Nei pasipasakosi, nei pasiguosi. Šiandienos išlaisvėjusiame pasaulyje lytiškai plintančios ligos vis dar yra viena tų temų, kuria drovu kalbėtis net su artimiausiais žmonėmis. Tačiau statistikai tabu nėra – kad ir kaip kai kuriais atvejais džiugintų optimistiškos tendencijos, klastingos infekcijos niekada nesnaudžia.

SIFILIO ATVEJŲ SUMAŽĖJO?

Pastaruosius kelerius metus uostamiestyje susiklostė paradoksali situacija – Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir veneros ligų centre neliko lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) užsikrėtusių pacientų. Padalinio vedėja gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė juokais prisipažįsta ir pati negalinti atsakyti į klausimą, kas gi nutiko.
Pašnekovė bando prisiminti: neskaičiuojant dviejų užsienio piliečių atvejų, kai darbo reikalais į miestą atvykę žmonės tęsė savo šalyje pradėtą gydymą, su vadinamosiomis meilės ligomis įstaigos medikai susidūrė bemaž prieš pandemiją.
„Peršasi mintis, kad galbūt žmonės randa pagalbą kitur, tačiau nelabai įsivaizduoju, kur. Ar tuo užsiima privatūs kabinetai? Sunku pasakyti, – sako medikė. – Kita vertus, pavyzdžiui, sifilio atvejų sumažėjimas šiandien ryškus visos šalies mastu.“
Specialistės pastebėjimu, įvairios infekcijos pasižymi banguojančia tendencija – paūmėja ir vėl nurimsta.
„Manau, šiandien tai stebime ir sifilio atveju. Vienu laikotarpiu buvo labai ryškus jo paūmėjimas, paskui skaičiai vis mažėjo iki šiandienos situacijos, kai fiksuojame vienetinius atvejus. Būtų galima sakyti, kad sifilis yra ramybės būsenos. Dabar pastebima regresija, bet, tikėtina, po kažkurio laiko skaičiai pradės augti“, – svarsto pašnekovė.

IR VAISTAI, IR KONTROLĖ

A. Kajutytės teigimu, sunku patikėti, kad rimtas lytines ligas būtų galima nuslėpti, kaip ir gydytis slapčia. Tai nėra tos ligos, kurioms gydyti bet kas gali išrašyti reikalingų vaistų receptą, o ir vien to gali nepakakti, sako medikė.
Schema įprasta: aptikus ar įtarus LPI, pacientas tirtis, patvirtinti diagnozės siunčiamas pas šių ligų specialistą.
„Tai iš tiesų labai rimti dalykai – neužtenka išgerti vaistų, kad viskas baigtųsi. Pacientas ne tik gydomas, jo sveikata, priklausomai nuo ligos, gali būti stebima net ne vienus metus, pavyzdžiui, sifilio atveju. Kalbant apie gonorėją, ją išgydyti galima nesunkiai, tačiau liga pavojinga dėl rimtų komplikacijų, galinčių baigtis nevaisingumu“, – vardija gydytoja dermatovenerologė.
Santykinai lengvesniais atvejais įvardijamos kitos lytiniu keliu plintančios ligos – chlamidiozė ar ureaplazmozė. Jos, nors ir sėkmingai įveikiamos vaistais, negydomos taip pat gali turėti įvairių padarinių: pradedant mažojo dubens uždegimu, nevaisingumu, negimdiniu nėštumu, didesne žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) užsikrėtimo rizika ir baigiant sąnarių, akių gleivinės ir šlaplės uždegimais.
„Niekada negali žinoti, koks atsitiktinis partneris padovanos vieną ar kitą ligą, todėl visada reikia būti atsargiam ir atsakingam, saugoti pirmiausia save, bet galvoti ir apie kitus“, – primena Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir veneros ligų centro vedėja A. Kajutytė.

