Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Naujienos

Nefrologai: „Inkstų ligos – itin klastingos ir slaptos“

Nefrologai: „Inkstų ligos – itin klastingos ir slaptos“

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje Herkaus Manto g. 49 dirbantys gydytojai nefrologai konsultuoja pacientus, sergančius ūmiomis ir lėtinėmis šlapimo takų infekcijomis, įtariamais ar nustatytais glomerulonefritais, inkstų funkcijos nepakankamumu, antrine arterine hipertenzija ar inkstų akmenlige. Čia yra atliekami itin svarbūs biocheminiai, echoskopiniai, radiologiniai tyrimai, šlapimo pasėlis, esant poreikiui pacientai nukreipiami detalesniam ištyrimui į stacionarą, kur gali būti atliekamas ir inkstų biopsijos tyrimas.

NEFROLOGĖ. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja nefrologė Rūta Dručkienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja nefrologė Rūta Dručkienė pasakojo, kad kartais pacientai nežino, kodėl yra nukreipiami būtent pas gydytojus nefrologus ir kokias ligas šie specialistai gydo. Ji tikino, jog nefrologijos specialybė yra dar gana nauja, o specialistai Lietuvoje pradėti ruošti tik prieš maždaug 30 metų.

„Anksčiau nefrologija buvo vidaus ligų specialybės dalis, labiau orientuota į inkstų ligas. Gerėjant diagnostikai, populiarėjant ir vystantis pakaitinei inkstų terapijai, turiu galvoje hemodializes, inkstų transplantacijas, tiesiog prireikė atskiro specialisto, kuris rūpintųsi atliekamomis procedūromis, pacientų stebėjimu, kad priežiūra būtų specializuota. Gerėjo supratimas, kad inkstai yra labai svarbūs organai kitų ligų kontekste, jie ne tik skirti šlapimo išskyrimui, bet ir palaiko stabilią visą organizmo vidinę terpę, yra atsakingi už skysčių pusiausvyrą, kalcio, fosforo apykaitą, hemoglobino koncentraciją kraujyje bei kraujo spaudimą. Viso organizmo bendra būklė yra labai priklausoma nuo inkstų veiklos“, – dėstė gydytoja R. Dručkienė.

Kartais pacientai gydytojus nefrologus painioja su urologais, tačiau R. Dručkienė paaiškino, kad nors šios dvi specialybės yra itin susijusios, tačiau gydytojai teikia skirtingą pagalbą ligoniams.

„Anksčiau dalis, o dabar daugiau mums priskiriamų ligų buvo gydomos urologų, bet pagrindinis mūsų skirtumas tas, kad urologija yra labiau intervencinė chirurginė specialybė, taip pat gydanti inkstus, inkstų ligas, kalbant apie onkologinius susirgimus, akmenligę, taip pat tai išskirtinai vyrų lytine sveikata bei reprodukcija besirūpinantys specialistai. Mes esame vieni su kitais tikrai susiję, nes kartais tos urologinės bėdos, kaip minėta akmenligė ar prostatos problemos, sutrikdančios šlapimo nutekėjimą, gali išsivystyti iki inkstų nepakankamumo, infekcijos, kurias jau gydo gydytojai nefrologai. Todėl pacientai kartais ir keliauja iš vieno gydytojo pas kitą, o mes visada palaikome ryšį“, – tikino Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja nefrologė R. Dručkienė.

Pasiteiravus, ar pacientai, susiduriantys su inkstų ligomis, jaučia kokius nors simptomus, gydytoja R. Dručkienė sakė, jog inkstų ligos yra itin klastingos ir slaptos, nes be atliekamų tyrimų ar gydytojų pagalbos ligas yra labai sunku nustatyti.

