Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Naujienos

Mindaugas Būta: „Pandemijos laikotarpiu žmonių psichikos sveikata pablogėjo“

Mindaugas Būta: „Pandemijos laikotarpiu žmonių psichikos sveikata pablogėjo“

VADOVAS. Respublikinės Klaipėdos ligoninės laikinasis Psichiatrijos filialo vadovas Mindaugas Būta mano, kad dėl jaučiamo nuolatinio nerimo ir baimės blogėja žmonių produktyvumas darbinėje veikloje, o tarpasmeniniuose santykiuose darosi sunkiau išlaikyti ramybę.

Laikinai Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo funkcijas vykdantis gydytojas psichiatras Mindaugas Būta pasidalijo įžvalgomis apie visuomenės požiūrį į psichiatriją ir su kokiais sunkumais karantino metu susiduria visuomenė, o ypač jaunesnioji karta, kurios visas gyvenimas persikėlė į nuotolinę erdvę. Jo manymu, pandemijos padarinius aiškiai išvysime tik po kelerių metų ar dešimtmečio.

Laikinasis Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filialo vadovas psichiatras Mindaugas Būta tikina, jog be galo svarbu yra keisti susiformavusį visuomenės požiūrį būtent į psichiatriją, nes psichiatrai yra tokie patys gydytojai, kaip ir visi kiti.

„Pirmiausia pagrindinis mano darbas būtų atnaujinti filialo veiklą po karantino arba kažkiek modifikuoti tai, kas buvo, nes filialas veikia jau daug metų ir yra tam tikras jo tęstinumas.

Mano, kaip vadovo, pagrindinė misija bus gerinti psichiatrijos įvaizdį visuomenėje, kad psichiatrija taptų lygiavertė kitoms medicinos sritims.

Taip pat būti atviresniems, kad būtų sumažintos visuomenėje tvyrančios baimės, mitai ir kad žmonės paprasčiausiai nebebijotų kreiptis pagalbos į psichiatrus“, – tikino M. Būta. Siekiant supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais ir skatinant žmones nebijoti kreiptis pagalbos, pasak gydytojo, Psichiatrijos skyrius prisijungs ir prie visoje Europoje organizuojamų Atviros psichiatrijos mėnesio renginių.

„Psichiatrija yra neapčiuopiama, aiškiai nematoma, dėl to kartais vieniems ji atrodo baugi, kitiems paslaptinga, o dar vieniems atrodo net nereikalinga. Bet žmonės turėtų žinoti, kad psichiatrija yra tokia pati medicinos sritis, kaip ir kitos, ir jeigu jie galvoja, jog turi psichikos sutrikimų, skatinu nebijoti kreiptis pagalbos. Psichiatrų taikomi diagnostikos ir skiriamo gydymo metodai skiriasi nuo kitų gydytojų, mes neturime kažkokių prietaisų, su kuriais būtų galima „peršviesti galvą“ ir nustatyti, kas yra negerai. Nepaisant to, kad mes neturime brangių, sudėtingų ir matomų diagnostikos prietaisų, bet mes turime labai veiksmingų diagnostikos ir gydymo metodų„, – pabrėžė Respublikinės Klaipėdos ligoninės laikinasis Psichiatrijos filialo vadovas. Taip pat gydytojas M. Būta pastebi, kad šiandieninė visuomenė didžiulį dėmesį yra linkusi skirti savo išoriniam grožiui, tačiau labai dažnai pamiršta apie savo vidinį pasaulį, psichologinę būklę ir tinkamai savimi nepasirūpina.

„Mes gyvename XXI amžiuje, kuris netgi vadinamas „narcizmo amžiumi“. Šiandieninėje visuomenėje didžiulis dėmesys yra skiriamas išoriniam kūno grožiui, plastinėms operacijoms, dantų implantams ir viskam, kas yra matoma tiesiogiai, bet juk ne mažiau svarbu yra dėmesį skirti ir savo psichikos sveikatai, kas iš pirmo žvilgsnio nėra matoma išoriškai, tačiau yra be galo svarbu. Manau, kad žmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio ne išoriniam, o vidiniam grožiui“, – sakė psichiatras M. Būta.
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai

Gydytojo manymu, pandemijos metu žmonių psichinė sveikata pablogėjo, o dėl jaučiamo nuolatinio nerimo ir baimės taip pat blogėja ir produktyvumas darbinėje veikloje, santykiuose darosi sunku išlaikyti ramybę.

