Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje esveikata.lt

Naujovė Dienos chirurgijos centre – kolonoskopija

TYRIMAS. Siekiant užtikrinti pacientų komfortą, Dienos chirurgijos centre kolonoskopija yra atliekama taikant anesteziją.

Prieš septynerius metus uostamiestyje duris atvėrė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras. O vasario mėnesį Dienos chirurgijos centre buvo įdiegta nauja paslauga – kolonoskopija, kurią atlieka pilvo chirurgas, koloproktologas, endoskopuotojas doc. dr. Dainius Šimčikas.

Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė džiaugėsi, jog centras kasmet sėkmingai vysto savo veiklą: gerėja infrastruktūra, plečiasi darbuotojų komanda, daugėja konsultacijų, atliekamų operacijų ir procedūrų.

„Per tuos septynerius metus mūsų veikla plėtėsi, paslaugų kiekis ir kokybė gerėjo. Pacientų srautai tik įrodo, jog įstaiga yra populiari ir reikalinga, o regiono gyventojai itin gerai vertina mūsų gydytojų kvalifikaciją, ištyrimo ir gydymo galimybes. Čia yra įrengtos 3 modernios operacinės, pooperacinė intensyvaus stebėjimo palata, komfortiškos palatos, erdvūs gydytojų konsultacijų ir apžiūrų kabinetai, aprūpinti modernia medicinine aparatūra”, – pasakojo S. Kundrotienė.

VADOVĖ. Dienos chirurgijos centro vadovė Svaja Kundrotienė džiaugėsi, jog centre su modernia medicinine įranga dirba labai šauni ir profesionali darbuotojų komanda.

Dienos chirurgijos centre operacinė veikla yra nukreipta į ankstyvą ligų diagnostiką ir gydymą. Atliekamos operacijos – tausojančios, mažai invazinės, užkertančios kelią ligai vystytis, apsaugančios nuo gresiančio organų pašalinimo.

„Dienos chirurgijos centre vyksta konsultacijos ir planinės operacijos. Mes ir pandemijos metu turėjome galimybę dirbti visa apimtimi, nes esame atskiras ligoninės padalinys. Mūsų pacientų srautai nesimaišo, visi pacientai planinėms operacijoms atvyksta jau pasidarę PGR testą. Noriu informuoti, jog pacientai nebijotų ir tikrai drąsiai registruotųsi konsultacijoms ir planinėms operacijoms Dienos chirurgijos centre. Čia yra užtikrinamas pacientų konfidencialumas, privatumas ir saugumas”, – tikino S. Kundrotienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centre konsultuoja ir operuoja įvairių sričių specialistai: akių ligų gydytojai, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, alergologai-klinikiniai imunologai, abdominaliniai chirurgai, akušeriai ginekologai, urologai, ortopedai traumatologai ir anesteziologai-reanimatologai.

Šių metų naujovė – kolonoskopija

Siekiant užtikrinti Klaipėdos krašto gyventojų poreikius, moderniame Dienos chirurgijos centre nuolat vyksta medicininių paslaugų ir įrangos atnaujinimas. Viena šių metų naujovių – pradėtos teikti kolonoskopijos paslaugos.

„Kolonoskopija – tai storojo žarnyno endoskopinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti įvairias patologijas bei atlikti operaciją gydymo tikslais”, – pasakojo S. Kundrotienė.

Moderni kolonoskopijų įranga įsigyta 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose” lėšomis.

Šį projektą Respublikinė Klaipėdos ligoninė vykdo kartu su partneriais – Klaipėdos universitetu ir Kaliningrado centrine miesto klinikine ligonine, jis finansuojamas Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos ir projekto partnerių lėšomis. Įsigijus modernią diagnostinę įrangą, siekiama atlikti daugiau tyrimų, pagerinti storosios ir tiesiosios žarnos ikivėžinių ir ankstyvųjų pakitimų diagnostiką ir sumažinti sergamumą kolorektaliniu vėžiu.

SVEIKATA. Dienos chirurgijos centre konsultuoja ir operuoja įvairių sričių gydytojai specialistai.

Kolonoskopija – tai pats tiksliausias tyrimas, nustatantis storosios ir tiesiosios žarnos ligas, jo metu naudojamas endoskopas – specialus vamzdelio formos lankstus prietaisas su optine sistema ir šviesos šaltiniu. Kolonoskopija yra vienas efektyviausių metodų diagnozuojant storosios žarnos vėžį – vieną iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje.

Kolonoskopiją Dienos chirurgijos centre atlieka pilvo chirurgas, koloproktologas, endoskopuotojas doc. dr. Dainius Šimčikas, kuris dar rezidentūros metais stažavosi Vokietijoje ir Heidelbergo universitete atliko eksperimentinius tyrimus su storosios žarnos vėžio ląstelėmis.

