Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Kodėl deformuojasi pėda ir kaip spręsti tokias problemas?

MANKŠTA. Vertėtų pramankštinti pėdas, kad nenusilptų jų funkcijos.

Ilga darbo diena ant kojų, nepatogi avalynė, pernelyg aukšti kulniukai ar visiškai lygus batų padas ilgainiui, tikėtina, sukels rimtų problemų. Šie ir kiti veiksniai lemia, kad ima deformuotis pėda, jaučiami skausmai, paveikiamas ir stuburas, laikysena.

Kiekvieną naujagimį visada apžiūri ortopedas, tačiau galimų pėdos deformacijų tada dar nematyti – visi žmonės gimsta plokščiapadžiai, tik vėliau, pradėjus vaikščioti, susiformuoja pėdos skliautai. Deformacijas galima pastebėti, kai prasideda problemos, pradedamas jausti skausmas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Rudokas, jau 14 metų besispecializuojantis pėdų chirurgijos srityje, sako, kad pėda yra sudėtingas biomechaninis mechanizmas, kurį sudaro net 26 pagrindiniai kaulai (gali būti iki 37 pridėtinių kauliukų), 28 sąnariai, 80 raiščių ir 13 raumenų plius 9, kurie prasideda blauzdoje ir baigiasi pėdoje. Pėda atlieka reikšmingą vaidmenį kalbant apie žmogaus lankstumą, smūgių absorbciją, propriocepciją (kūno koordinaciją) ir t. t.

Kokie yra dažniausi nusiskundimai, susiję su pėdomis, ir kaip sau nepakenkti pastebėjus pirmuosius požymius, pavyzdžiui, krypstantį kojos nykštį, kitų pirštų deformacijas ir panašiai?

Ortopedams-traumatologams tenka gydyti įvairiausias ligas, pavyzdžiui, pėdos deformacijas (šleiva, „kabanti“ pėda, plokščiapadystė, pėdos ir čiurnos artrozė, potrauminė artrozė, iškrypęs nykštys), kulno „pentinus“, Achilo sausgyslės patologijas, sąnarius ir kitas pėdų problemas.

Gydytojo ortopedo-traumatologo teigimu, dažniausiai į gydytojus žmonės kreipiasi dėl iškrypusio nykščio korekcijos, kitų pirštų deformacijos, plokščiapadystės, „kabančios“ ar išgaubtos pėdos. Vis dėlto, A. Rudoko teigimu, pati dažniausia problema yra nykščio iškrypimas, kai atsiranda „kauliukas“.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Rudokas nuolat vyksta į įvairias mokslines konferencijas, kur semiasi naujų žinių. Užmegzti kontaktai su kolegomis iš viso pasaulio būna labai naudingi, jei tenka susidurti su sudėtingu atveju. Tada, pasak A. Rudoko, galima greitai pasikonsultuoti, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Kauliukas“ – ir paveldimas

„Žmonės sako, kad užauga kauliukas. Bet jis neužauga – paprasčiausiai padikaulis krypsta į vidinę pusę, o raumuo, kuris tvirtinasi prie nykščio pamatinio pirštakaulio, nutempia nykštį į išorinę pusę. Taip jis ir deformuojasi“, – aiškino A. Rudokas.

Pasidomėjus, ar veiksmingos yra plačiai reklamuojamos nechirurginės priemonės „kauliukui“ gydyti, pavyzdžiui, įtvarai, gydytojas traumatologas sakė, kad jų efektyvumas yra abejotinas. Priešingai – galima dar labiau pabloginti būklę.

„Tarp pirštų dedamas įtvaras, kad jis prilaikytų nykštį, bet nuo to niekam nėra geriau, nes jis dar labiau stumia padikaulį iš jo vietos ir taip didina deformaciją„, – apie savigydą kalbėjo A. Rudokas.

Neretai „kauliuko“ problema yra paveldima ir kur kas dažniau šiuo negalavimu skundžiasi moterys. Pasak ortopedo-traumatologo, labai dažnai paaiškėja, kad tokia bėda kamavo ne tik pacientę, bet ir jos mamą, močiutę.

Be paveldimumo, gydytojo teigimu, įtakos tokiai pėdos deformacijai turi avalynė ir konkretaus žmogaus jungiamojo audinio struktūra. Jei jis silpnesnis, pėda pradeda deformuotis.

Pirmasis simptomas – žmogus pamato, kad kauliukas pradeda didėti, o nykštys ima krypti. Kai jis iškrypsta, ima trūkti vietos kitiems pirštams ir jie pradeda deformuotis – riečiasi, sulinksta, nebeišsitiesia, tampa panašūs į plaktukus, o tada ima trintis į avalynę, atsiranda nuospaudos. Tada reikia operuoti ne tik nykštį, bet ir likusius pirštus.

„Pėdos funkcija yra atraminė ir amortizuojanti. Jeigu pėda yra deformuota, praranda elastingumo funkciją ir dėl to kenčia kiti sąnariai – kelių, klubų. Taip pat kenčia ir stuburas. Būna taip, kad sutvarkius pėdos problemą praeina ir stuburo skausmai“, – sakė A. Rudokas.

