Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Krūties vėžio diagnostikoje – pokyčiai

Kai moteriai nustatoma onkologinė liga, nepaliekame jos vienos su diagnoze. Pasinaudojus „žaliojo koridoriaus“ principu, ji visas gydymo paslaugas gauna gerokai greičiau.

 

Sužinojus diagnozę, žemė visada išslysta iš po kojų – tokia būna moterų, išgirdusių apie krūties vėžį, reakcija. Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtų chirurgai tikina, kad nepalieka pacienčių vienų su savo liga. Moterims šiemet pasiūlyta naujų paslaugų.

Persikėlė į naują korpusą

Nuo šių metų vidurio Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės rekonstrukcijos ir krūtų chirurgijos skyrius pacientus konsultuoja ir gydo naujajame korpuse, kur sudarytos jaukios bei komfortiškos sąlygos. Čia teikiamos visos paslaugos – nuo diagnostikos iki gydymo.

Šalia plastikos chirurgų įsteigtame krūtų chirurgijos padalinyje dirba dviejų specialistų komanda: bendrosios praktikos chirurgė bei krūtų chirurgė Miglė Stakytė ir bendrosios praktikos chirurgas Algirdas Kasiliauskas.

Čia moterys gydomos dėl gerybinių krūtų auglių, onkologinių ligų. Taip pat atliekamos gydomosios krūtų mažinimo operacijos. Pastarosios prireikia, kai moteris kenčia dėl per didelės krūtinės: krypsta stuburas, atsiranda nugaros skausmų arba radikulopatija, kenčia laikysena – taip dažniausiai nutinka dėl hormoninių pokyčių, nėštumo metu arba po žindymo.

Krūtų diagnostikos centre, įkurtame prieš trejus metus, be minėtų gydytojų, moteris konsultuoja ir gydytojas radiologas Liudvikas Granickas.

Tyrimai – per savaitę

Gydytojai A. Kasiliaskas ir M. Stakytė pastebi, kad prieš trejus metus įkurtas vieno langelio principas pasiteisino: nesvarbu, pas ką sunerimusi dėl aptiktų pokyčių krūtyje pacientė patenka pirmiau – radiologą ar krūtų chirurgą, – jai pa-daromi visi reikiami tyrimai: echoskopija ar mamografija, prireikus paimama biopsija ir atliekamas krūtų magnetinis rezonansas.

Padalinyje taikomos visos diagnostikos galimybės: apžiūra, echoskopija, mamografija, esant reikalui – biopsija, magnetinis rezonansas.

Ligoninėje dirba puikūs gydytojai patologai: Virginija Rakauskienė ir Arnoldas Holcmann, kurie greitai ir tiksliai atlieka tyrimus ir pateikia atsakymus. Tad moterims nereikia ilgai laukti ir kankintis nežinioje – diagnozę jos sužino per 7–10 dienų, tada galima skirti gydymą.

Iš siūlomų visų paslaugų Krūtų chirurgijos padalinys neturi tik chemoterapijos ir radioterapijos, tačiau gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis iš šias paslaugas teikiančios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Pacientės gauna visą gydymą pagal rekomenduojamas naujausias gaires.

Greičiau sulaukia pagalbos

„Kai moteriai nustatoma onkologinė liga, nepaliekame jos vienos su diagnoze. Pasinaudojus „žaliojo koridoriaus“ principu, ji visas gydymo paslaugas gauna gerokai greičiau. Nuo pat pradžių kryptingai rūpinamės pacientės gydymu. Įprasta, kad pacientais labiausiai rūpinasi šeimos gydytojas. Tačiau, kai moteriai nustatoma onkologinė liga, mes su ja bendradarbiaujame glaudžiau nei šeimos gydytojas“, – aiškino M. Stakytė.

Šiemet, norėdama pagerinti paslaugų prieinamumą onkologiniams pacientams, ligoninė pasiūlė papildomų talonų konsultacijoms „žaliajame koridoriuje“.

Šia paslauga gali pasinaudoti moterys, apčiuopusios pakitimų krūtyse, sužinojusios apie tai iš savo ginekologo ar šeimos gydytojo, besiskundžiančios skausmu krūtyje, pastebėjus piktybinio pobūdžio pakitimų mamogramoje. Jos gali pasiskambinti į registratūrą, ir, įvardijusios problemą, pas gydytoją paklius greičiau nei įprasta tvarka.

Aptikus pakitimų – nelaukia

Kartais piktybiniai pakitimai pastebimi atliekant mamografijos tyrimą pagal profilaktikos programą. Tokiu atveju ligoninės radiologas pacientę iškart nusiunčia krūtų chirurgo konsultacijai, apeinant šeimos gydytoją.

Pasak chirurgų, kartais tokia skuba sukelia nesusipratimų su šeimos gydytojais, tačiau pacientei tai padeda sutrumpinti laukimą bendroje eilėje ir prireikus greičiau pradėti gydymą.

Profilaktinio patikrinimo metu pastebėjus gerybinių pakitimų, moteris pas specialistus patenka bendrąja tvarka: jai grąžinamas tyrimo rezultatas ir siuntimą krūtų chirurgo konsultacijai išrašo šeimos gydytojas.

Pastebima, kad atliekant pakartotinius ir išsamesnius tyrimus dėl galimų pakitimų ar darinių krūtyse, nustatytų mamogramose, 60–70 proc. moterų nieko neaptinkama.

„Vyresnės pacientės kartais baiminasi trukdyti gydytojus be priežasties. Visada joms sakau: ateinate ieškoti ne ligos, o sveikatos. Geriau pasitikrinkite be reikalo, nei ateikite pavėluotai“, – pacientėms mėgsta kartoti M. Stakytė.