„Mačiau ląsteles per mikroskopą, kaip jos auga, su kolegomis ieškojome būdų, kaip jas naikinti. Žmonės kartais galvoja, kad vėžys yra kažkas svetimo, kas kažkaip atėjo ir įkrito į kūną, tačiau taip nėra. Vėžinės ląstelės yra to paties žmogaus ląstelės, jos tik mutuoja, sparčiau dauginasi ir ardo sveikus organus. Teko matyti vėžinius procesus nuo ląstelinio lygmens iki jau išplitusios visame kūne ligos, tenka gydyti pacientus nuo priešvėžinių susirgimų iki jau pažengusios ligos, tad tai yra sritis, kurioje galiu padėti žmonėms. Mane ypač motyvuoja dirbti tai, kad turime visas galimybes nustatyti priešvėžines ir ankstyvąsias vėžines būkles, jas pašalinti be didelių traumuojančių operacijų”, – pasakojo D. Šimčikas.

Pasak gydytojo, tuščiavidurių organų apžiūrėjimas endoskopu šiuo metu yra pats tiksliausias tyrimas, nustatantis ankstyviausius ligos požymius. Kolonoskopiniai tyrimai atliekami su modernia endoskopine įranga, todėl galima matyti ir įvertinti net nedidelius pakitimus ir tiksliai nustatyti beprasidedančią ligą.

KOLONOSKOPIJA. Kolonoskopijos tyrimą reikėtų atlikti rizikos grupėje esantiems asmenims – pacientams, sulaukusiems 45 metų amžiaus ir vyresniems.

„Vienas dažnesnių radinių yra polipai, kuriuos pašalinus kolonoskopijos metu žymiai sumažėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Reikia suprasti, kad karantino metu žmonės stengiasi neišeiti iš namų, jie mažiau tikrinasi sveikatą, tačiau polipai ir kitos ligos nelaukia, jos progresuoja ir iš kai kurių polipų gali vystytis piktybiniai storosios žarnos susirgimai”, – sako gydytojas D. Šimčikas.

Polipai žmogaus žarnyne kartais išbūna metų metus, tačiau kai polipo galvutėje įvyksta mutacija, ląstelė tampa vėžinė, ji ima labai sparčiai daugintis ir vėžys gali greitai išplisti. Žinoma, pabrėžė gydytojas, kiekvienas pacientas yra skirtingas, tad atliekant tyrimus paciento būklė visada yra vertinama individualiai.

„Ligų ir jų niuansų yra be galo daug, tad kai mes žvelgiame į pacientą, kartais privalome pamiršti statistiką ir turime žiūrėti plačiau. Pacientas nėra statistinis vienetas, jis yra individualus. Mano tikslas – dirbti kuo kruopščiau, kad tiksliai nustatyčiau patologiją, net jei ji būtų statistiškai labai reta, nes pacientui nėra jokio skirtumo, ar jo liga labai reta, ar labai dažna, jis tiesiog turi savo simptomus, dėl kurių kreipėsi pagalbos. Turime įvertinti visus faktorius, kad nepraleistume patologijos. Koronaviruso infekcija yra tik viena iš daug egzistuojančių ligų, tad turime būti budrūs ir nepamiršti, kad yra kitos lėtinės ligos, kurios rusena, ir turime jų nepraleisti, privalome tikrintis sveikatą bei dalyvauti profilaktinėse patikros programose”, – pabrėžė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro gydytojas D. Šimčikas.

„Kolonoskopija nėra labai maloni procedūra, todėl ją dažniausiai rekomenduojama atlikti taikant bendrinę nejautrą. Šią paslaugą teikia gydytojas anesteziologas, kuris užtikrina paciento komfortą, o endoskopuotojas turi galimybę nuodugniai apžiūrėti storąjį žarnyną. Tai padaryti padeda tokios technologijos kaip aukšta vaizdo raiška, padidinimas, spalvų spektro keitimas, dirbtinis intelektas, mechaniniai priedai, dedami ant endoskopo, kurie atverčia žarnos raukšles, kad net ir už raukšlių pasislėpę polipai būtų surasti ir pašalinti”, – aiškino Dienos chirurgijos centro gydytojas.

Norint, jog procedūra kuo geriau pavyktų ir gydytojas galėtų itin įdėmiai apžiūrėti žarnyną, pacientas privalo laikytis visų gydytojo nurodymų ir tinkamai išvalyti žarnyną – paruošti jį procedūrai.

„Kad procedūra būtų informatyvi, yra keletas svarbių sąlygų. Pirmiausia turi būti labai gerai paruoštas paciento žarnynas. Pacientui reikia 3 dienas laikytis mažai skaidulų turinčios dietos be riešutų ar sėklų, vieną dieną prieš tyrimą nevalgyti, vartoti skysčius bei išgerti žarnyną išvalantį preparatą (dažniausiai pusę iš vakaro, pusę anksti ryte). Norint idealiai paruošti žarnyną, reikia preparatą išgerti nei per anksti, nei per vėlai – baigiama gerti likus 4 valandoms iki kolonoskopijos. Prie tyrimo sėkmės labai daug gali prisidėti ir pats pacientas, kruopščiai vykdydamas visas rekomendacijas ir puikiai paruošdamas žarnyną, nes tik paciento ir medikų bendradarbiavimas veda į gerą rezultatą”, – dėstė gydytojas.

