Kovo mėnesį minint Tarptautinę moters dieną yra puiki proga skirti daugiau dėmesio įvairiems moterų gyvenimo ir kasdienybės aspektams. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro specialistai primena merginoms ir moterims nepamiršti svarbiausio dalyko – pasirūpinti savo sveikata.

Dienos chirurgijos centre Puodžių g. 9 / Bokštų g. 6 dirbantys gydytojai pabrėžia, kad dabar ypač svarbu skirti dėmesio sveikatai, kadangi dėl epidemiologinės situacijos ir karantino nemažai žmonių nusprendžia palaukti, pakentėti, nesikreipia į medikus pagalbos. Tokios situacijos, specialistų teigimu, gali turėti skaudžių pasekmių, tad raginama nedelsti, juolab kad centras dirba įprastai ir teikia visas paslaugas.

Krūtų profilaktinės patikros

Gydytoja akušerė ginekologė Jovita Kaunaitė pabrėžia, kad kasmet kiekviena 18-20 metų moteris jau turėtų pasitikrinti krūtis. Diagnozuojant krūtų ligas svarbiausi tyrimai yra echoskopija ir mamografija. Krūtų echoskopija yra pirmo pasirinkimo tyrimas jaunoms, 20-40 metų moterims. Vyresnėms, nuo 40 iki 50 metų, tinkamesnis radiologinis tyrimas yra mamografija. Prireikus patikslinti tyrimo rezultatus gali būti naudojamas ir ultragarsinis tyrimas. Krūtų echoskopija trunka apie 30 minučių, yra neskausminga, neturi žalingos spinduliuotės, tyrimo atsakymas ir tolesnės rekomendacijos pateikiamos iškart po tyrimo.

Mastodiniją (krūtų skausmingumą), jautrumą, įvairių tyrimų duomenimis, periodiškai jaučia apie 50-70 proc. moterų.

„Simptomai dažniausiai pasireiškia 1-2 savaites prieš menstruacijas, o moterims per menopauzę dažniausiai visiškai išnyksta. Neretai mastodinijai užsitęsus ir keliant diskomfortą simptomai gydomi hormoniniais ir nehormoniniais preparatais, kurie skiriami po krūtų ultragarsinio tyrimo, atmetus rimtesnius krūtų susirgimus, pavyzdžiui, onkologines ligas“, – pasakoja gydytoja.

Tačiau reguliarios profilaktinės patikros leidžia anksčiau aptikti ir vėžį, kurio simptomus pati moteris pajaučia tada, kai liga jau yra pažengusi. Kai krūties vėžį užčiuopia pati moteris, jis jau būna 1,5-2 centimetrų dydžio. Tai jau pavėluota diagnostika.

Lietuvoje 50-69 metų moterys kviečiamos dalyvauti profilaktinėje mamogramos programoje kas 2 metus. Jaunesnėms moterims rekomenduojama krūtų echoskopija, kurios metu aptinkami 4-6 milimetrų dydžio pakitimai. Jei yra įtarimų, toliau moterys tiriamos atliekant magnetinį rezonansą ir biopsiją.

Liūdną statistiką galima pakeisti

Gydytoja akušerė ginekologė Geda Holcmann skatina reguliariai pasitikrinti ir dėl galimų gimdos kaklelio pakitimų, kadangi Lietuva, deja, vis dar pirmauja Europoje pagal moterų sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio.

„Labai gaila, bet tai niūri statistika. Tai jaunų moterų liga, kurios galima visiškai išvengti, bet tai yra ketvirta pagal dažnumą onkologinė moterų liga Lietuvoje. Labai noriu paraginti moteris nepamiršti savęs – nors ir karantinas, profilaktinės programos nėra nutrauktos, bet moterys bijo eiti tikrintis, todėl diagnozuojame daugiau užleistų ligos atvejų„, – apgailestauja gydytoja.

Pasak G. Holcmann, gimdos kaklelio vėžys iškart neatsiranda. Pakitus gimdos kaklelio ląstelėms, jos tampa ikivėžinės, laikui bėgant gali virsti vėžinėmis. Mokslininkų įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį 99 proc. atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – lytiškai plintanti liga. Dauguma žmonių yra šio viruso nešiotojai, tačiau ne visi suserga – tai išprovokuoja tam tikri faktoriai.

