Viduramžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasta mityba, higienos ir sanitarijos sąlygos, minimalios medicinos žinios buvo puiki terpė tuberkuliozei plisti. Manoma, kad įvairiomis tuberkuliozės formomis turėjo sirgti ne mažiau kaip 20–30% žmonių. Dėl kūno masės ir raumenų mažėjimo liaudyje tuberkuliozė buvo vadinama džiova.

Ši liga nesitraukia ir XXI amžiuje.

Pasak, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo I skyriaus vedėjos gydytojos pulmonologės Editos Ramonienės, tarp Europos Sąjungos šalių esame kone pačiame sąrašo gale pagal bendrą sergamumą tuberkulioze, nors sanitarinės ir gyvenimo sąlygos yra ženkliai pasikeitusios.

Klaipėdos apskrityje susirgimų tuberkulioze, gydytojos teigimu, nedaugėja. Kasmet išaiškinamas panašus skaičius susirgusiųjų, tačiau pastebima, kad tuberkuliozė pradėjo „draugauti“ su emigrantais.

„Tiek tuberkulioze susirgusių emigrantų, ypač iš Anglijos, Airijos, Skandinavijos šalių, kiek šiemet, dar niekada neturėjome. Oro lašeliniu būdu plintanti tuberkuliozės bakterija pirmiausia puola žmones su nusilpusia imunine sistema. Lietuvaičiai nelabai save myli, norėdami užsidirbti, alina sveikatą – nepilnavertė mityba, darbas naktinėse pamainose, ne visada tinkamos gyvenimo sąlygos ir dar, to nežinant, kontaktas su sergančiais atvira tuberkulioze žmonėmis. Statistika rodo, kad TB serga darbingo amžiaus, 35-45 metų žmonės, dažniau vyrai“, – sako pulmonologė E. Ramonienė.

Kada įtarti tuberkuliozę

„Tuberkuliozė turi daug veidų“, – pastebi gydytoja.

Kraujo atkosėjimas – nėra pagrindinis ligos požymis, kaip dažnai yra galvojama. Kosėti krauju gali ir sergantys onkologine ar kitomis ligomis.

Įtarti TB susirgimą galima, jeigu žmogų ilgiau kaip tris savaites kamuoja kosulys, silpnumas, prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau dalį susirgimų gydytojai nustato profilaktinio patikrinimo metu.

Įtarus TB pirmiausia rekomenduojama atlikti plaučių rentgeno nuotrauką.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekami skreplių tyrimai, o nuo 2018 metų Xpert MTB/RIF metodu galima aptikti tuberkuliozės bakterijos DNR pėdsakus. Tai – šiuolaikiška TB diagnostika.

Patvirtinus tuberkuliozės diagnozę, atliekamas jautrumo testas – nustatoma kokiems vaistams jautri TB bakterija.

„Mes turime visą spektrą vaistų, kuriais gydoma tuberkuliozė. Pirmą kartą susirgus, pacientas visiškai pasveiksta, bet jeigu nekeičia gyvenimo būdo ir imunitetas vėl nusilpsta, liga gali kartotis“, – sako pulmonologė.

Vis dėlto gydytoja tikisi, kad ateityje, dėl naujų vaistų atsiradimo, sergančiųjų tuberkulioze mažės.

Liūdniausia, pasak E. Ramonienės, kad yra šia liga sergančių vaikų. Tai rodo, kad dar yra daug neišaiškintų suaugusiųjų, sergančių atvira tuberkulioze. Dėl to sunerimęs visas pasaulis. Kviečiama atsigręžti į šią problemą, stengiantis išaiškinti, kur slepiasi tuberkulioze sergantys suaugę žmonės.

„Liaudyje klaidingai manoma, kad TB serga tik asocialūs žmonės, bet tai – netiesa. Ja susirgti gali kiekvienas iš mūsų, nes nežinodami kontaktuojame su sergančiais atvira tuberkulioze pvz., parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešajame transporte, ugdymo įstaigose ar ligoninėje“, – sako gydytoja.

Tuberkuliozės filialo I skyriaus vedėja gydytoja pulmonologė Edita Ramonienė

Prieš aštuonerius metus pradėjusi dirbti Tuberkuliozės filiale, gydytoja E. Ramoniene sako mačiusi ne tik plaučių tuberkuliozę, bet ir kitų organų – akių, odos, inkstų, prostatos, ginekologijos ir t.t.

Pasak pulmonologės, dabar dažnai apie tai nepagalvojama.
Anksčiau buvo ruošiami gydytojai ftiziatrai, kurie išmanė visų organų tuberkuliozę ir ją gydė. Dabar tokios specialybės nebėra, už TB gydymą šiuo metu atsakingi gydytojai pulmonologai.

E. Ramonienė pabrėžia, kad diagnozuojant tuberkuliozę, turi bendradarbiauti įvairių sričių gydytojai, o kiekvienas iš mūsų turime išmokti mylėti save.

Respublikinės Klaipėdos ligoninė