį. Vystėme skrandžio chirurgiją ir jau turime sukaupę nemažai patirties, kuria dalijamės su kolegomis iš Europos.

Kai lyginame darbo rezultatus, mūsų ligoninės rezultatai yra ne ką blogesni nei lyderiaujančių Europos klinikų.

Onkologijoje svarbu ne tik pašalinti ligos pažeistą organą ar jo dalį, bet ir limfinius mazgus – galimus vėžinių ląstelių plitimo kelius. Vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome 3D technologiją operacinėje laparoskopinėms operacijoms. Didelės raiškos ekrane stebint erdvinį vaizdą geriau matomi limfiniai mazgai, kuriuos reikia pašalinti, matome, kur yra kraujagyslės, kurių nereikia liesti, galima dar preciziškiau operuoti.

Paskutiniu metu vis labiau orientuojamasi į operacijas, kai organai šalinami natūraliais takais. Tai sparčiai besivystanti minimaliai invazinės chirurgijos kryptis, atsiradusi siekiant sumažinti chirurginės intervencijos įtaką pacientui. Ko gero, esame vieninteliai Lietuvoje, kurie onkologinių ligų atvejais auglius esame pašalinę per visas natūralias angas – makštį, tiesiąją žarną ir burną. Žmogui skauda kur kas mažiau ar visai neskauda. Tai yra fantastika.

Pavyzdžiui, po skrandžio pašalinimo per makštį kitą dieną sutikau pacientę vaikštančią koridoriuje. Ji buvo nuliūdusi, sako: „Tai, daktare, turbūt nepavyko operacija?“ Ji taip galvojo, nes nieko nejautė ir ilgai nepatikėjo, kad po operacijos gali taip gerai jaustis. Kitas pavyzdys – storosios žarnos operacija, kai dalis žarnos pašalinama per tiesiąją žarną, taigi, išvengiama pjūvių ir nėra skausmo, diskomforto. Tai yra labai svarbūs dalykai. Be to, minimaliai invaziniai operacijų būdai dar labiau minimizuojasi ir žmogui nuo to tik geriau.

Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kai pašalinamas organas, pavyzdžiui, skrandis? Juk reikia prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Logika paprasta – ar gyventi be skrandžio, ar negyventi. Vis dėlto gyvenimas prieš ir po operacijos skiriasi palyginti nedaug. Pavyzdžiui, po skrandžio operacijos praėjus pusei metų, žmogus suvalgo pusę įprastos porcijos, skirtumas tik tas, kad žmogui reikia dažniau valgyti. Apskritai žmonės yra kažkokių aukštesnių jėgų apdovanoti. Jeigu paliekama bent dalis skrandžio, ji palengva išsiplečia ir jau po pusmečio žmogus gali valgyti normaliai. Jeigu pašalinamos ne visos kepenys, jos atauga. Kasa geba kompensuoti dalies organo trūkumą. Net pašalinus pusę storosios žarnos žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą – jokių dietų ar kažko tokio nereikia.

Suprantu, kad šiuo metu nemažai operuojate onkologinėmis ligomis sergančių pacientų.

Onkologija sudaro nemažą dalį. Dirbame pagal visus šiuolaikinius onkologijos standartus, aptariame atvejus ir priimame sprendimus multidisciplininiuose konsiliumuose, tiesiogiai bendraujame su Nacionalinio vėžio instituto chemoterapeutais, radiologais. Sprendžiame, nuo ko konkrečiu atveju pradėti gydymą – ar nuo operacijos, ar nuo spindulinės terapijos, ar nuo chemoterapijos. Taikome kelių gydymo būdų kombinaciją, kad gydymas būtų efektyviausias ir išgyvenamumas būtų didesnis. Yra buvę tokių pacientų, kuriems buvo išgydytas 4 stadijos vėžys. Tie žmonės po operacijos jau gyvena ir 8, ir 10 metų.