„Žmogaus papilomos virusas turi apie 150 tipų. 14 tipų yra onkogeniniai, iš jų agresyviausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai. Jie ir sukelia apie 70 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau dar kartą kartoju – šios ligos tikrai galima išvengti dalyvaujant profilaktinėse patikros programose. Svarbiausia – laiku nustatyti ikiklinikinius ir ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Tai reiškia, kol dar nėra jokių simptomų. Simptomai, kaip ir kitais onkologinių ligų atvejais, atsiranda tik tada, kai liga pažengusi“, – pasakoja gydytoja G. Holcmann.

25-59 metų amžiaus moterims kas 3 metus atliekamas profilaktinis tyrimas paimant onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį. Tokį tyrimą gali atlikti šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris ginekologas. Pasak G. Holcmann, populiarėja tepinėlio tyrimas skystoje terpėje, nes tokiu atveju iš vieno tepinėlio galima nustatyti, ar gimdos kaklelyje yra pakitimų, ar nešiojamas ŽPV, ar moteris serga kitomis lytiškai plintančiomis ligomis.

„Vienas naujesnių gimdos kaklelio tyrimų – CINtec PLUS – parodo, ar ląstelės yra linkusios į onkogeninę transformaciją, kitaip tariant, ar jos gali virsti vėžinėmis“, – apie metodą pasakoja gydytoja.

Kitas patikros būdas yra kolposkopija – gimdos kaklelio apžiūra padidinus vaizdą. Taip pat atliekamos biopsijos, siekiant tiksliau išsiaiškinti, kokie yra pakitimai ir kokia turėtų būti gydymo taktika. Šie diagnostiniai tyrimai atliekami Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centre, pacientės nukreipiamos tolesniam gydymui.

G. Holcmann pabrėžia, kad dar vienas būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio yra skiepai nuo ŽPV. Lietuvoje jie kompensuojami vienuolikmetėms mergaitėms. Pasak gydytojos, šis skiepas apsaugo ir nuo kitų ligų, nes ŽPV gali sukelti išangės, gerklų, tarpvietės vėžį ne tik moterims, bet ir vyrams.

Kada kraujavimas nėra normalu?

Medikai pabrėžia ne tik profilaktinių tyrimų svarbą, bet ir ragina nedelsti pastebėjus neįprastus kūno siunčiamus signalus. Vienas tokių signalų gali būti neįprastas kraujavimas iš genitalijų. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja ginekologė Zina Daublienė sako, kad net 30 procentų pacienčių kreipiasi būtent dėl šios problemos, pastebėjusios labai ilgas, gausias, nereguliarias menstruacijas, kraujavimą, kartais – kraujavimą po lytinių santykių.

To priežastys, pasak gydytojos, gali būti įvairios, pavyzdžiui, hormoniniai sutrikimai, kurie gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Jei mėnesinės yra labai ilgos ir gausios, palengva gali išsivystyti mažakraujystė, kurią lydi nuovargis, silpnumas, negalėjimas susikaupti, galvos svaigimas.

„Vaisingame amžiuje hormoniniai sutrikimai ir nenormalūs kraujavimai yra gana dažni. To priežastys – stresas, įtampa, pervargimas, kitų organų ligos, paveldimumas, išorinių faktorių poveikis. Vienos ir aiškios priežasties dažniausiai nėra“, – sako gydytoja.

Kita neįprasto kraujavimo priežastis gali būti genitalijų gerybiniai augliai – polipai, miomos, taip pat ir piktybiniai augliai. Įtakos gali turėti ir neginekologinės ligos, pavyzdžiui, kraujo ligos, kepenų ir kitų organų patologijos.

„Atskirai reikia paminėti kraujavimą menopauzės metu. Net ir nežymų kraujavimą reikia vertinti labai rimtai, kreiptis į gydytoją ir aiškintis priežastis. Tai yra labai svarbu, nes gali signalizuoti apie rimtesnes ligas“, – akcentuoja Z. Daublienė.

