Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Nervų ir raumenų ligų diagnozei – elektroneuromiografija

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje uostamiesčio ir visos Vakarų bei Šiaurės Lietuvos gyventojams atliekama elektroneuromiografija. Tai efektyviausias būdas nustatyti nervų ir raumenų ligas. Dviejų pakopų tyrimas, susidedantis iš elektromiografijos ir elektroneurografijos, – itin preciziškas ir reikalauja daug gydytojo laiko bei patirties.

Nervų ir raumenų ligų diagnozei - elektroneuromiografija

Reikšmė: V.Strupinskienės atliekama elektroneuromiografija – svarbus neuroraumeninių ligų diagnostikos metodas, be kurio neįmanoma diagnozuoti daugybės neurologinių susirgimų. Vytauto Liaudansko nuotr.

Būdingi mišrūs pokyčiai

Respublikinės Klaipėdos ligoninės II neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė pasakojo, kad neuroraumeninės ligos – tai didelė grupė ligų, kuriomis sergant pažeidžiami raumenys.

„Plačiąja prasme šiems negalavimams priskiriami pirminiai ir antriniai raumenų pažeidimai. Pirmai grupei priklauso ligos, kuriomis sergant vyrauja paties raumens pažaida be periferinio nervo pokyčio, – raumenų distrofija, įgimta ar įgyta miopatija“, – vardijo gydytoja neurologė.

Antrą grupę, kuri dar vadinama neurogeninėmis atrofijomis, sudaro negalavimai, kai raumenų silpnumas ir jų pokyčiai atsiranda sutrikus periferinei inervacijai, pažeidus periferinį motorinį neuroną ar nervą iki pat nervo-raumens jungties, vadinamosios sinapsės.

V.Strupinskienės teigimu, daugeliui ligų būdingi mišrūs pokyčiai, be to, jie gali pasireikšti kartu su centrinės nervų sistemos, taip pat kitų nervų pažaida.

Atskira grupė – nervo-raumens jungties (sinapsės) ir jonų kanalų (kanalopatijos) ligos, kurioms priklauso miotoninės ligos bei periodiniai paralyžiai.

Tyrimas – jautrus ir preciziškas

Neuroraumenines ligas į vieną grupę jungia ir panašūs ištyrimo būdai – ir klinikiniai, ir paraklinikiniai.

II neurologijos skyriaus vedėja pabrėžė, kad svarbiausias iš jų – elektroneuromiografija, apimanti raumenų ir nervų bioelektrinių procesų tyrimų ir registracijos visumą.

„Tai plačioji šio termino reikšmė. Šio tyrimo metodai suskirstyti į elektromiografiją siaurąja prasme, kaip elektrinių procesų, vykstančių raumenyje, tyrimą ir registravimą ir elektroneurografiją, arba impulso plitimo nervų tyrimą, kurio metu tiriami ir registruojami procesai, vykstantys periferiniuose nervuose. Abu šie tyrimai papildo vienas kitą“, – kalbėjo V.Strupinskienė.

Anot jos, tai labai objektyvus ir jautrus tyrimo neuroraumeninių ligų diagnostikos metodas, be kurio neįmanoma diagnozuoti daugybės neurologinių susirgimų.

„Tyrimas – labai preciziškas, todėl pakitimai aptinkami subklinikinėse stadijose, paprastai kalbant – dar tada, kai simptomai vos juntami ar net nepasireiškę. Tiesa, tiek elektroneurografija, tiek elektromiografija nėra itin maloni. Atliekant pirmąjį tyrimą, paviršiniai elektrodai uždedami tiesai ant odos ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais. Atliekant antrąjį, naudojami ploni adatiniai elektrodai. Jie įduriami į raumenį“, – pasakojo gydytoja neurologė, pridurdama, kad šie tyrimai reikalauja itin didelio kruopštumo, žinių ir sukauptos patirties.

Nuolatos tobulina

Anatominės struktūros, kurios tiriamos atliekant elektroneuromiografiją, yra periferiniai nervai, skersaruožiai raumenys, nervų-raumenų jungtys. Tai glaudžiai tarpusavyje susijusios neuroraumeninio aparato dalys.

Elektroneuromiografijos tyrimo duomenys nustato, kuri iš jų pažeista konkrečiu atveju, kitaip tariant, suteikia informacijos diferencijuojant tokias neurologines ligas kaip miopatijas, neuronopatijas, neuropatijas, nervo-raumens jungties ligas.

Pirmą kartą žmogui atlikta elektromiografija užfiksuota 1907 m. Kaip klinikinės diagnostiko metodas, jis pradėtas naudoti 1930–1940 m., tačiau itin populiarus tapo nuo 1970 m., kai buvo pagaminti kokybiški registruojamų signalų stiprintuvai. Impulso plitimas nervu pradėtas tirti 1948 m., o diagnostikoje taikyti 1958 m.

Elektroneuromiografija vystoma nuolat, ji buvo papildyta tokiais tyrimo metodais kaip vėlyvųjų atsakų registravimas, vienos skaidulos elegromiografija, makro elektromiografija, iššauktinių potencialų registravimas.

Nustato platų ligų spektrą

V.Skrupinskienė paaiškino,  kad tyrimo metodo neurofiziologinis pagrindas – nervų ir raumenų membranose vykstančių bioelektrinių procesų registravimas.

