Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Neeilinis medikų radinys: auksiniai dantys bronchuose

ATSARGUMAS. Gydytoja pulmonologė Violeta Labžentytė ir krūtinės chirurgas Darius Cirulis ragino valgant visą dėmesį skirti maistui, o ne pašaliniams darbams, kad būtų išvengta užspringimo ir svetimkūnių įkvėpimo.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) medikai užpraeitą savaitę atliko retai pasitaikančią procedūrą – iš paciento bronchų teko traukti svetimkūnį. Per metus tokių procedūrų atliekama apie 5-6. Tad situacijos, kai žmogus įkvepia svetimkūnį, nėra labai dažnos, bet šįkart medikus apstulbino tai, kad iš kvėpavimo takų teko ištraukti dirbtinių dantų vainikėlį.

RKL Torakalinės chirurgijos skyriaus gydytojas krūtinės chirurgas Darius Cirulis pasakojo, kad į kvėpavimo takus svetimkūniai gali patekti dviem būdais – juos įkvėpus arba užspringus valgant.

„Šiuo atveju pacientas pats nežinojo, kaip jo dantys pateko į kvėpavimo takus. Jis tiesiog pastebėjo, kad burnoje dantų liko mažiau“, – su šypsena prisiminė krūtinės chirurgas.

Vyresnio amžiaus pacientas dėl silpnumo, karščiavimo, atsiradusio kosulio ir dusulio buvo gydytas Mažeikių ligoninėje, gydytojai jam diagnozavo plaučių uždegimą. Tačiau krūtinės ląstos rentgenogramoje buvo matoma, kad bronchuose yra svetimkūnis, kuris iš dalies užkimšo bronchą ir dėl to prasidėjo plaučių uždegimas.

Bronchuose buvo rastas keturių priekinių dantų vainikėlis, du iš jų – auksiniai. Ištrauktus dantis medikai grąžino pacientui.

Dažniausiai iš kvėpavimo takų gydytojams tenka traukti maisto kilmės svetimkūnius, tad toks radinys buvo išties netikėtas.

„Visokių radinių yra buvę, bet aukso plaučiuose dar niekada nebuvome ieškoję„, – juokavo RKL medikai.

Sukelia uždegimą

„Svetimkūnis uždaro kvėpavimo takus ir neleidžia pasišalinti sekretui. Dėl to kyla plaučių uždegimas ir žmonės, kurie nepastebėjo, jog kažkas pateko į kvėpavimo takus, dažniausiai į ligoninę kreipiasi dėl plaučių uždegimo, įtariamo vėžio ar kitų atsiradusių komplikacijų„, – sakė RKL Pulmonologijos alergologijos skyriaus gydytoja pulmonologė Violeta Labžentytė.

Pasak gydytojos pulmonologės, dažniau svetimkūniai patenka į dešinįjį bronchą, nes jis yra tiesesnis. Todėl kai kuriais atvejais gydytojai, ieškodami negalavimo priežasties, tikrina ir svetimkūnio versiją, ypač jei pacientams yra sutrikęs rijimas, pavyzdžiui, po insulto, sergantiems raumenų sistemos ar psichikos ligomis, taip pat ligoniams, kurie nevengia gausaus alkoholio vartojimo.

Gydytojos teigimu, atvejai, kai ligoniai prisimena buvę užspringę, yra gan reti, dažniausiai tai būna atsitiktinis radinys.

RADINIAI. Dažniausiai į kvėpavimo takus patenka maistas ir dantys, tačiau keturių dirbtinių dantų RKL medikams dar nebuvo tekę rasti.

„Jei žmogus nepamena fakto, kad užspringo ar kažką atsitiktinai įkvėpė, krūtinės ląstos rentgenogramoje sunku identifikuoti svetimkūnį, ypač jei tai yra maistas. Dažniausiai matomas šešėlis, kuris susidaro dėl besiformuojančio plaučių uždegimo. Tačiau jei svetimkūnis metalinis ar plastmasinis, – jį galima identifikuoti iškart“, – aiškino medikai.

„Ne į tą gerklę“

Vienai moteriai per tuos pačius metus V. Labžentytė svetimkūnį iš bronchų traukė du kartus – pirmąsyk teko ištraukti žirnį, antrąsyk – spanguolę. Moteris kreipėsi pati, įtardama, kad galėjo užspringti maistu. Kadangi tai nebuvo pirmas kartas, ligonė jau žinojo, kur ieškoti pagalbos.

Tačiau sykį sulaukta paciento, kuriam buvo įtarta onkologinė liga, bet po apžiūros išaiškėjo, kad įtarimų sukėlė ne piktybinis darinys, o… įkvėptas pipiras.

Kaip maistas patenka į kvėpavimo takus? Pasak gydytojos pulmonologės V. Labžentytės, čia tinka žmonių dažnai vartojamas posakis „ne į tą gerklę papuolė„.