Dienos chirurgijos centre pirmiausia aiškinamasi, kokios yra kraujavimo priežastys, atliekama echoskopija, kraujo tyrimai. Prireikus atliekami ir papildomi diagnostiniai tyrimai – magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos. Konsultuojamasi ir su kitų sričių gydytojais, pavyzdžiui, urologais, hematologais, endokrinologais ir kitais. Kraujavimui iš gimdos įvertinti atliekama gimdos apžiūra, biopsija.

Kiekvienai pacientei parenkamas tinkamiausias gydymas: hormoniniai sutrikimai gydomi vaistais, radus polipų ar miomų, dariniai šalinami Dienos chirurgijos centre naudojant modernią įrangą – rezektoskopą, šeiverį, histeroskopą. Jei diagnozuojama onkologinė liga, pacientės nukreipiamos tolesniam gydymui.

Liga, kai bijoma juoktis

Dar viena problema, su kuria dažniausiai susiduria būtent moterys, yra šlapimo nelaikymas. Jis sukelia daug tiek fizinių, socialinių, tiek psichologinių problemų. Skaičiuojama, kad su tuo susiduria apie 30 procentų moterų. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro gydytoja urologė Rosita Bazarauskaitė sako, kad pagalbos reikėtų kreiptis pajutus, jog ką nors keliant, juokiantis ar čiaudant atsiranda šlapimo pratekėjimas.

Šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti ne viena: tarpvietės raumenų, šlaplės rauko, dubens dugno raumenų silpnumas, dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, gimdymas, šlapimo takų ligos. Priežastis gydytojai aiškinasi konsultacijos metu, skiria reikiamus tyrimus.

Daugelis moterų, pasak gydytojos, kreipiasi tik po ilgo laiko, įpranta nuolat nešioti įklotus. Vis dėlto negydomas šlapimo nelaikymas gali sukelti šlapimo takų infekciją, atsiranda seksualinių problemų, polinkis į depresiją, mažėja savivertė.

R. Bazarauskaitės teigimu, kartais problemai išspręsti pakanka specialių pratimų, gydymo medikamentais. Tačiau jei šlapimo nelaikymas įsisenėjęs, atliekama šlapimo nelaikymą koreguojanti dienos chirurgijos operacija. Jei diagnozuojamas sudėtingas šlapimo nelaikymo atvejis, kurio negalima gydyti Dienos chirurgijos centre, operacijos atliekamos Urologijos skyriuje.

Kaip pasiruošti vizitui?

Dienos chirurgijos centro vyresnioji slaugytoja Lina Gedrimė sako, kad daugelis žmonių atvykdami konsultacijai, procedūrai ar operacijai patiria stresą, dėl to pamiršta svarbią informaciją apie gydymą ar vaistus, o grįžus į namus jiems kyla daug klausimų. Pasak pašnekovės, prieš einant pas gydytoją rekomenduojama atlikti namų darbus, pasiruošti vizitui.

„Pacientas yra gydymo proceso dalyvis ir turi būti pasiruošęs. Net rekomenduojama prieš vizitą susirašyti kylančius klausimus, kad nieko nepamirštų. Pavyzdžiui, jei ruošiasi operacijai, žmogus gali pasiklausti, kokios rizikos, ar yra kitų gydymo būdų, ar reikės anestezijos, kiek laiko truks pooperacinis atsigavimo laikotarpis, ir panašiai“, – pataria L. Gedrimė.

Išvykstant pacientams į namus po operacijos duodama atmintinė su rekomendacijomis, kad grįžę į namus joje rastų atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt pamiršo užduoti. Pavyzdžiui, kada po operacijos galima maudytis, sportuoti, užsiimti seksu, ką valgyti, kaip atpažinti komplikacijas, ir panašiai. Jei kyla klausimų, rekomenduojama ne ieškoti atsakymų internete, kur yra daugybė klaidingos informacijos, o klausti specialistų.

„Dienos chirurgijos centre dirba ypač kvalifikuoti slaugytojai, kurie ne tik informuoja pacientą prieš procedūras, po jų, bet ir skambina pacientams kitą dieną po operacijos, domisi jų būkle ir atsako į pacientų klausimus, jei tokių iškyla, geba greitai reaguoti“, – džiaugiasi L. Gedrimė.

Straipsnio šaltinis 2021 03 09 „Vakarų ekspresas”