Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtų onkochirurgai Miglė Stakytė ir Algirdas Kasiliauskas pirmieji Baltijos šalyse atliko sarginio pažasties limfmazgio biopsiją, naudojant organizmui nekenksmingą geležies oksidą. Nors sergančioms krūties vėžiu pacientėms šis metodas yra saugiausias, jis kol kas sunkiai skinasi kelią kitose Lietuvos gydymo įstaigose. Kaip ir kitas klaipėdiečių taikomas metodas – pašalintos krūties atkūrimas iš savų audinių ir riebalų.

Tausoja moters sveikatą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės rekonstrukcijos ir krūtų chirurgijos skyrius – nedidelis, bet pacientėms puikiai pažįstamas. Ten dirbančius onkochirurgus, skyriaus vyriausią ordinatorę M.Stakytę ir A.Kasiliauską pacientės apibūdina kaip gydytojus iš pašaukimo, nuolat ieškančius, kaip geriau padėti su krūties vėžiu susidūrusioms moterims.

Klaipėdiečių dėka prieš trejus metus į Lietuvą atvežta naujoji technologija padeda saugiai aptikti pakitusį limfmazgį: prieš operaciją į krūtį, šalia auglio, suleidžiamas nekenksmingas geležies oksidas, o vėliau magnetiniu davikliu aptinkamas sarginis limfmazgis, kuris operacijos metu siunčiamas skubiam ištyrimui.

„Piktybinis auglys iš krūties plinta dviem būdais: kraujo keliu ir limfine sistema. Kiekvienoje pažastyje yra po 20 – 25 limfmazgius. Tekėdama limfa pirmiausiai patenka į vieną iš jų, ir nebūtinai patį artimiausią krūčiai. Tas limfmazgis į kurį pirmiausiai patenka limfa iš pažeistos krūties vietos, vadinamas sarginiu“, – pasakoja gydytojas chirurgas A.Kasiliauskas.

Prieš kelis dešimtmečius kartu su vėžio pažeista krūtimi būdavo pašalinami visi sritiniai limfmazgiai. Vėliau tai neigiamai paveikdavo moters sveikatą, tindavo ranka, vystydavosi limfedema. Paskui paaiškėjo, kad onkologinės ligos eigai limfmazgių pašalinimas didesnės įtakos neturi. Todėl operacijų apimtis imta mažinti, pradėti ieškoti ir tirti sarginiai limfmazgiai.

Operacijos metu nustačius ir pašalinus sarginį limfmazgį, jis ištiriamas ir nesant vėžinių ląstelių jame, kiti pažasties srities limfmazgiai nešalinami. Jei liga išplitusi ir randami pakitimai sarginiame limfmazgyje, tada papildomai šalinami dar keli pažasties limfmazgiai.

Ilgesnis veikimo laikas

„Pacientėms nelieka radiacijos baimės, lengviau rasti limfmazgį, nėra spinduliuotės, ilgas preparato veikimo laikas, tyrimo tikslumas siekia beveik 100 proc.“, – naujojo metodo privalumus vardija onkochirurgas A.Kasiliauskas.

Geležies oksido preparatą iki operacijos galima suleisti nuo vienos valandos iki mėnesio, tad iškilus nenumatytoms aplinkybėms operaciją galima atidėti ir vėlesniam laikui – biopsijos rezultatai dėl to nenukenčia.
Kiti sarginio limfmazgio paieškos metodai yra jautresni laiko intervalui. Pavyzdžiui, naudojant radioaktyvųjį technecio izotopą, preparatą suleidus prieš 12 valandų biopsija turi būti atlikta per artimiausią parą. Šis biopsijos metodas Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių iki šiol yra populiariausias. Nors jis laikomas saugiu tyrimu, tačiau per operaciją naudojant radioaktyvųjį technecio izotopą, besilaukiančioms medikėms nerekomenduojama būti operacinėje.

Tyrimas taikomas visoms

Naująjį tyrimo metodą galima taikyti visoms pacientėms: nėra apribojimų dėl gretutinių ligų, širdies stimuliatoriaus ar kitų priežasčių. Šią technologiją galima pritaikyti ne tik krūties vėžio, bet ir gimdos kūno onkologinių ligų, melanomos gydyme.
Mažytis minusas – iki metų laiko atliekant magnetinio rezonanso tyrimą operuotoje krūtyje likę geležies oksido likučiai gali skleisti signalą, gali formuotis granuliomos.