„Ligos pradžia dažnai atsiranda be jokių simptomų, žinoma, jie gali būti bendri, kurie būdingi daug kam: silpnumas, nuovargis, virškinimo sutrikimai, galbūt šlapinimosi ar šlapimo kiekio pasikeitimas, kojų, veido patinimas, ypač atsikėlus ryte po miego, bet tai taip pat nebūtinai reiškia, kad bus atrasta kokia nors inkstų liga. Tačiau jei žmogus turi tam tikrų rizikos veiksnių, tokių kaip lėtinės ligos, ypač cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, širdies kraujagyslių ligos, kažkada buvusios šlapimo takų infekcijos, galbūt šeimoje yra buvę inkstų ligų atvejų, tenka naudoti daug nuskausminamųjų vaistų, jei žmogus turi žalingų įpročių, antsvorio, tai tokio žmogaus sveikatos būklė jau ir taip turėtų būti šeimos gydytojo sekama ir tiriama. O jei nebuvo iki tol įvertinta jo inkstų funkcija, reikėtų tai padaryti ir radus pakitimų nukreipti pas gydytoją nefrologą“, – apie inkstų ligų galimus simptomus kalbėjo R. Dručkienė.

R. Dručkienė pasakojo, jog gydytojas nefrologas privalo išmanyti ir kitas sritis, kad sutrikus inkstų funkcijai galėtų patarti, kaip reikia keisti gydymą, galbūt keisti ir vaistus, kaip koreguoti jų dozę, tam, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, tiek pagrindinės ligos, tiek inkstų ligos atžvilgiu.

Gydytojai turi įvertinti, kaip inkstų liga gali pabloginti širdies kraujagyslių ligų situaciją, taip pat, kaip kitos ligos gali sukelti inkstų nepakankamumą, dėl to turi atsižvelgti į visą paciento ligų foną ir vartojamus vaistus.

„Svarbiausias dalykas – nebijoti įtarti, kad tai inkstų funkcijos sutrikimas.

Kartais blogai besijausdami žmonės namuose bando patys sau padėti naudodami galbūt didesnes vaistų dozes, ne visai tinkamus vaistus, kurie gali vėliau išsivystyti į inkstų funkcijos pažeidimus, ir tada jau bus sunku viską atstatyti į buvusias vėžes. Reikia nebijoti kreiptis į gydytojus, nes, kaip aš sakau, jau geriau atvykti pas nefrologą ir sužinoti, kad inkstai yra visiškai sveiki, nei uždelsti ir atvykti pavėluotai“, – sakė gydytoja nefrologė R. Dručkienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje Herkaus Manto g. 49 pacientams yra suteikiamos ne tik aukščiausio lygio profesionalios konsultacijos, bet ir visa reikalinga pagalba. Taip pat Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra vienintelė Klaipėdos krašte, kurioje taikomos peritoninės dializės.

„Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų ligoninė išskirtinė, mes vieninteliai Klaipėdos krašte taikome peritonines dializes, vienas iš pakaitinės inkstų terapijos būdų, ir tuos pacientus prižiūrime ambulatoriškai. Turime savo hemodializių skyrių, kur pas mus atvyksta pacientai iš namų ir jiems yra taikomos ambulatorinės hemodializės, ligoninėje taikomos skubios hemodializės, staiga pablogėjus inkstų funkcijai. Taip pat mūsų ligoninėje teikiama ir visapusiška urologinė pagalba, galime atlikti invazinius tyrimus ir taikyti gydymą. Taigi suteikiame visą nefrologiniam ligoniui reikalingą gydymą ir priežiūrą, vieni su kitais bendradarbiaudami galime padėti žmogui“, – apie Respublikinės Klaipėdos ligoninės išskirtinumus pasakojo gydytoja nefrologė R. Dručkienė.

Atliekami tyrimai

Papasakokite, kaip yra įvertinama inkstų funkcija, kokie tyrimai būna atliekami?

Pagrindiniam inkstų ligos įtarimui užtenka kelių paprastų tyrimų, todėl labai džiaugiamės, kad jau kurį laiką į šeimos gydytojo profilaktiškai atliekamų tyrimų normą yra įtraukiami ir tam tikri inkstų ligai patvirtinti reikalingi rodikliai, kaip kreatino koncentracijos tyrimas, kuris parodo inkstų gebėjimą išvalyti iš kraujo kenksmingas medžiagas, ir, žinoma, šlapimo tyrimas. Taip pat bendras kraujo tyrimas, nes, kaip jau minėjau, inkstai yra atsakingi ir už hemoglobino gamybą, todėl jei kraujo tyrimas rodo mažakraujystę, tai gali būti inkstų ligos rodiklis. Tada jau reikia tirti detaliau ir aiškintis galimas priežastis.

