Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Lėtine inkstų liga serga kas dešimtas

Kas dešimtas suaugęs žmogus serga lėtine inkstų liga. Tai klastinga liga, nes dažniausiai nesukelia jokių jutimų sergančiajam.

Inkstas – tai pilvo ertmėje esantis porinis organas, kuris labai svarbus palaikant organizmo vidinės terpės stabilumą (homeostazę).

Žmogus turi du pupelės formą primenančius inkstus, kurie šalina iš organizmo nereikalingas medžiagas bei skysčio perteklių, palaiko mineralų, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, gamina, skaldo, aktyvina daugybę hormonų, dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimo procese, užtikrina normalų kraujo spaudimą.

Kai sutrinka inkstų veikla

Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali mūsų organizmo veikla – organizmas nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų, vadinamųjų ureminių toksinų, todėl jie ima kauptis žmogaus kraujyje, patenka ir į smegenų kraujotaką, tai lemia blogą žmogaus savijautą, atsiranda pykinimas, dingsta apetitas, žmogus gali pradėti vemti.

Ilgainiui inkstai pradeda gaminti mažiau šlapimo, todėl skysčių perteklius kaupiasi organizme, žmogus pradeda mažiau šlapintis, tinti. Sutrikus skysčių šalinimui iš organizmo, taip pat hormonų veiklai, didėja kraujo spaudimas, o tai didina širdies ligų riziką. Inkstai dalyvauja ir kraujo raudonųjų kūnelių gamyboje.

Normalaus hemoglobino lygį užtikrina inkstuose gaminamas hormonas eritropoetinas. Sutrikus inkstų darbui, mažėja ir šio hormono, todėl per tam tikrą laiką inkstų nepakankamumu sergančiam žmogui vystosi mažakraujystė.

Klastinga liga

Lėtinė inkstų liga dešimtimis kartų didina širdies-kraujagyslių ligų riziką. Tai sukelia priešlaikinę mirtį. Prognozuojama, jog pasaulyje iki 2015 metų dėl lėtinių inkstų ir širdies – kraujagyslių ligų mirs 36 mln. žmonių.

Tai pavojinga liga, nes gali sukelti inkstų nepakankamumą. Pasaulyje apie 2 mln. žmonių dializuojami ir jų skaičius toliau didėja.

Gera žinia ta, jog anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą ir pradėjus gydymą, galima sustabdyti inkstų nepakankamumo vystymąsi ir sumažinti širdies – kraujagyslių ligų riziką.

Didžiausią pavojų susirgti lėtine inkstų liga turi žmonės su padidėjusiu kraujospūdžiu, sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, dažnais inkstų geldelių uždegimais, inkstų akmenlige.

Todėl labai svarbu laiku gydyti visas ligas, galinčias pabloginti inkstų darbą, o jam sutrikus, kreiptis į inkstų gydytojus – nefrologus, siekiant išvengti inkstų nepakankamumo.

Rizikos veiksniai

Pabandykime patys įvertinti, ar priklausome rizikos grupei susirgti lėtine inkstų liga.

Klausimai:

  1. Ar turite padidėjusį kraujospūdį?
  2. Ar sergate cukriniu diabetu arba ateroskleroze?
  3. Sergate inkstų liga ar jūsų šeimoje yra sergančių inkstų ligomis?
  4. Vartojate daug vaistų nuo skausmo?
  5. Rūkote?
  6. Turite antsvorio?

Jei jūs teigiamai atsakėte nors į vieną iš šių klausimų, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs tyrimus, parodančius jūsų inkstų darbą (šlapimo tyrimą, kreatinino kraujyje tyrimą, taip pat bus apskaičiuotas inkstų darbo greitis – vadinamasis kreatinino klirencas) ir, esant pirmiesiems inkstų ligos požymiams, nukreips jus pas nefrologą, kuris atliks detalesnį ištyrimą, paskirs gydymą.

Kuo mes patys galime padėti savo inkstams?

  1. Aktyviai sportuokite, vengdami antsvorio.
  2. Jei rūkote – meskite.
  3. Jei sergate cukriniu diabetu, kuo geriau koreguokite cukraus kiekį kraujyje.
  4. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, reguliariai naudokite vaistus, siekdami išlaikyti normalų kraujo spaudimą.
  5. Nerūkykite.
  6. Naudokite pakankamą skysčių kiekį.
  7. Venkite dažno ar ilgalaikio didelių kiekių vaistų nuo skausmo vartojimo.
  8. Jei priklausote rizikos grupei susirgti lėtine inkstų liga – kreipkitės į nefrologą.

Inkstų gydymas

Nustojus dirbti inkstams išeitis yra. Tai pakaitinė inkstų terapija – metodas, kai pagalbinėmis medicininėmis priemonėmis žmogaus kraujas išvalomas nuo kenksmingų medžiagų, o organizmas – nuo skysčių pertekliaus.

Yra keli būdai, kuriais galima pavaduoti inkstų darbą – tai peritoninė dializė bei hemodializė.

Dar naujoviškesnis bei fiziologiškiausias būdas – inkstų transplantacija. Jos metu iš donoro sergančiajam inkstų nepakankamumu žmogui persodinamas vienas sveikas inkstas, kuris visiškai pakeičia susirgusiųjų inkstukų darbą.

Tokiu būdu žmogus tampa sveiku, jam nebereikia dializių ir jis vėl gali gyventi visavertį gyvenimą.

Nuo 1999 m. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja inkstų transplantacijų. Tai rodo ne tik tai, kokia aktuali ir opi tampa inkstų ligų problema visame pasaulyje, bet kartu ir mokslo pažangą šioje srityje bei suteikia sergantiesiems viltį pasveikti.

Straipsnio autorius: Gintarė Bagdonavičiūtė, gydytoja nefrologė.
Straipsnis spausdintas: www.ve.lt