Pasak jo, kreiptis į medikus dėl chirurginio gydymo reikėtų, kai deformacija sukelia diskomfortą ir skausmą. Tokiu atveju reikia operuoti pėdą, kad padikaulis grįžtų į savo vietą.

Tokios operacijos jau yra tapusios kasdienybe, tad jeigu problema dar nėra įsisenėjusi, operacija gali trukti vos 30 minučių. Bet jei atvejis sunkesnis ir deformuotas ne vienas sąnarys, o daugiau, tenka atlikti kompleksinę operaciją, koreguojant keletą deformacijų. Tada operacija gali trukti ir dvi ar tris valandas.

Kai kurios operacijos atliekamos šiuolaikiniais tradiciniais ir mažai invaziniais operacinio gydymo metodais. Artroskopu atliekamos operacijos leidžia viską atlikti padarius nedidelį pjūvį, taigi, gijimo ir reabilitacijos procesas būna lengvesnis.

Po kai kurių operacijų, jei deformacijos nedidelės, žmogui leidžiama vaikščioti jau tą pačią dieną, avint specialius batus. Jei atvejis sudėtingesnis, žmogui tenka nešioti gipsinę langetę 4-6 savaites, o vėliau galima autis patogią savo avalynę.
Platus operacijų spektras

Traumatologai ortopedai taip pat sprendžia ir kitas jau minėtas problemas. Pavyzdžiui, „kabanti“ pėda dažniausiai atsiranda dėl stuburo ar periferinių nervų problemų.

„Pavyzdžiui, kai įvyksta blauzdos priekinės pusės raumenų paralyžius, žmogus nebegali valingai ištiesti pėdos, todėl einant jam reikia tarsi išmesti pėdą į orą, kad ją galėtų pastatyti ant žemės. Tada reikia atlikti papildomus tyrimus ir jeigu paaiškėja, kad užpakalinės blauzdos dalies raumenys veikia gerai, atliekama operacija, kurios metu dalis sausgyslių iš užpakalinės blauzdos dalies perkeliama į priekinę ir taip atkuriama normali funkcija“, – pasakojo gydytojas ortopedas traumatologas A. Rudokas.

Dažnai kreipiamasi ir dėl Achilo sausgyslės plyšimo, taip pat – dėl sausgyslės tendinopatijos (uždegimo). Įprastai Achilo sausgyslė yra sudaryta iš plonyčių siūlelių, blizganti, kone sidabro spalvos. Esant uždegimui ji būna net pageltusi.

Atliekamas ir čiurnos sąnario endoprotezavimas. Tačiau šiuo atveju svarbu, kad pacientai stengtųsi palaikyti normalų kūno svorį, nes jei kūno masės indeksas bus didelis – tai jau yra kontraindikacija čiurnos endoprotezavimui.

Vieni sudėtingiausių atvejų būna kaulinės cistos. Jos suardo kaulo vidų, lieka tik sienelės, taigi, kaulas tampa trapus. A. Rudokui vienas įsimintinų atvejų buvo moteriai atlikta itin sudėtinga šokikaulio operacija, kai teko nemažai pagalvoti, kur daryti pjūvį, kad pavyktų pasiekti probleminę vietą.

Achilo sausgyslės uždegimui gydyti taikomas ir PRP metodas – aktyvuotų kraujo plazmos ląstelių injekcijos, sąnarių skausmams mažinti atliekamos hialurono rūgšties, kortikosteroidų injekcijos tiesiai į sąnarius.

„Tokie metodai leidžia atitolinti operaciją, nes jie padeda atstatyti sąnario pažeidimus. Tiesiai į sąnarius leidžiami antiuždegiminiai vaistai kai kurias bėdas pagydo be operacijos. Svarbu prisiminti, kad pagrindinė indikacija operacijoms – skausmas. Yra ne vienas pacientas atėjęs tik tada, kai net su ortopedine avalyne vos galėjo paeiti“, – pajutus skausmus nelaukti skatino gydytojas.
Kaip išvengti pėdos deformacijų?

Gydytojo A. Rudoko teigimu, didžiąją dalį į skyrių besikreipiančių pacientų sudaro tie, kurie dirba stovimą darbą. Padėti sau išvengti pėdų problemų jie gali darydami pertraukėles, pamankštindami raumenis. Visiems sąnariams, taip pat ir pėdos, kenkia per didelis žmogaus svoris, nes atraminę funkciją atliekantiems sąnariams tenka didžiulis krūvis.

„Dalis deformacijų yra dėl to, kad silpnėja pėdos raumenys ir nebeatlieka savo funkcijos, taigi, pertraukėlės ir pasimankštinimas būtų į naudą„, – sakė A. Rudokas.

Svarbu atidžiai išsirinkti ir avalynę. Gydytojo ortopedo-traumatologo teigimu, avalynė visiškai plokščiu padu nėra gerai. Tačiau nerekomenduojama ir aukšta pakulnė.

„Jeigu nešiojama avalynė su kulnu, kulniukas turėtų sudaryti vieną keturioliktąją avalynės ilgio, tai yra apie 2 centimetrus. Tada pėdai tenkantis krūvis yra optimalus. Pėdos skliauto padėčiai palaikyti, jei reikia, naudojami įdėklai į batus“, – kalbėjo gydytojas.

Straipsnio šaltinis 2020 03 03 dienraštis „Vakarų ekspresas“