KAS LIEKA UŽRIBYJE

Kaip aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis, tarnyba renka epidemiologinius duomenis, protokolus, kuriuos pateikia gydytojai specialistai: apie LPI – dermatovenerologai, o apie ŽIV – gydytojai infektologai.
„Patobulinus stebėsenos sistemą, nuo 2024 m. NVSC dalinius duomenis gauna ir iš e. sveikatos sistemos. Taip pat analizuojami tyrimų dėl ŽIV ir LPI skaičiai, kuriuos pateikia tyrimus atliekančios įstaigos ir laboratorijos. Kalbant apie užribį, svarbu paminėti, kad LPI, tarp jų ir ŽIV, gali neturėti ligoms būdingų simptomų, nors asmuo gali užkrėsti kitus. Kiek yra besimptomių tokių infekcijų nešiotojų – nežinoma. Todėl rizikos grupei priklausantiems asmenims rekomenduojame tikrintis profilaktiškai“, – sako NVSC atstovas.
Komentuodamas, kaip keičiasi ligų dinamika, specialistas pateikia naujausią turimą informaciją: „NVSC epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, sergamumas gonorėja ir chlamidioze padidėjo, o sifiliu – sumažėjo. Sergamumas ŽIV infekcija tuo pačiu lyginamuoju laikotarpiu padidėjo du kartus.“
Tiesa, tam įtakos turėjo ŽIV užsikrėtę užsienio šalių piliečiai, kurie anksčiau susirgo savo šalyje, o Lietuvoje tęsia gydymą. Daugiausia ŽIV ir LPI infekcijų registruojama Vilniaus apskrityje ir kituose didžiuosiuose miestuose.

KARTINA JAUNYSTĖS METUS

Tiek atliktų tyrimų, tiek ligų sumažėjimas Lietuvoje ir visoje Europoje buvo stebimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Kaip linkęs manyti pašnekovas, galbūt dėl tuo metu riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir visuomenės kontaktinio bendravimo.
Vis dėlto, Europoje dešimtmečio laikotarpiu sergamumo LPI tendencija – didėjanti. Štai 2022 m. sergamumas sifiliu, gonorėja ir chlamidioze Europos mastu žymiai išaugo, ypač tarp jaunų, 20–24 metų, asmenų.
Lietuvoje 2022 m. kas antras ŽIV užsikrėtęs (51,2 proc.) žmogus buvo 30–44 metų amžiaus. NVSC atstovas vėlgi akcentuoja, kad ši infekcija ne vienus metus gali neturėti ligai būdingų simptomų, todėl tikrąjį užsikrėtimo laiką ne visada pavyksta išsiaiškinti.
Didžiausias sergamumas sifiliu fiksuojamas 20–24 metų, o gonorėjos ir chlamidiozės daugiausia atvejų registruota 25–29 metų amžiaus asmenų grupėje.
„Apibendrinus galima teigti, kad ŽIV ir LPI registruojamos jauno, lytiškai aktyvaus amžiaus laikotarpiu, todėl šio amžiaus žmonių grupei turėtų būti skiriama daugiau prevencinių priemonių“, – sako K. Rudaitis.