Mamografija ar echoskopas?

Pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą moterims nuo 50 metų rekomenduojamas mamografinis tyrimas, o jaunesnėms – echoskopija. Kartais moterys nežino, kokį tyrimą atlikti būtų tikslingiau.

„Norint turėti išsamią informaciją, reikia ir mamografijos, ir echoskopijos – šie tyrimai vienas kitą papildo. Neretai pasitaiko atvejų, kai moteris reguliariai atlieka mamografinį tyrimą, nerodantį jokių pokyčių, tačiau echoskopuojant randamas piktybinis navikas“, – paaiškino krūtų chirurgai. Kai onkologinė liga įtariama jaunai moteriai arba turinčiai genų mutaciją, giminėje krūties vėžiu sirgo jaunos moterys, tuomet papildomai rekomenduojamas magnetinio rezonanso tyrimas.

A. Kasiliauskas kartu su kolege moterims nuo 40 metų amžiaus rekomenduoja mamogramą daryti kas metus ar dvejus, atsižvelgiant į krūties audinio struktūrą. Tuomet didesnė tikimybė anksti aptikti pokyčius. Nustačius ligą ankstyvojoje stadijoje pacientėms dažniausiai neprireikia chemoterapinio gydymo.

Naujosios technologijos leidžia užbėgti onkologinei ligai už akių arba ją nustatyti pirminėse stadijose – tam ligoninėje naudojama ir atliekama stereotaksinė biopsija. Ji padeda nustatyti ikivėžinę stadiją, kai dar neapčiuopiamas navikas arba jis yra mažesnis nei milimetras. Įprastai toks darinys nėra matomas echoskopu.

Stereotaksine įranga galima paimti biopsiją ir nustatyti darinio kilmę. Tyrimo metu taip pat galima įsivesti žymeklius, padedančius per operaciją pašalinti pažeistąją vietą.

Implantų nesiūlo

Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtų chirurgai atlieka visas krūtų šalinimo ar atstatymo operacijas, išskyrus implantus.

„Negaliu moteriai, sergančiai onkologine liga, siūlyti nusipirkti implantą. Deja, Lietuvoje Ligonių kasos kompensuoja tik išorinius protezus po mastektomijos.

Kita priežastis, kodėl nedirbame su implantais, – 90 proc. pacienčių gauna spindulinį gydymą, kuris sukelia uždegimų, audinio randėjimų, dėl kurių gali būti suspaudžiamas implantas ar atsiranda kitų komplikacijų, pasibaigiančių implanto praradimu. Be to, implantai nėra ilgaamžiai“, – paaiškino chirurgai.

Skandinavijoje moterims po krūties šalinimo operacijų nerekomenduojami implantai, tačiau jos ir pačios mieliau renkasi krūtis atkurti savais audiniais. Pasak gydytojų, saugiausia krūtis atstatyti iš savų audinių, nes po radioterapijos audinys lieka gyvybingas ir komplikacijų būna mažiau. Be to, atkurta krūtis prisitaiko prie kūno pokyčių: priaugus svorio, padidėja ir rekonstruota krūtis, ir atvirkščiai. Netekus krūties tūrio, jį galima atkurti, persodinant kūno riebalus.

„Atliekame krūties atstatymą savais audiniais – iš pilvo odos ir poodinio sluoksnio arba nugaros plačiojo raumens su savų riebalų persodinimu. Atlikome ne vieną dešimtį šių operacijų. Mes patys ir pacientės rezultatais esame labai patenkinti“, – pasakojo gydytojai.

„Neužkertame kelio papildomoms krūties atkūrimo galimybėms. Jei moteris pageidauja krūties atstatymo implantais, suteikiame visą informaciją, kur ši operacija atliekama ar net suderiname laiką su kolegomis, kad pacientei nereikėtų laukti bendroje eilėje“, – patikino M. Stakytė.

Pašnekovai pastebi, kad žinia apie piktybinę ligą iš vėžių išmuša kiekvieną moterį. Nesvarbu, kokio amžiaus būtų, moteris iš pradžių galvoja apie liūdniausią baigtį. Tad abu gydytojai suteikia visą reikiamą informaciją, kad pacientė sugaištų kuo mažiau laiko ieškodama reikalingos informacijos.

Mirtingumas gerokai sumažėjo

A. Kasiliauskas pasidžiaugė, kad moterų sąmoningumas kasmet didėja – jos aktyviau profilaktiškai tikrinasi krūtis ir ateina vis jaunesnės moterys. Sulaukiama trisdešimtmečių ir jaunesnių pacienčių, besirūpinančių savo sveikata.

Gerokai pažengus profilaktinei patikrai, 60 proc. diagnozuojamų piktybinių krūtų ligų būna pirmos ir antros stadijų. Prieš 25 metus tiek procentų būdavo nustatant užleistas vėžio stadijas.

Norint profilaktiškai pasitikrinti krūtis, rekomenduojama turėti šeimos gydytojo siuntimą, tada ši paslauga bus nemokama. Jeigu norima sutaupyti laiko ir aplenkti šeimos gydytoją, už konsultaciją galima susimokėti.

Krūties vėžys pagal sergamumą tarp moterų išlieka pirmoje vietoje – per metus Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų atvejų, tačiau mirtingumas nuo šios ligos yra gerokai sumažėjęs.

„Šiais laikais nuo gripo kasmet miršta daugiau žmonių nei moterų nuo krūties vėžio“, – statistinius duomenis palygino chirurgė.

Straipsnio šaltinis 2019 12 10 dienraštis „Klaipėda“