Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje esveikata.lt

Laisvinant karantiną – medikų nerimas: jaunėja pacientai, kuriems reikia pagalbos ligoninėje

Karantino atlaisvinimai gali būti susiję su tuo, kad bent jau Vilniaus regione sparčiau pildosi COVID-19 skyriai. Tokią nuomonę turi Santaros klinikų medikai. Kauno ir Klaipėdos regionų ligoninių atstovai mėgina išlaikyti optimizmą ir akcentuoja vakcinacijos svarbą. Esą jei skiepijimo tempai nelėtės, bus laikomasi privalomų saugumo reikalavimų, gal ir ligoninėse sunkių pacientų skaičiaus neaugs.

Stacionarinių vietų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, užimtumas Vilniaus regione, balandžio 20 dienos duomenimis, siekia 85 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 90 proc.

Gali būti susiję ir su karantino atlaisvinimais

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, organizuojančių COVID-19 procesus Vilniaus regione, direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė, dėl nemažėjančio sunkių pacientų skaičiaus atsiranda didesnis reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų poreikis.

Santaros klinikose nuo pirmadienio perorganizuojamas darbas, koreguojami pacientų srautai ir papildomai steigiamos 8 reanimacijos vietos – iš viso veiks 67 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams.

„Dabar turime užimta jau 90 proc. reanimacinių lovų ir susidaro grėsmė, kad artimiausiu metu bus užimtos visos reanimacijos lovos. Tam turime atlikti tam tikrus pokyčius, kad ne tik mūsų ligoninėje, Vilniaus mieste, bet ir visame Vilniaus regione būtų užtikrintas pačių sudėtingiausių, sunkiausių pacientų gydymas.

Pokytis įvyko pirmadienį, tikėtina, kad pacientų srautas gali būti susijęs ir su karantino atlaisvinimais. Neabejotinai sąmoningumas labai svarbu – ko galime atsisakyti, atsisakykime, kur galime nedalyvauti – nedalyvaukime, nes matome, kad šiuo metu pacientai yra jaunesnio amžiaus: nuo 41 iki 60 metų amžiaus, dar nepasiskiepiję, turime sudėtingesnių formų. Taip pat galiu pasakyti, kad amžiaus vidurkis reanimacijoje šiuo metu besigydančiųjų pacientų yra 52 metai“, – apie gerokai pajaunėjusius sunkius ligonius kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė.

Kaip teigia A.Bilotienė Motiejūnienė, pokyčiai neišvengiami ne tik Santaros klinikose, Vilniaus mieste, bet ir visame Vilniaus regione, rengiantis priimti daugiau sunkesnių pacientų. Ypač laukiant savaitgalio.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vėl nutrauktas kitų paslaugų teikimas, tad lovų COVID-19 pacientams, įrangos jiems gydyti yra pakankamai, trūksta tik personalo.

Anot A.Bilotienės Motiejūnienės, medikų mėginama pasitelkti iš kitų regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Seimo narys Paulius Saudargas, anksčiau savanoriavęs Vilniaus ligoninių COVID-19 skyriuose, skelbia, kad čia vėl laukiami šauliai – jis paragino atsiliepti galinčius prisidėti.

„Organizuojame dar vieną instruktažą norintiems prisijungti į pagalbą R zonose“, – feisbuke rašė parlamentaras.

Svarbu nelėtinti vakcinacijos

COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis irgi patvirtino, kad atvykstančių ligonių srauto didėjimas stebimas ir Kauno regione.

„Per mėnesį atvykstančių ligonių, kurie stacionarizuojami į aktyviojo gydymo stacionarines lovas, skaičius padidėjo 2,4 karto, t. y., nuo 12 iki 29 pacientų per parą. Didėja ir lovų užimtumas. Balandžio 19 dienos duomenimis, stacionarinėse aktyviojo gydymo lovose gulėjo 273 pacientai (lovų užimtumas siekia 84 proc., bendras šiuo metu paskirtų lovų skaičius yra 325). Iš jų 83 proc. ligonių gavo deguonies terapiją.Reanimacijos lovose gydomi 25 ligoniai (užimtumas siekia 59 proc., iš 42 lovų). Iš pastarųjų pacientų 68 proc. buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Didėjant užimtumui, lovų skaičius bus didinamas“, – sakė V.Gurskis.

