Respublikinės Klaipėdos ligoninės aukščiausios kategorijos gydytojai ortopedai traumatologai Zigmas Juzumas (ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai) ir Valdas Mačiulis (Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas) rugsėjo viduryje dalyvavo Prancūzijoje Liono mieste vykusiame Klubo sąnario endoprotezavimo kongrese, kuris sutraukė apie 400 dalyvių iš viso pasaulio.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės  direktoriaus pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas  ir  Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Valdas Mačiulis

„Endoprotezavimas gyvuoja jau kone šimtmetį, tačiau prancūzų, kurie turi didžiulę patirtį, savo gamyklas, protezų dizainus, darbo metodika, bent jau Vakarų Lietuvos traumatologams, buvo mažiau žinoma. Daugiau orientavomės į vokiečių, amerikiečių, anglų ar skandinavų endoprotezus, todėl ir stažuotis mūsų gydytojai vykdavo būtent į tas šalis“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Z. Juzumas.  

Klubo sąnario endoprotezavimas – viena iš sudėtingesnių operacijų, kurias kai kada lydi tam tikros komplikacijos. Norėdami jų išvengti, tiek gydytojai, tiek ir protezų gamintojai nuolat ieško būdų kaip patobulinti operavimo techniką, patį protezą, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų.

Gamintojai kone kasmet pateikia naujų inovacijų, tačiau ne visos jos pasiteisina, su kai kuriais protezais gydytojai atsisako dirbti.

„Klubo sąnario endoprotezą sudaro kelios dalys: gūžduobė, galvutė, kaklelis, stiebas, kurios yra surenkamos per operaciją ir kiekviena jų yra labai svarbi. Prieš porą metų vykusiame Liono kongrese aptartos gūžduobės problemos, šiemet – stiebo. Diskutuota apie protezo stiebo dizainą, medžiagų sudėtines dalis, stiebo fiksavimą šlaunikaulyje“, – pasakoja Z. Juzumas.

Endoprotezas su trumpu stiebu, nors pasaulyje naudojamas jau apie porą dešimtmečių, vis dėlto yra dar pakankamai naujas. 

Kai kurių traumatologų nuomone, dedant tokį protezą, mažiau pašalinama kaulo, tačiau jis kelia ir kai kurių problemų.

Protezas trumpu stiebu dažniausiai implantuojamas per minimalius operacijos laukus todėl galimos įvairios komplikacijos ir tinka ne visiems pacientams.

Lietuvoje valstybinė ligonių kasa tokių protezų nekompensuoja, tačiau jie dedami už pačių pacientų įsigytas lėšas.

Traumatologų teigimu, prancūzų patirtis – labai naudinga, žinant tokio protezavimo tendencijas, ateityje bus galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų.

Kongrese patyrę traumatologai, profesoriai patirtimi pasidalino apie įvairius endoprotezo tvirtinimo būdus (mechaninį, hibridinį, cementinį) ir jų išgyvenimo trukmę.

„Pvz., amerikiečių profesorius pacientams deda tik cementinius protezus ir pateikė puikius rezultatus. Jo protezai išsilaiko iki 30-35 metų. Panašių rezultatų pasiekė ir prancūzų profesorius, kuris visą gyvenimą deda tik becementinius endoprotezus. Jų išgyvenamumas taip pat siekia 35 metus“, – pasakoja gydytojas Z. Juzumas.

Endoprotezo išgyvenimu traumatologai vadina būklę, kai po klubo sąnario operacijos, nebūna komplikacijų, t.y. nereikia keisti protezo.

Duomenys paprastai gaunami susumavus dešimties metų rezultatus. Žiūrima kiek per tą laikotarpį iš šimto įdėtų protezų reikėjo pakeisti. Jeigu rezultatas – 95-97 proc., vadinasi iš 100o įdėtų klubo sąnarių, 95-97ių keisti nereikėjo.

„Jei gydytojas pasiekia tokį rezultatą, tai rodo, kad jis yra labai gerai įvaldęs pasirinktą protezavimo būdą“, – sako traumatologas.

Lietuvoje pacientams dedamų protezų, kuriuos apmoka ligonių kasos ir jie yra išrinkti iš  pasaulinio registro, išgyvenamumas taip pat yra ne mažesnis kaip 95 proc.

Z. Juzumo teigimu, Liono kongrese pasaulio gydytojų patirtis apie endoprotezavimo būdus ir protezų išgyvenamumą – labai svarbi, ypač sprendžiant, kuris protezas pacientui yra tinkamesnis.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacija