Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Muzikos terapeutė: daugelis ligų ateina iš nemeilės sau

Daugiau nei 20 metų patirtį turinti Klaipėdos universiteto docentė ir muzikė Rasa Jautakytė prieš porą metų perėjo prie praktikos – pacientams rengia muzikos terapijos užsiėmimus. Rasa juokiasi, kad kolegos, sužinoję apie jos naująją darbovietę, pataria neminėti skyriaus pavadinimo. Tačiau moteris atvira – čia galime patekti kiekvienas, įsuktas į didžiulį šiuolaikinio gyvenimo sūkurį.

Taikoma nuo Antikos

Kelis kartus per savaitę į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą ateinanti muzikos terapeutė neslepia, kad nuo teorijos pereiti prie praktikos buvo gana sudėtinga.

Dauguma šiuolaikinių muzikos terapijos metodikų yra kuriamos darbui su negalią turinčiais asmenimis. Tačiau muzika dar nuo Antikos laikų buvo skirta būtent nuovargiui, nerimui ir stresui šalinti.

Kolegos pasiūlymas padirbėti su pacientais buvo pačiu laiku – socialinių mokslų daktarei seniai knietėjo išbandyti savo jėgas ir taip įgyvendinti nuo vaikystės puoselėtą svajonę tapti gydytoja. Mokslininkui yra labai įdomu teorijoje aprašomas metodikas pritaikyti praktikoje.

Pasak R.Jautakytės, muzikos terapijos taikymo metodikos – labai įvairios, tad parinkti tinkamiausią – nemenkas iššūkis. Bandymų būdu ji pritaikė metodiką, jos nuomone, labiausiai tinkančią pacientams.

Dauguma Rasos pacientų – sergantys depresija, kamuojami nerimo, psichosomatinių sutrikimų, panikos priepuolių. Tarp jų dažnai patenka žmonės, kuriems savo darbe tenka daug bendrauti, pamirštant save: pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai.

Patarimas: Rasa pacientėms nuolat primena, kad kasdien turi padaryti ką nors gero sau. (Asmeninio albumo nuotr.)

Visais atvejais pagrindinis muzikos terapijos tikslas – patenkinti kliento ar grupės poreikius: atsipalaiduoti ir valdyti stresą, pozityviai keisti nuotaiką, emocines būsenas.

Tačiau ne mažiau svarbu yra stiprinti pacientų sveikimo motyvaciją, savigarbą ir pasitikėjimą savimi, savęs supratimą. Psichoterapinis ryšys tarp paciento ir terapeuto yra viena iš pagrindinių psichoterapinių priemonių, atliekanti gydomąją funkciją.

Ką gero padarei sau? Santykio su savimi stiprinimas yra viena iš ašių gydant depresiją. Savęs kaip žmogaus, kaip asmenybės priėmimas yra pirmas žingsnis kuriant tvirtesnį santykį su savimi.

„Daugelis ligų ateina iš nemeilės sau. Būtent todėl tarp muzikos kūrinių įterpiu tekstų apie meilės ir dėmesio sau skyrimą. Vėliau juos aptariame, nes pajutau, kad daugelis pacientų nori bendrauti“, – pasakojo pašnekovė.
Pacientėms ji nuolat primena, kad kasdien turi padaryti ką nors gero sau. Viena jų neseniai papasakojo, kaip grįžusi po sunkios darbo dienos prisiminė, kad per visą dieną taip ir nerado akimirkos sau. Tada pasidėjo servetėlę, pasiruošė puodelį arbatos ir su pasimėgavimu lėtai ją išgėrė.

Ieško alternatyvų klasikai

Kad teorija nuo praktikos skiriasi, R.Jautakytė pajuto rinkdama muziką pirmiesiems užsiėmimams. Vienoje knygoje aptiktas muzikos terapijai siūlomas repertuaras pasirodė visiškai nepriimtinas, kai siūlomi kūriniai buvo surinkti į krūvą.

„Dauguma autorių muzikos terapijai rekomenduoja rinktis klasiką, pati esu užaugusi su šia muzika. Muzikos terapijos principas – žmogui turi patikti muzika, kad darytų poveikį, kad jis gerai jaustųsi. Aš dabar dažniau renkuosi atpalaiduojančią muziką ir lengvą džiazą. Pastebiu, kad vyrams labiau patinka saksofono muzika.

Kūrinius renkuosi pagal tokį eiliškumą: iš pradžių skamba atpalaiduojanti, raminanti muzika, o pabaigiame džiaugsmingesniu kūriniu. Iš pradžių parenkama muzika, atitinkanti dabartinę žmogaus nuotaiką, o paskui palengva keičiame norimos nuotaikos link“, – apie savo darbo principus pasakojo muzikos terapeutė.

Pasak R.Jautakytės, vidinių poreikių neatitinkanti muzika gali net erzinti, tad liūdnas žmogus niekada neklausys sunkiojo roko. Tai rodo ir istorija. Žygimantui Augustui, gedėjusiam mirusios Barboros Radvilaitės, muzikantai grojo muziką, padedančią išsiverkti.

Nustebino pratimo poveikis

Per savo vedamą muzikos terapiją Rasa vieną kūrinį paskiria sąmoningam kvėpavimui, paskui daroma nedidelė mankšta, sėdint patogiame fotelyje.
Pabaigoje kiekvienam siūloma pagalvoti, ką malonaus šiandien padarys būtent sau: gal paskambins draugui, išeis pasivaikščioti į parką ar pasigamins ką nors skanaus.

„Visada akcentuoju, kad sergant bet kuria liga vaistai gydo tik iš dalies. Gydytojas, skirdamas vaistus, visada rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, sveikiau maitintis ar aktyviau judėti, priklausomai nuo ligos. Taip ir sergantis psichikos liga žmogus turi dėti pastangas, kurios padės sunkumus įveikti ne tik medikamentais, bet ir darbu su savimi.

Raginu net smulkmenose įžvelgti gerų dalykų. Mes linkę labai greitai juos pamiršti, o štai bloguose dalykuose užstringame ilgam. Neatsitiktinai dabar vis labiau populiarėja sąmoningo dėmesingumo teorija, akcentuojanti gyvenimą čia ir dabar“, – pasakojo pašnekovė.

R.Jautakytę pačią nustebino pasiūlyto vieno pratimo poveikis. Terapijos pabaigoje pacientams siūloma save apsikabinti, palinkėti sau geros dienos ir pasakyti, kad save myli. Šis veiksmas visada daro didelį įspūdį pacientams. Kai kurie jų net pradeda krykštauti iš džiaugsmo.

„Šį darbą mėgstu todėl, kad labai greitai gaunu grįžtamąjį ryšį. Man didžiausias atlygis – pacientų šypsenos bei jų patirtos teigiamos emocijos“, – pasidžiaugė muzikos terapeutė.

Ar dainuojate duše?

Dalį laiko R.Jautakytė skiria dainavimo sesijoms, kai pacientai dainuoja savo pasirinktas ir mėgstamas dainas. Užsienyje šis metodas labai populiarus dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Dainavimas kaip muzikavimo būdas turi labai stiprų poveikį žmogui. Mokslininkai įrodė jo naudą sveikatai: dainavimas pakelia nuotaiką, skatina atsipalaidavimą nuo negatyvių simptomų, daug naudos duoda gilus kvėpavimas. Ypač pabrėžiamas socialinis kontekstas – galimybė bendrauti ir būti su kitais, jausti palaikymą ir pilnatvę.

„Sako, kad žmonės dažniausiai dainuoja duše. Nesu girdėjusi, kad kažkas iš mano pažįstamų dainuotų duše. Tačiau dainuoti mėgsta daugelis. Dainavimas yra pats natūraliausias, paprasčiausias, prieinamiausias saviraiškos būdas. Tačiau dažnai mes drovimės savo balso, bijome netiksliai padainuoti. Galbūt todėl žmonės ir dainuoja duše, nes ten jų niekas negirdi“, – spėjo muzikė.

Dainavimas grupėje, dainavimas sau ir dėl savęs yra puikus atsipalaidavimo ir teigiamų emocijų šaltinis.

„Pažiūrėkite, kokie laimingi būna žmonės koncertuose, pritardami dainininkui. Dainuoti dėl savęs – didžiulis malonumas. Paskutinis mūsų dainuojamas kūrinys visada būna V.Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji prisiminė, kaip viena sunkios formos depresija serganti pacientė, kuriai buvo sunku net atsikelti iš lovos, atėjo padainuoti grupėje. Moteris buvo tokia laiminga.

Ligoninėse – medikų orkestrai

R.Jautakytė įsitikinusi, kad muzikos terapija Lietuvoje galėtų būti naudojama kur kas plačiau nei dabar, tačiau dar neturime susiformavusios tokios tradicijos.

Muzikos terapija gali būti taikoma ne tik sergantiems, bet ir personalui, kuris lygiai taip pat patiria stresą ir nuovargį. Ji prisiminė viešnagę Danijoje, vienoje iš psichiatrijos ligoninių, kurioje didelis dėmesys yra skiriamas ne tik pacientų poreikiams – įrengtame baseine ir sporto salėje atsipalaiduoti gali ir darbuotojai.

Amerikoje labai populiarūs orkestrai, suburti iš medikų. Muzikavimas savo malonumui padeda jiems atsigauti, paleisti neigiamas emocijas.

Pasak Rasos, būtų puiku, jei tokie orkestrai ar chorai veiktų ir Lietuvos ligoninėse.

Straipsnio šaltinis „Klaipėda“ 2020 02 29