„Kai sveikam žmogui maistas rijimo metu papuola į gerklę, jis nukeliauja ten, kur jam priklauso. Tačiau jei rijimas dėl įvairių priežasčių yra sutrikęs, maistas gali patekti ant balso klosčių ar tiesiai į trachėją. Taip gali atsitikti ir tada, kai valgio metu yra kalbama ar juokiamasi. Jei svetimkūnis yra didesnis, jis gali visiškai užkimšti kvėpavimo takus ir tokie žmonės gali mirti iškart“, – paaiškino V. Labžentytė ir D. Cirulis.

Pasak gydytojos pulmonologės, jei užspringus išlieka intensyvus kosulys, atsiranda „cypimas“ krūtinėje ar jaučiamas nuolatinis diskomfortas – visuomet reikėtų kreiptis į medikus. Jei dusulys intensyvus, – tai reikėtų daryti nedelsiant.

„Užspringimas – pavojinga būklė, todėl žmogus turi kviestis greitąją medicinos pagalbą ir vykti į priėmimo skubios pagalbos skyrių. Ten, atlikus tyrimus, bus įvertinta ligonio būklė ir, jei reikia, atliekami papildomi tyrimai“, – sakė V. Labžentytė.

D. Cirulio teigimu, užspringus žmogus refleksiškai bando svetimkūnį iškosėti, bet jei tai nepavyksta, ypač jei ima trūkti oro, namie reikėtų bandyti padėti jam atliekant Heimlicho manevrą.

Paspringusį žmogų reikia apglėbti iš nugaros ir kelis kartus staigiai spustelti duobutę po krūtinkauliu pilvo srityje – tarsi keliant į viršų. Jei žmogus yra labai stambus ir nepavyksta jo apglėbti, galima pabandyti atlikti šį manevrą jį paguldžius ant nugaros ir staigiai spaudžiant duobutę galvos link.

„Jei žmogus užspringo ir svetimkūnis yra gana didelis, užkimšo kvėpavimo takus, reikia reaguoti greitai, nes greitoji pagalba gali nespėti atvažiuoti“, – pirmosios pagalbos namie svarbą pabrėžė D. Cirulis.

Dažniausiai į kvėpavimo takus nukeliauja maistas, pavyzdžiui, žirniai, uogos, pipirai, arba dantys. Tačiau prieš kelerius metus V. Labžentytei yra tekę ištraukti vištos kaklo kaulo dalį, o dar prieš kurį laiką kitas chirurgas operacijos metu pleuros ertmėje rado tujos šakelę, kuri sukėlė plaučių uždegimą ir nemenkas komplikacijas.

„Dažniausiai į kvėpavimo takus patenka tai, kas yra arčiausiai – burnoje, taigi, maistas ir dantys. Bet yra tekę girdėti apie atvejus, kai žmogus, mėgstantis įsikąsti ar kramtyti pieštuką, įkvėpė ant pieštuko galo esantį trintuką„, – sakė V. Labžentytė.

Gydytoja pabrėžė, kad, norint išvengti užspringimo, nereikėtų valgio metu užsiimti pašaliniais darbais – nekalbėti, vengti juokauti, taip pat valgyti sėdint prie stalo.

D. Cirulis pridūrė, kad kai kurie žmonės sportuodami mėgsta kramtyti gumą – tai irgi yra pavojinga.

Gali greitai padėti

Šalinti svetimkūnius iš kvėpavimo takų RKL medikams tenka po kelis kartus per metus.

Pirmiausia atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, tačiau ne visuomet ji yra informatyvi. Jei yra įtariamas svetimkūnis kvėpavimo takuose, visuomet reikalinga atlikti fibrobronchoskopiją. Esant ryškiems kvėpavimo sistemos sutrikimams šis tyrimas atliekamas skubos tvarka. Procedūros metu plonu vamzdeliu apžiūrimi kvėpavimo takai iš vidaus. Jei svetimkūnis į kvėpavimo takus yra patekęs neseniai, dažniausiai jį pašalinti gana lengva, procedūra gali trukti neilgai, iki 15-20 min. Dėl to žmonės neturėtų delsti, jei pajuto, kad užspringo, ir svetimkūnio nepavyko iškosėti.

Tačiau kartais dėl aplink susidariusio uždegimo ir gleivinės paburkimo bei granuliacijų svetimkūnis gali būti stipriai įsitvirtinęs. Tada arba skiriamas gydymas paburkimui sumažinti ir svetimkūnis pašalinamas kitos procedūros metu, arba atliekama bronchoskopija nelanksčiu bronchoskopu taikant bendrąją nejautrą.

Pasak gydytojų, visuomet pradedama nuo minimaliai invazyvių procedūrų.

„Džiaugiamės, kad turime visas galimybes taip greitai padėti žmonėms. Kai per tokį trumpą laiką gali gauti apčiuopiamą rezultatą, laimingi yra ir pacientas, ir gydytojas“, – pabrėžė V. Labžentytė.

Straipsnio autorius: Virginija KESMINĖ
Straipsnio šaltinis: dienraštis Vakarų ekspresas