Gaila, kad pas mus nėra taip, kaip Japonijoje, kur nuo 45 ar 50 metų visi žmonės tarsi automobilia, privalo pereiti „techninę apžiūrą„.

Kasmet jiems atliekama daug tyrimų, kurie duoda rezultatų, nes kasmetinių patikrinimų metu onkologinė liga aptinkama ankstyvose stadijose, kas ženkliai padidina pasveikimo tikimybę. Tai yra pigiau ir valstybei, nes užtenka tik operacijos, nereikia spinduliuotės ar chemoterapijos.

Į priekį veda profesinis azartas

Nemažai operacijų atlikote pirmasis ar vienas pirmųjų. Kas jus motyvuoja siekti chirurgijos naujovių?

Turbūt tai, kad turiu įgūdžių, žinių ir galimybių įgyvendinti tas naujoves. Man patinka viską apmąstyti, numatyti, kas gali nutikti operacijos metu, pavyzdžiui, kokia nors netikėta komplikacija, kad tam būtų užkirstas kelias.

Skamba panašiai kaip šachmatų partija, kurioje irgi reikia daug įvairių ėjimų į priekį numatyti. Galbūt mėgstate šį žaidimą?

Nežaidžiu šachmatais, nelošiu kortomis, nežaidžiu kitų žaidimų, nors laikau save gana azartišku.

Turbūt mano azartas yra chirurgija – profesinis azartas, kai matau, kad galiu darbą padaryti geriau ir taip padėti žmonėms.

Iš tų operacijų, kurias esate atlikęs pirmas Lietuvoje, Europoje, pasaulyje, kuri jums pačiam buvo didžiausias iššūkis?

Viso skrandžio pašalinimo operacija, nes tai didžiulės apimties ir labai sunki operacija operuojant laparoskopu, jau nekalbant apie tai, kad tai daroma per makštį. Kasos operacija dėl kasos galvutės vėžio chirurgijoje yra pati sunkiausia operacija. Italas chirurgas, kuris Europoje tokią operaciją padarė pirmas, ją darė 12 valandų. Aš, pirmą kartą darydamas šią operaciją, trukau beveik 7 valandas, vėliau, įgijus pakankamai patirties, užtenka 5 valandų.

Operacijos laikas skiriasi daugiau nei dvigubai.

Manau, kad man padėjo tai, kad dirbu abiem rankomis. Trumpesnis operacijos laikas yra geriau tiek pacientui, tiek ir chirurgui. Pacientas gauna mažiau medikamentų, chirurgas mažiau nuvargsta. Dėl to operacijos kokybė yra daug geresnė, pacientas žymiai geriau jaučiasi.

Paprastai medikai vyksta stažuotis į užsienį, bet galbūt pas jus atvyksta stažuotis iš užsienio?

Atvažiuoja kolegos iš įvairių šalių, kurie nori daugiau sužinoti, išmokti. Buvo atvykę ir stebėjo operacijas 3 profesoriai net iš tokių šalių kaip Sirija ir Nepalas. Medicinos naujovės yra skelbiamos mokslinėje literatūroje. Tie, kas susidomi, atvyksta.

Jums niekada nesiūlė dirbti užsienyje?

Kvietė ir į užsienį, ir į Kauną, Vilnių. Danijoje mokiausi atlikti nutukimo operacijas, o netrukus po to, grįžęs į Klaipėdą, padariau tą skrandžio šalinimo operaciją. Mane mokęs chirurgas Danijoje buvo labai nustebęs ir pakvietė padėti vystyti laparoskopinę chirurgiją. Kurį laiką ten dirbau kaip kviestinis chirurgas.

Kodėl nenorėjote pasilikti kitur visam laikui? Kodėl grįžote į Klaipėdą?

Myliu Žemaitiją, man patinka Klaipėda. Ne visur yra žolė žalesnė, nei atrodo. Sergantys žmonės kenčia vienodai, nesvarbu, kur jie gyvena, jiems visiems reikia padėti.

Straipsnio šaltinis 2020 03 03 dienraštis „Vakarų ekspresas”