PROCEDŪRA. „Kolonoskopijos tikslas yra užkirsti kelią ligoms, surasti jas dar tada, kai pacientas nieko nejaučia”, – pasakojo pilvo chirurgas, koloproktologas, endoskopuotojas doc. dr. Dainius Šimčikas.

Pasak D. Šimčiko, pacientai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei pastebi kraują išmatose, jei dėl neaiškios priežasties yra sutrikęs tuštinimasis, ilgą laiką viduriuoja, užkietėję viduriai, skauda ar pučia pilvą, vystosi mažakraujystė. Ypač svarbu kuo anksčiau atvykti konsultacijai, jei tarp artimų giminių buvo storosios žarnos vėžio atvejų, nes genetika turi labai svarbią reikšmę ligoms vystytis.

„Indikacijų kolonoskopijai yra gana daug, jos susijusios ne tik su onkologinėmis, bet ir uždegiminėmis žarnyno ligomis (pvz., Krono liga, opinis kolitas). Visais atvejais kolonoskopija rekomenduojama arba nerekomenduojama įvertinus visas aplinkybes, o galutinį sprendimą priima pats pacientas”, – aiškino D. Šimčikas.

Lietuvos gyventojai turi galimybę pasinaudoti valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams ir moterims, sulaukusiems 50 metų amžiaus. Pacientams vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

„Pati dažniausia indikacija yra teigiamas slapto kraujo testas išmatose. Jei testas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti žarnyno tyrimą – kolonoskopiją. Ji rekomenduojama ir net jei pacientas neturi jokių ligos požymių. Yra žinoma, kad įvairūs žarnyno susirgimai ankstyvėja, suserga vis jaunesnio amžiaus žmonės, todėl kai kuriose šalyse programa vykdoma pacientams nuo 45 metų amžiaus. Aš rekomenduoju žmonėms patiems namuose atlikti išmatų testą dėl slapto kraujo, nes tyrimas yra pigus ir paprastas”, – pasakojo gydytojas.

Dažnai žmonės baiminasi atlikti kolonoskopijos tyrimą, tačiau gydytojas patikino, jog procedūros metu yra užtikrinamas paciento komfortas, nes procedūra atliekama taikant bendrinę intraveninę nejautrą.

„Pacientų įsibaiminimas dažniausiai yra susijęs su iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kad tyrimas yra labai baisus, kad skaudėjo, raižė pilvą, ir dėl to dažnai žmonės bijo. Statistika rodo, kad pacientų, kuriems atliekama kolonoskopija be anestezijos, atsiliepimai apie procedūrą būna dažniau neigiami, o tie, kuriems procedūra atliekama su anestezija, dažniausiai neturi blogų atsiliepimų. Konsultacijų metu visada įvertiname galimų komplikacijų riziką, apie tai pacientą detaliai informuojame ir jis turi laiko apsispręsti, ar atlikti procedūrą, ar gyventi nežinant, kas vyksta jo storojoje žarnoje”, – apie pacientų baimes kalbėjo gydytojas D. Šimčikas.

Pasak gydytojo, pacientams gerai ir nepriekaištingai paaiškinus apie procedūrą, dauguma renkasi ją atlikti. O gerai apžiūrėjus ir nenustačius jokios patologijos, pacientui nereikia procedūros kartoti daugiau nei 5 metus.

„Pacientai dažniausiai bijo nežinomybės. Net esu girdėjęs sakant: „Nebijau mirti, bet bijau vėžio.” Keista, bet kai kurie pacientai renkasi nežinoti ir toliau bijoti. Mano asmeniniu požiūriu, žmonės turėtų reguliariai tikrintis sveikatą, atlikti tyrimus ir, jei reikia, jei specialistai rekomenduoja, būtinai ryžtis šiai procedūrai”, – sakė gydytojas.

D. Šimčikas pasakojo, jog kolonoskopijos procedūra yra išgelbėjusi be galo daug žmonių gyvybių, o ligą nustačius ankstyvoje stadijoje ir ją pašalinus, norisi tikėti, kad žmogaus likimas pakeičiamas teigiama linkme.

„Kolonoskopijos metu dažnai pašalinami polipai, kuriuos ištyrus nustatomas ankstyvos stadijos vėžys. Pašalinus tokį polipą pacientui dažnu atveju nereikia jokios kitos operacijos dėl storosios žarnos vėžio. Bet tą reikia atlikti laiku, ankstyvosiose stadijose. Kolonoskopijos tikslas ir yra užkirsti kelią ligos išplitimui, surasti ją ir pašalinti dar tada, kai pacientas nieko nejaučia. Per keletą mėnesių ar metų tas suvėžėjantis polipas pavirsta toli pažengusia piktybine liga”, – dėstė Dienos chirurgijos centro gydytojas.

Straipsnio šaltinis 2021-02-26 dienraštios „Vakarų ekspresas“