LEMTINGAS – IR VIENAS KARTAS

Pasak specialisto, pastaraisiais metais didėjantį LPI augimą lemia kelios priežastys.
„Pirmiausia, ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse vengiama naudoti apsaugines priemones – prezervatyvus. Dar vienas reikšmingas aspektas – auga preekspozicinės profilaktikos (PrEP) mastai, t. y. reguliarus vaistų, kurie sumažina riziką užsikrėsti ŽIV, vartojimas. Nuo užsikrėtimo LPI jie neapsaugo, o PrEP vartojantys asmenys neretai nelinkę naudoti prezervatyvų. Nustatytų atvejų skaičių tiesiogiai lemia ir didėjanti profilaktinių tyrimų apimtis“, – komentuoja K. Rudaitis.
Specialistas taip pat pateikia palyginimą, kaip pagal LPI paplitimą Lietuva atrodo kitų Europos šalių kontekste.
Didžiausias sergamumas gonorėja ir chlamidioze Lietuvoje stebimas 25–29 metų, o Europoje šių infekcijų daugiausia registruojama 20–24 metų amžiaus grupėje, ypač tarp moterų. Sifilio atvejų Lietuvoje daugiausia registruojama 20–24 metų amžiaus kategorijoje, o Europoje – 35-erių ir vyresnių asmenų. Daugiausia atvejų (kaip spėjama, vėlgi dėl PrEP vartojimo) registruojama tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.
Pašnekovo pastebėjimu, augantys LPI skaičiai skatina susitelkti Europos šalis ne tik siekiant išsiaiškinti jaunų žmonių lytinės elgsenos pokyčius, bet ir ieškant naujų veiksmingų prevencijos metodų. Net ir vieni nesaugūs lytiniai santykiai gali būti rizika užsikrėsti, įspėja NVSC atstovas.
„Lytinė sveikata yra neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Saugūs lytiniai santykiai, kaip ir kitos prevencinės priemonės, rodo atsakomybę tiek sau, tiek ir savo partneriui“, – gydytojai A. Kajutytei antrina K. Rudaitis.
Kaip atpažinti
Užsikrėtus LPI, ligos požymių ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius LPI simptomus:
išskyros (nuo permatomų iki žalsvos spalvos) iš lyties organų ar šlapimo takų;
padažnėjęs, skausmingas šlapinimasis;
baltos apnašos burnoje, lyties organuose;
bėrimas lyties organų srityje, išangėje;
niežėjimas, perštėjimas, skausmas kapšelyje, pilvo apačioje, skausmas lytinio akto metu;
kraujas po ar per lytinius santykius ar mėnesinių ciklo viduryje;
sąnarių skausmas.
Kada reikėtų pasitikrinti
Jei atsirado LPI simptomų ar partneriui buvo diagnozuota LPI.
Po nesaugių lytinių santykių su nauju arba atsitiktiniu lytiniu partneriu ar dažnai keičiantiems lytinius partnerius.
Rizikos grupėms priklausantiems asmenims (seksualinių paslaugų už atlygį teikėjams ir jų klientams, vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus ir jų partneriams).
Prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras, nėščiosioms, siekiant apsaugoti naujagimius nuo užsikrėtimo, asmenims, patyrusiems prievartą.
Lietuvoje yra vietų, kur galima gauti prezervatyvų nemokamai ir pasitikrinti dėl ŽIV ir kitų LPI anonimiškai ir nemokamai. Ši informacija teikiama NVSC tinklalapyje nvsc.lrv.lt.
Kaip plinta infekcijos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip 1 mln. žmonių pasaulyje kasdien užsikrečia LPI, dauguma kurių yra besimptomės. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 218 mln. atvejų išgydomomis LPI – sifiliu (7,1 mln.), gonorėja (82 mln.), chlamidioze (129 mln.).
LPI neužsikrečiama liečiant durų rankenas, tualeto sėdynes, dalijantis drabužiais ar valgymo indais – ligų sukėlėjai gali būti perduodami vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu.
Sifilį, gonorėją ir chlamidiozę gali perduoti motina vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Sifiliu taip pat galima užsikrėsti vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais ir adatomis, perpilant užkrėsto kraujo arba jo komponentų.
1988–2022 m. Lietuvoje nustatyti 3 835 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 54,8 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 24,6 proc. – per heteroseksualius santykius, 9,2 proc. – per homoseksualius santykius, 0,2 proc. – perinataliniu būdu ir 11,2 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Pastaruoju metu specialistai jau stebi augantį užsikrėtimo atvejų skaičių lytinių santykių metu. ŽIV užsikrėtusių vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų, atitinkamai 2 791 ir 744.
Neretai LPI neturi ligai būdingų požymių, tad jas galima perduoti kitiems to net nežinant.
Specialistai primena, kad užsikrėsti LPI gali kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo, todėl net ir nejaučiant ligos simptomų svarbi profilaktinė priežiūra, o pajutus bent menkiausius jų svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Straipsnis: „Sveikata” 2024 03

žurnalistė Lina Bieliauskaitė