Dažniausiai operuoti prireikia dėl žmogų kamuojančio diskogeninio radikulito – juosmens ir kaklo tarpslankstelinių diskų išvaržos. Esant šiai stuburo patologijai vargina stuburo ir rankų bei kojų šakneliniai neuralginiai skausmai. Su šiais skausmais susiduria beveik kas antras trečias suaugęs žmogus. Vieniems šie skausmai epizodiniai, greit praeinantys, o kitiems tampa pastovūs, varginantys, sutrikdo darbingumą, sugadina gyvenimo kokybę, o kai kuriems sukelia invalidumą.

Kitos patologijos, kurioms esant reikalinga operacija, – nugaros smegenų kanalų susiaurėjimas dėl slankstelių poslinkių ar ataugų, kitos degeneracinio pobūdžio patologijos, kurių vaistais išgydyti neįmanoma. Tikimasi, jog netrukus apskrities ligoninėje bus galima atlikti ir pažangiausias – endoskopines stuburo operacijas.

Slankstelius sutvirtina cementu

Prieš mėnesį apskrities ligoninėje padarytos 4 pirmosios Vakarų Lietuvoje vertebroplastikos operacijos, gydančios osteoporozės sukeltą patologiją.

„Osteoporozė – slankstelių arba kaulų retėjimo liga, dažniausiai užklumpanti moteris po menopauzės arba ginekologinių operacijų, kurių metu pašalintos kiaušidės. Tai paraskydinių liaukų patologija, kuri sutrikdo kalcio apykaitą organizme. Dėl to kaulai tampa minkšti ir trapūs ir nuo menkiausios traumos lūžta”, – paaiškina neurochirurgas, jau 15 metų atliekantis stuburo fiksacijos operacijas J. Milašius. Viena iš osteoporozės pasekmių – stuburo slankstelių lūžimas. Štai tuomet pacientą gelbsti vertebroplastika. Kontroliuojant rentgeno televizijos ekrane, specialia adata įduriama į slankstelio centrą. Tuomet pneumatiniu švirkštu dideliu spaudimu per adatą suleidžiamas specialus cementas. Jis per 12-15 min. sukietėja ir sutvirtina slankstelį.

„Keturios padarytos vertebroplastikos parodė, kad tai labai efektyvi operacija. Dažniausiai žmonės ateina su dideliais skausmais, mėnesiais gėrę vaistus, o praėjus dviem paroms po operacijos išeina namo ir skausmu nebesiskundžia”, – sako J. Milašius.

Viena jo pacientė, kuriai buvo palengvintas gyvenimas šia operacija, – 87 metų močiutė. Taigi amžius – ne kliūtis. Svarbu įvertinti, ar žmogus atlaikys tokią operaciją. Beje, kai kuriais atvejais šią metodiką galima taikyti ir esant onkologinei stuburo patologijai.

Išvaržą naikina radijo bangomis

Prieš Naujuosius metus apskrities ligoninės neurochirurgai atliko dar vieną naują operaciją – nukleoplastiką. Tokios operacijos neseniai buvo pradėtos daryti Kauno universitetinėje klinikoje. Ligoninei įsigijus specialią medicinos įrangą, nupirkus 10 vienkartinių elektrodų, atlikta pirmoji nukleoplastikos operacija 48 metų vyriškiui, kurį vargino tarpslankstelinio disko išvarža, dešinės kojos taršakneliniai skausmai.

Kontroliuojant kompiuterio ekrane, į tarpslankstelinį diską įleidžiama speciali nukleoplastinė adata. Per jos spindį į dikso vidurį įkišamas elektrodas. 30 – 40 sek. spinduliuojamos aukšto dažnumo radijo bangos suardo disko kremzlės ląstelių struktūrą. Kremzlė susitraukia, sumažėja arba visai išnyksta išvarža, spaudusi stuburo smegenis bei nervų šakneles.

Operacija neilga, trunka vos pusvalandį. Pacientas, – beje, operacija atliekama be narkozės – turi po jos pagulėti dvi valandas, o po dviejų parų išleidžiamas namo. „Nukleoplastika paskiriama ne kiekvienam pacientui. Turi būti griežta pacientų atranka. Kam ši operacija padės – nustatome tokiais diagnostikos būdais, kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas”, – pasakojo J. Milašius. Nukleoplastiką jis laiko neapkeičiamu dalyku, ypač tinkamu jauniems žmonėms.

Dirbtiniai implantai – visam stuburui

Dvejus metus J. Milašiaus vadovaujamo skyriaus neurochirurgai atlieka operacijas, kurių metu į tarpslankstelinį tarpą kaklo srityje įdedami implantai. Jie padaryti iš ypatingo polimero, į kurį organizmas nereaguoja. Praėjusiais metais implantai bene kasdien pradėti naudoti ir stuburo juosmens sričiai sutvirtinti.Dirbtinis implantas gelbsti, kai pašalinus disko išvaržą susilpnėja stuburo atraminė funkcija, esant deformacijai dėl sąnarių artrozių, ataugų, slankstelių pasislinkimo vienas kito atžvilgiu, dėl traumų, navikų, onkologinės patologijos. Po šių operacijų pacientas jau kitą parą ima vaikščioti, o pabuvęs ligoninėje penkias dienas išvažiuoja reabilituotis. Neurochirurgo J. Milašiaus planuose – įdiegti ligoninėje endoskopinę stuburo chirurgiją. Išmokęs šio būdo Vokietijoje, jis tikisi, jog endoskopinę įrangą ligoninei pavyks įsigyti jau šiais metais.

Operacija – ne visiems

Per savo darbo praktiką atlikęs turbūt per 5 tūkst. stuburo operacijų, J. Milašius visgi šio gydymo būdo nelinkęs pernelyg sureikšminti. „Ne kiekvieną pacientą, kuris ateina konsultuotis, reikia operuoti. Laikausi principo, jog reikia padaryti viską, kad būtų galima operacijos išvengti. Jei ateina negydytas, skausmus kenčiantis žmogus, pirmiausia jam reikia bent keleto savaičių medikamentinio, kineziterapinio gydymo. Jei šis gydymas nepadeda – nelieka nieko kito, kaip daryti operaciją”, – sakė jis. Tiesa, tam tikrais atvejais būtina kuo skubiausia operacija – kai gresia paralyžius, kai skausmas nepaprastai stiprus. O operacijos rezultatą dažniausiai galima nuspėti. 70-80 proc. jie geri, kitiems dėl įvairiausių priežasčių, – kaip užleista liga, antsvoris, nesirūpinimas savimi, sąnarių deformacijos ir pan. – skausmai gali išlikti. O naujosios operacijų technologijos pacientą mažai traumuoja, nepažeidžia stuburo kaulinių struktūrų, yra efektyvios. Be to, 2-3 kartus sumažėja gulėjimo lovoje, buvimo ligoninėje laikas, greičiau atsikuria darbingumas.

Šaltinis: imed.lt svetainė