Dėl kokių susirgimų ir sveikatos problemų į gydytojus nefrologus gali kreiptis pacientai?

Pas mus gali pacientai kreiptis ir dėl paprastų susirgimų, kaip šlapimo pūslės uždegimas, jei tai yra besikartojanti problema, jei yra sunkiai gydoma. Tai gali būti nulemta kokios nors esančios patologijos, galbūt yra reikalingi išsamesni tyrimai. Dažnai yra ne taip lengva šeimos gydytojui paskirti šlapimo pasėlio tyrimą, kas mums yra labai svarbu, norint kryptingai gydyti šlapimo takų infekciją.

Turime labai didelę problemą su besivystančiu bakterijų atsparumu ir ne visai racionaliai paskirtas antibakterinis gydymas gali mums padaryti daug bėdų, nes vystosi infekcijos sukėlėjų atsparumas, didėja komplikacijų rizika.

Todėl jei šeimos gydytojui yra įtarimas, kad tai ne visai įprasta infekcija, yra gretutinių ligų, sunkiau pritaikyti gydymą, nefrologai tikrai visą laiką pakonsultuos ir pagelbės.

Ar tiesa, jog į gydytojus nefrologus dėl šlapimo organų infekcijų dažniausiai kreipiasi pacientės moterys? Kodėl taip yra?

Taip, dažniausiai į mus kreipiasi moterys, nes vyrai dažniau patenka pas gydytojus urologus. Vyrams apskritai yra mažiau būdingos šlapimo takų infekcijos dėl anatominių vyrų savybių. O moterims dėl anatomijos ir tam tikro hormoninio fono yra didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcija. Netgi yra paskaičiuota, kad maždaug pusė moterų iki 30 metų amžiaus jau būna susidūrusios su šlapimo takų infekcijomis ir, jeigu infekcijos linkusios kartotis, tokį pacientą jau galima nukreipti pas nefrologą. Taip pat dažnai turime su urologų bei ginekologų pagalba pasitikslinti, ar nėra iš jų pusės patologijos, kuri gali trukdyti esančią infekciją kokybiškai ir greitai išgydyti.

Kokie būna pagrindiniai šlapimo takų infekcijų simptomai?

Jeigu tai yra tik šlapimo pūslės infekcija, tai žmogus jaučia dažnesnį norą šlapintis, po nedaug, atrodo, kad bėgi į tualetą labai norėdamas, bet padarai tik kelis lašelius. Šlapinimasis gali būti skausmingas, taip pat galima pastebėti ir kraujo šlapime, kas labai išgąsdina pacientus, gali būti ir apatinės pilvo dalies, ties šlapimo pūsle, skausmingumas. Paprastai temperatūros neturėtų būti, nes aukštesnė temperatūra ir juosmens skausmas jau gali rodyti ir besivystantį inkstų uždegimą, tada gali būti reikalingas jau ir stacionarinis gydymas, nebeužtenka gydytis namuose. Bet jeigu greitai pradedame gydyti beprasidedančią infekciją, ji neturėtų komplikuotis kažkokia rimtesne liga.

LIGOS. Gydytoja nefrologė R. Dručkienė pasakojo, jog inkstų ligos yra itin klastingos ir slaptos, nes be atliekamų tyrimų ar gydytojų pagalbos jas yra labai sunku nustatyti.

Ar yra kokios nors prevencinės priemonės, kurios padėtų išvengti šlapimo organų infekcijų?