„Tvyranti baimės atmosfera, mirtys, užsikrėtimai, viskas uždaryta, bankrotai – visa tai blogina žmonių psichikos sveikatą. Nerimas yra toks jausmas, kylantis kiekvienam žmogui, kuris nežino, kas bus rytoj. O virusas yra nematomas, neapčiuopiamas priešas, tai, be abejo, niekas nežinome, kiek bus rytoj užsikrėtimų, kur tas virusas plis, natūraliai mes nežinome, kas bus rytoj, o tai kelia nerimą. Kada nerimo lygis yra didesnis ir dėmesys labiau koncentruojamas į nerimą keliantį objektą, tuomet mažiau dėmesio tenka kitoms gyvenimo sritims, ir žmogus tampa mažiau produktyvus, sunkiau sekasi išlaikyti vidinę ramybę ir apskritai tampa vis sunkiau nusiraminti. Tą rodo ir pernai netgi trečdaliu padidėjęs nužudymų skaičius“, – apie pandemijos įtaką žmonių psichinei sveikatai pasakojo M. Būta. Kaip vieną iš galimų pandemijos pasekmių ir psichikos sutrikimų gydytojas įvardijo miego sutrikimus, nuovargį ir nuolatinį nepailsėjimą naktį. Psichiatras M. Būta nurodė, jog, sutrikus miegui, pirmiausia reikėtų kreiptis ne į neurologą ar šeimos gydytoją, o į psichiatrą.

„Kai yra miego sutrikimai, tai lyg taisyklė rodo, kad galimas psichikos sutrikimas jau yra pažengęs. Miego sutrikimas gali būti paraginimas ar padrąsinimas žmogui kreiptis į psichiatrus, deja, bet dauguma, bijodami psichiatrinės stigmos, nuklysta pas neurologus, pas šeimos gydytojus ir lengva ranka gauna migdomųjų. Aišku, šalia miego sutrikimų galima dažnai pastebėti ir rankų prakaitavimą, drebulį ar kitus stipraus nerimo simptomus, bet miego sutrikimas yra aiškiausias ženklas“, – dėstė Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatras M. Būta. Taip pat kaip vieną iš pasaulinės koronaviruso pandemijos blogybių gydytojas įvardijo ir nuotolinį mokymą. Pasak M. Būtos, vaikų ir paauglių gyvenimui persikėlus į nuotolinę erdvę, jie praranda galimybę socializuotis ir bendrauti.

„Mokykla yra ne vien mokymuisi, tai yra ir ugdymo įstaiga, kur ugdomos asmenybės, jie mokosi ne vien sausų teorinių žinių, bet ir socializuotis, bendrauti, pajausti savo asmenybės ribas. Buvimas kolektyve, kasdienė disciplina yra labai svarbios asmeninių ribų suvokimui ir asmens brandai. Kalbant apie nuotolinį mokymą, tai galvoju, kad vaikai mažai ko išmoksta, jie nebejaučia laiko, disciplinos ir savo asmeninių ribų, nes jie gyvai nekontaktuoja su kitais savo bendraamžiais ir „nepasistumdo“ tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Manau, tai turės ilgalaikes pasekmes, kurias jusime dar kelis dešimtmečius, taigi mokyklų atidarymas turėtų vykti kuo greičiau“, – sakė psichiatras. M. Būta pabrėžė, kad žmonėms yra reikalingas gyvas bendravimas, nes didžiąją dalį informacijos žmonės vienas kitam perduoda ne žodžiais, o neverbaliniu būdu: jausmais, emocijomis, veido išraiškomis, kūno kalba. Pasak gydytojo, dalis žmonių, jeigu neišmoks socializuotis, jausti ribų, atrasti savo vietos visuomenėje, vieną dieną kreipsis pagalbos pas psichiatrus.

„Manau, kad viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime, yra svarbu. Dabar nuotoliniame mokyme visos ribos, įskaitant ir laiko ribas, yra išsibalansavusios ir, jeigu nesusiformuoja ribų suvokimas, tai užaugusiam žmogui bus labai sunku rasti savo vietą visuomenėje.

Viena iš žmogaus raidos teorijų labai gražiai apibūdina, kad žmogaus gyvenimo prasmė yra ieškoti, o tikslas yra surasti savo vietą visuomenėje.

Kai žmogus aiškiau žino, ko jis nori, ko yra vertas, tai tokiam žmogui gyventi yra daug lengviau“, – pabrėžė M. Būta.

Straipsnio šaltinis 2021 02 02 dienraštis Vakarų ekspresas