„Kartais taip nutinka, kad po chemoterapijos nedidelis auglys sunyksta ir tampa nematomu – aptikti naviką nepadeda nė vienas tyrimas, bet auglio vietą būtina išoperuoti. Tad iš anksto, prieš pradedant gydymą į auglį įdedame žymeklį – milimetro dydžio plieno gabaliuką, kuris per adatėlę echoskopo kontrolėje įstumiamas į augliuką. Per operaciją su detektoriumi labai lengva rasti reikiamą vietą. Ši „sėklytė“ neturi jokio poveikio organizmui. Ją galima įdėti ir į patologiškai pakitusį limfmazgį, tikintis, kad per chemoterapiją galbūt jis sunyks“, – apie dar vieną naujosios technologijos panaudojimo galimybę paaiškina gydytojai.
Naujuoju metodu klaipėdiečiai susidomėjo prieš šešerius metus Barselonoje vykusioje konferencijoje, kur buvo pristatyta nauja sarginio limfmazgio magnetinės paieškos sistema. Greitesnį šio metodo patekimą į Lietuvą apsunkino tai, kad gamintojas neturėjo atstovybės Baltijos šalyse.
Daugiau kaip prieš trejus metus pradėjus taikyti naująjį metodą, finansinė našta už geležies oksido preparato panaudojimą gula ant ligoninės pečių, nes Ligonių kasos šių išlaidų nekompensuoja. Pacientėms už jį mokėti nereikia.

Krūtų onkochirurgų žiniomis, Lietuvoje šis metodas kol kas taikomas vos keliose gydymo įstaigose – Šiauliuose ir vienoje privačių sostinės klinikų. Spėjama, kad saugus diagnostikos metodas naudojamas ne taip plačiai, nes brangiai kainuojančio geležies oksido preparato nekompensuoja Ligonių kasos.

Panaudoja raumens dalį

Pašalinus vėžio apimtą krūtį moteriai ją galima atstatyti dviem būdais: implantais arba atkurti iš savų audinių ir riebalų. Respublikinės Klaipėdos ligoninės onkochirurgai renkasi pastarąjį kelią, motyvuodami natūralumu ir geresniu prigijimu.
Pašalintai krūčiai suformuoti naudojami savi audiniai: riebalai iš pilvo poodinio sluoksnio, nugaros plačiojo raumens dalis arba pilvo tiesusis raumuo su poodiniu riebalu. Iš kurios vietos paimti pasukamąjį raumens lopą, kaskart sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pacientės pageidavimus ir jos kūno konstituciją.
Kaip paaiškina gydytoja M.Stakytė, naudojant nugaros plačiojo raumens dalį gražiai atkurti krūtis geriausiai pavyksta, kai jos yra mažos ir apvalios. Šis metodas geriausiai tinka moterims, nešiojančioms A ir B dydžio liemenėles, kartais – ir C dydžio. Didesnėms krūtims atkurti reikia traumatiškesnių pasukamųjų pilvo tiesiojo raumens ir poodės lopų.
Kai krūties rekonstrukcijai naudojami raumens lopai, visada prarandama to raumens funkcija. Siekiant sumažinti funkcijos netekimą, krūties atkūrimui imtas naudoti ne visas raumuo, o tik jo kraštas. Dėl to sumažėja lopo tūris, kuris padidinamas į raumenį persodinant riebalus.

Riebalų persodinimą galima kartoti

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ne visi persodinti riebalai prigyja. Principas – kuo daugiau, tuo geriau – šiuo atveju netinka. Kuo daugiau persodinama, tuo mažiau riebalinių ląstelių prigyja. Kai kurioms pacientėms persodinti riebalai prigyja 60 – 80 proc., o kai kurioms – perpus mažiau, tad krūtys tampa asimetriškos. Jei skiriamas spindulinis gydymas, šie procentai dar labiau mažėja.
„Privalumas – šias riebalų persodinimo operacijas galime kartoti kas kelis mėnesius, galima koreguoti krūtų asimetriją. Prireikus daroma sveikosios krūties pakėlimo operacija ir atitinkamai suformuojamos abi krūtis“, – paaiškina A.Kasiliauskas.
Riebalams paimti ir įsodinti nedaromas pjūvis, jie paimami per vieną arba dvi mažytes skylutes ir sušvirkščiami į krūtį. Riebalų paėmimo operacija nėra sudėtinga ar skausminga. Vėliau nelieka ir skylutės rando. Kaip pastebi chirurgai, moterys šios procedūros nesibaimina ir visada sugrįžta, jei prireikia ją kartoti.
„Riebalų paėmimo vietoje pažeidžiami kapiliarai, tad kelias savaites išlieka skausmingos mėlynės. Paprastai riebalus imame iš tos pačios srities, dažniausiai – iš pilvo, tad po kelių paėmimų pilvas natūraliai išplokštėja. Gal skausmingesni būna pirmieji porą kartų, toliau – ne taip jautru. Mėgstu atvirai įvardyti minusus, nes vėliau jie gali sumažinti džiaugsmą ir didinti nusivylimą“, – paaiškina gydytoja.