Viena iš svarbiausių dalykų yra gera asmens higiena, ją vizito metu detalizuojame ir paaiškiname, kaip reikėtų valytis po tualeto. Taip pat atrodo daugeliui jau girdėti įprasti patarimai, kad apatiniai drabužiai neturi būti sintetiniai, apspausti, kad reikia gerti pakankamai skysčių, pajutus norą šlapintis – nekentėti. Jeigu ta bėda kartojasi, reikėtų nevengti šlapimo takus dezinfekuojančių preparatų ir arbatų, yra nemažai ir žolinių preparatų, kurie gali pagelbėti ir užkirsti kelią šlapimo takų infekcijoms. Žinoma, pajutus pirmuosius, jau pažįstamos infekcijos simptomus, reikėtų neskubėti griebti galbūt iš seniau likusių antibiotikų, o reikėtų kreiptis į gydytoją, atlikti šlapimo tyrimą, pagal galimybes – ir šlapimo pasėlį bei vadovautis gydytojo paskirtu kryptingu gydymu.

Dažniausiai, kai prasideda maudynių sezonas, žmonės neskuba pasikeisti šlapių maudymosi kostiumėlių, per ilgai būna vėsiame vandenyje, nesuvartoja pakankamai skysčių, kai nėra galimybės laiku nubėgti į tualetą ar iš karto po maudynių nueiti į dušą ir apsiprausti, tai rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis yra didesnė, ypač tiems žmonėms, kurie jau yra su tuo susidūrę. Žinoma, kai kurie visą gyvenimą taip ir nesuserga šlapimo takų infekcijomis, bet dalis žmonių, kurie turi tam tikrų organizmo savybių, yra jau turėję šlapimo takų infekciją, jie jau yra jautresni ir tą žinodami turėtų daug labiau pasisaugoti, nesušalti, atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus, kuomet dar galima „išsisukti“ be antibakterinio gydymo ir tokiu būdu tikėtis, jog pavyks išvengti infekcijos pasikartojimo.

Ar pasaulinė COVID-19 pandemija padarė įtaką nefrologiniams pacientams?

Tenka pastebėti atvejų, kai žmonės dėl koronaviruso buvo įsibaiminę ir laiku nesikreipė pagalbos. Pasijutę blogai, patys bandė turimomis priemonėmis, keisdami vaistų dozes ir derinius, spręsti problemas, kartais tik dar labiau sau pakenkdami. Kai kurie vis dar prisibijo ir konsultuojasi tik telefonu, bet konsultacija nematant žmogaus ir negalint atlikti tyrimų yra nevisavertė, žmogus net ir papasakoti gali ne taip tiksliai, kaip tiesioginio pokalbio metu. Žinoma, tokių atvejų nėra daug, tačiau tikrai pastebime, kad padaugėjo atvejų, kai žmonės nesikreipė į gydytoją laiku.

Kokius klausimus dažniausiai užduoda pacientai, kurie išgirsta diagnozę – lėtinė inkstų liga? Galbūt yra tam tikrų mitų, kuriuos gydytojai nefrologai paneigia?

Žmonės kartais nustemba, kad nėra vaisto, kuris pagydytų blogą inkstų darbą. Turime paaiškinti žmonėms, kad jų inkstai nukentėjo dėl jau esančių ligų, galbūt nuo nevisai tinkamo gydymo, o gal ir nepakankamo gydymo. Neretai tik gydydami jau esamas ligas pacientai gali tikėtis pagerėjusios inkstų funkcijos.

Kartais žmonės labai išsigąsta sužinoję, kad yra šiek tiek sutrikęs jų inkstų darbas, labai bijo dializių. Tad tenka nuraminti pacientus, kad jų inkstų funkcija dar tikrai nėra tokia prasta, kad galėtume galvoti apie dializę, o tiesiog reikia bendradarbiaujant gydyti jau esamą patologiją, galbūt tiesiog kitais medikamentais reguliuoti kraujo spaudimą, suderinti vaistus, nukreipti pas tam tikrus specialistus, kad tikrai yra tikimybė, jog sutrikusi inkstų funkcija ir jos progresavimas bus sustabdytas ir dializės atlikti nereikės. O ir pati dializė ar kitas pakaitinės inkstų terapijos būdas tikrai nėra nuosprendis, – kaip tik galimybė, net nefunkcionuojant inkstams, gyventi visavertį, nors ir šiek tiek pasikeitusį gyvenimą.

Straipsnio šaltinis: „Vakarų ekspresas“ 2021 04 27