Jo teigimu, svarbiausia šiuo metu yra vakcinacija:

„Vienintelis veiksnys, kuris stabdys infekcijos plitimą artimiausią mėnesį, bus paskiepytųjų pirmąja vakcinos doze asmenų skaičius ir procentas. Šią savaitę jau yra gauta 94 080 vakcinos dozių, kurių pakanka išlaikyti aukštą vakcinacijos tempą.Jeigu mes sugebėsime skiepyti vidutiniu 14-15 tūkst. vakcinos dozių tempu per parą, po 4-5 sav. turėsime 40 proc. paskiepytos Lietuvos populiacijos t. y., 50 proc. paskiepytos suaugusiųjų populiacijos. Taip pat bus baigta pagrindinių rizikos grupių vakcinacija pagal prioritetinį sąrašą. Plečiant profilaktinį testavimą bei laikantis kitų privalomų saugumo reikalavimų, galime tikėtis, kad karantino atlaisvinimai reikšmingai nepadidins stacionaruose gydomų sunkių ligonių skaičiaus.“

Be baimės, tačiau su atsargumu

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sako, jog į situaciją šios ligoninės medikai žvelgia optimistiškai, be baimės, tačiau su atsargumu.

„Nors pritaikomos išmoktos pamokos, dirbant antrus metus su COVID-19 sergančiaisiais, tačiau koronavirusas vis dar turi daug nežinomųjų, kurių niekas negalime nuspėti. Nerimo šiek tiek kelia pasitaikantys koronaviruso protrūkiai, atsirandančios nežinomos COVID-19 atmainos, beveik visuose regionuose pasitaikantys atvejai, kuomet koronavirusu suserga vakcinuoti medikai. Atsargiai stebime situaciją. Ligoninėje nustatyta tvarka sistemingai ir reguliariai profilaktiškai tiriami ligoninės darbuotojai“, – sako vyr. gydytojas.

Situacija, pasak V.Janušonio, kol kas santykinai stabili. Šiuo metu KUL iš viso gydomi 45 sergantys COVID-19 pacientai, iš jų 7 – Reanimacijos skyriuje.

„Svarbu suprasti, kad lovų skaičius nėra svarbiausias rodiklis vertinant situaciją. Lovų bus tiek, kiek reikės, rezervą turime. Iš viso regione šiuo metu yra 140 COVID-19 pacientams skirtų lovų, iš jų užimta pusė. Reanimacijos lovų regione turima 36, iš jų užimta pusė“, – komentavo vadovas.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Respublikinė Klaipėdos ligoninė

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus taip pat nusiteikęs optimistiškai. Jo teigimu, atlaisvinus judėjimą, didesnis sergamumas į Klaipėdą jau galėjo atsiristi, tačiau kol kas taip nenutiko.

Tai lemia, gydytojo manymu, pačių žmonių drausmė, didesnis higienos laikymasis.

„Pats esu gydytojas, į kiekvieną sveiką žmogų žiūriu kaip į ne iki galo ištirtą pacientą, nes kažkokios grėsmės visą laiką galima tikėtis. Dabartinė situacija Klaipėdoje lyginant su Vilniumi ir Kaunu yra, ten susirgimų skaičiai labai įspūdingi ir kelia nerimą. Mūsų apskrityje ir mieste, visame regione, sergamumas nėra toks didelis, bet jau atsiranda tam tikrų židinių ir kai kuriose gydymo įstaigose, nors medikai pasiskiepiję arba persirgę, turi suformuotą imunitetą ir sergamumas tikrai mažas.
Tai nuteikia optimistiškai, bet pacientų nėra tiek persirgusių ir paskiepytų, kad galima būtų ramiai žiūrėti, – kalbėjo D.Steponkus. – Sprendimas atlaisvinti buvo neišvengiamas, nes šiuos patirtus socialinius nepatogumus kažkada reikia baigti, o ar pasirinktas tas laikas, tuoj pamatysime. Į ateitį žiūriu optimistiškai. Nesvarbu, kad didėja susirgimų skaičius, skiepijimas vyksta, be to, pavasaris, šilti orai, tad viruso plitimui yra pakankamai užkardų, daugiau buvimo gryname ore.“

Šiuo metu ligoninėje nėra didelio koronaviruso infekcija sergančiųjų skaičiaus, koks buvo rudenį, žiemą. Pasak D.Steponkaus, šiuo metu turima apie 20 pacientų, kai to metu pikiniu metu buvo gydoma penkis kartus daugiau.

„Mes, medikai, galėtume džiaugtis, bet nerimas dėl Vilniaus ir Kauno išlikęs. Dar viena tendencija – jaunėja pacientai, kuriems reikia pagalbos ligoninėje, reikia pervežti į reanimaciją. Iš tų besigydančių pacientų ketvirtadaliui prireikia reanimacinės pagalbos. Grėsmė nedidelė savo apimtimis, bet esybė grėsmės labai problematiška“, – kalbėjo vyr. gydytojas.

Statistikos departamentas antradienį paskelbė, kad per praėjusią parą šalyje nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės.

Straipsnio šaltinis 2021 04 22 15min.lt