Spinduliai naikina ne tik vėžį

Pasak M.Stakytės, nors krūties atkūrimas iš savų audinių ir riebalų atrodo natūralesnis ir moterims labiau priimtinas, šis metodas jautrus tolimesniam, spinduliniam gydymui, kuris reikalingas užkirsti kelią galimam ligos atsinaujinimui. Persodinti audiniai jautriai reaguoja į spindulius.

„Spindulinio gydymo esmė – sunaikinti besidauginančias vėžines ląsteles. Kai persodiname savus audinius į kitą vietą, gyjama būtent per ląstelių dauginimąsi. Spinduliai naikina visas ląsteles, ne tik vėžines. Pritaikius krūties atstatymą savais audiniais, kyla didelė rizika, kad po spindulinio gydymo krūtis gali sunykti arba gerokai sumažėti, palyginus su pirminiu variantu, kurį padarome operacijos metu. Spindulinis gydymas veikia ir implantus – jie gali deformuotis dėl aplinkinių audinių pospindulinio randėjimo“, – paaiškina onkochirurgė.

Geriausia – iškart atkurti krūtį

Pasak onkochirurgų, geriausia krūtis atkurti pirmuoju etapu, kai pašalinama ligos pažeista krūtis ir suformuojama nauja. „Viskas atliekama tos pačios operacijos metu. Moteris užmiega su abiem krūtimis ir atsibunda su abiem, tik viena ne tokia tobula“, – šypsosi M.Stakytė.
Ne visos pacientės tam ryžtasi, kai kurios baiminasi, kad liga gali persimesti į sveikąją krūtį. Ne visoms rūpi išvaizda. Dauguma jų pirmiausia svajoja pasveikti. Tad gydytojams tenka nelengva užduotis – paaiškinti moterims, kad vėliau ar anksčiau jos įveiks ligą ir gyvenimas tekės sava vaga, o tuštuma vietoj krūties kels diskomfortą.
Krūties atkūrimo operaciją atliekant antruoju etapu bus blogesnis kosmetinis efektas. Jeigu krūtis atstatinėjama vėliau, praėjus pusmečiui ar metams po pirminės operacijos, tampa sudėtinga atitaikyti odos atspalvį. Prisiruošti vėl gultis ant operacinio stalo taip pat nėra lengva. Be to, po spindulinio gydymo audiniai būna trapūs ir ne visada pavyksta pasiekti trokštamo rezultato.

Krūtys nėra dvynės

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atkuriant krūtį dirbama tik su natūraliais audiniais. Šį metodą renkasi apie 60 proc. pacienčių. Paklausta, kodėl nenaudoja implantų, M.Stakytė paaiškina, kad šis metodas jai artimesnis moraliniu aspektu. „Prieš kelerius metus pacientės už implantą turėdavo susimokėti pačios, nes Ligonių kasos jų nekompensuodavo. Moteriai ir taip sunkus gyvenimo etapas, o ji dar turi susimokėti už tai, ką liga iš jos atėmė. Dabar Ligonių kasos jau kompensuoja implantus po mastektomijų.“, – paaiškina gydytoja.

A.Kasiliauskas paantrina, kad krūties atkūrimas iš savo audinių jam priimtinesnis dėl natūralumo: krūtis atrodo natūraliai, reaguoja į kūno pokyčius (priaugus svorio padidėja ir atvirkščiai), žiemą netraukia šalčio kaip implantas.
Nors krūties atkūrimo operacija mažiau traumuoja, tačiau kartais ją gali tekti kartoti. Onkochirurgai pastebi, kad pacientės dažnai siekia tobulumo ir prašo pakoreguoti ne tik naujai suformuotą, bet ir sveikąją krūtį. M. Stakytei patiko italų profesoriaus pasakymas, kad krūtys nėra dvynės, tik – seserys, tad niekada nebus vienodos, ypač jei viena jų buvo gydyta spinduliais.

Dėl rezultato – nesudvejoja

„Ligos pažeista krūtis niekada nebus tokia tobula kaip sveikoji. Mūsų siekiamybė, kad užsisegus liemenėlę niekas neįtartų apie buvusį gydymą“, – patikslina gydytoja.
Krūties atkūrimą naudojant dalį plačiojo nugaros raumens į jį persodinat riebalus Respublikinės Klaipėdos ligoninės onkochirurgai atlieka bene vieninteliai Lietuvoje. Gydytojai paaiškina kodėl: šios operacijos gerokai užtrunka ir ne visada garantuojamas geras rezultatas.
Tokiais atvejais bene labiausiai motyvuoja pacienčių atsakymai. Onkochirurgas A.Kasiliauskas po kelerių metų sugrįžtančių pacienčių pasiteirauja, ar jos nesigaili pasirinkusios būtent šį krūties atkūrimo metodą. Nė viena nesudvejoja.

Straipsnio šaltinis: žurnalas „Rožinis gyvenimas” 2024 spalio mėn.

žurnalistė Sandra Lukošiūtė-Jokšienė