„Elekromiografiją neurologas atlieka tada, kai įtariama pirminė raumens liga (simetriškas raumenų silpnumas, stebimas raumenų nykimas), pavyzdžiui, raumenų distrofija, miotonija, miopatija, polimiozitas. Šis tyrimas atliekamas ir diferencijuojant periferinio motoneurono ligas – periferinę neuropatiją, traumas, šaknelių pažeidimus ar įtariant priekinių nugaros smegenų ragų ląstelių pažeidimus. Elekromiografija gali suteikti papildomos informacijos esant „neramių kojų sindromui“, raumenų mėšlungiui. Minėto tyrimo negalima atlikti sergant sunkia kraujo liga ar tuo atveju, jei numatoma tiriamo raumens biopsija“, – vardijo pašnekovė.

Pasak jos, elektroneurografija atliekama tiriant pacientą su polineuropatija (daugybinių periferinių nervų pažeidimu). Tada nustatoma jos rūšis, išplitimas, sunkumo laipsnis ir stadija.

„Tyrimas reikalingas ir tada, kai norim nustatyti neuropatiją – nervo pažeidimą ir miopatiją – raumens pažeidimą, tirinat pacientus su trauminiais ir tuneliniais pažeidimais, nervinių šaknelių ar nugaros smegenų priekinių ragų pažeidimus“, – teigė II neurologijos skyriaus vedėja.

Anot jos, elektroneurografijos negalima atlikti, kai žmogus nešioja širdies stimuliatorių ar negali vykdyti paliepimų, nes procedūros metu pacientas turi įtempti raumenis, atlikti tam tikrus judesius.

Lemia diagnozę ir gydymo taktiką

Elektroneuromiografija – svarbus ir labai reikalingas tyrimas, nes besiskundžiantieji periferinės nervų sistemos ligomis sudaro beveik pusę visų į Neurologijos skyrių atvykstančių pacientų. Daliai jų, esant neaiškiai diagnozei, yra indikacijos jį atlikti.

ENMG atlieka pats neurologas, tyrimo metu spręsdamas apie jo apimtį ir tolimesnę eigą.

„Radiologiniai tyrimai suteikia informaciją apie anatomines nervų sistemos struktūras, o elektroneuromiografija – apie jų funkcionavimą tyrimo atlikimo metu. Pavyzdžiui, išmatuojamas impulso sklidimo greitis konkrečiu tiriamu nervu. Pagal tai sprendžiama apie to nervo funkcinę būklę – kokios apimties yra nervo pažaida: tik jo apvalkalo mielino ar ji sudarančių skaidulų – aksono“, – pasakojo V.Strupinskienė.

Anot jos, nuo to priklauso visai skirtingų ligų diagnozavimas ir gydymo taktika.

Elektroneuromiografija reikalauja didelio kruopštumo, užima daug laiko, tiriant kai kurias retas neurologines ligas užtrunka daugiau nei valandą.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriuje elektroneuromiografija atliekama nuo 2006 m.

Derinys: elektroneuromiografiją sudaro elektromiografija ir elektroneurografija. Abu šie tyrimai papildo vienas kitą. Vytauto Liaudansko nuotr.

Kreipiasi ne tik klaipėdiečiai

„Kadangi arčiausiai elektroneuromiografijos kabinetas yra Kaune,  į mūsų ligoninę kreipiasi pacientai iš visos Vakarų ir Šiaurės Lietuvos. Pasitaiko ir tokių, kurie, nenorėdami laukti eilėje, atvyksta ir iš tolimesnių miestų“, – kalbėjo gydytoja neurologė.

V.Strupinskienė sakė, kad didelę dalį pacientų sudaro traumatologų, plastikos chirurgų, neurochirurgų siunčiami žmonės. Jie tiriami dėl  įvariamų nervų pažaidos, jos lokalizacijos, sprendžiant dėl indikacijų operaciniam gydymui.

„Vienas iš dažniausių tyrimų – dėl tunelinių neuropatijų, t. y., kai nervas užspaudžiamas tuneliuose, susiaurėjusiuose dėl įvairių priežasčių. Simptomai gali visai nesiskirti nuo vertebrogeninės klimės šaknelės pažaidos, todėl metų metus daug tokių pacientų gydosi „dėl stuburo“ ir niekaip nepasveiksta“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, atlikus elektroneurografiją, iš karta tampa aišku, kur yra šaknelės ar nervo pažaida, o radus tunelinę neuropatiją chirurginis gydymas yra labai efektyvus. Iš karto po intervencijos raumenys nustoja skaudėti, tirpti ar nykti. Be to, tyrimo metu nustatoma ligos stadija ir paaiškėja, ar galima gydyti konservatyviai, ar jau būtina operacija.

„Taip pat elektroneuromiografija yra vienintelis tyrimas, diagnozuojant ir diferencijuojant polineuropatiją – daugybinę periferinių nervų pažaidą. Tai turi lemiamą reikšmę gydymui“, – teigė gydytoja neurologė.

Elektroneuromiografija yra svarbiausias tyrimas, nustatant, pavyzdžiui, motoneurono ligą, diferencijuojant ją nuo spinalinės ar kitos kilmės amiotrofijos. Tai irgi lemia tolimesnį gydymą ir prognozę.

 

Straipsnio autorius: Evelina Zenkutė
Straipsnio šaltinis: Vakarų Ekspresas