Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Nuo gyvenimą apkartinusio mažojo sąnario skausmo išgelbėjo operacija

Pradininkas: I. Riauba pirmasis Lietuvoje pradėjo riešinio nykščio sąnario keitimo operacijas.

Iš rankų krintančios lėkštės ir nuolatinis skausmas – tokia net ketverius metus buvo klaipėdietės kasdienybė. Moteris ilgai varstė medikų kabinetų duris, tikėdamasi rasti skausmo kaltininką. Galiausiai atsidūrusi pas traumatologą ji sužinojo, kad nuo skausmo išvaduos sudilusio riešinio nykščio sąnario pakeitimas.

Nenulaikydavo lėkštės

Klaipėdietė Laima Eitkevičienė rodo beveik prieš mėnesį operuotą ranką – rando ties nykščiu beveik nematyti. Jai buvo pakeistas kairės rankos susidėvėjęs nykščio sąnarys.

Džiaugdamasi gyvenimu be skausmo, moteris pastebėjo, kad operuotąja ranka dabar gali geriau paimti daiktus ir labiau judinti nykštį nei sveikąja.

Nors Laima skundėsi abejų rankų skausmais, pirmiausia operuoti pasirinkta labiau skaudėjusi kairė. Į reabilitaciją susiruošusi klaipėdietė tikisi, kad išėjus kursą rankos judesiai dar labiau atsistatys.

Pašnekovė prisiminė ilgai nesupratusi, kodėl negali į rankas paimti lėkščių – jos, kaip ir kiti daiktai, dažnai tiesiog iškrisdavo. Buhalterės darbas neatrodė sunkus, traumų ji neturėjo, tad niekaip nesuprato, kas sukelia abejų rankų skausmus ir riboja judesius.

L. Eitkevičienė lankėsi ne pas vieną gydytoją ir reabilitacijos specialistą, tikėdamasi išsiaiškinti negalavimų priežastį, tačiau atsimušdavo kaip į sieną. Gydytojai konstatuodavo, kad uždegimo nėra, o apie nykščio sąnario keitimo operacijas nežinojo net šeimos gydytojas.

Ketverius metus kentusi skausmus, moteris galiausiai atsidūrė pas Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoją ortopedą-traumatologą Igną Raubą – riešinio nykščio sąnario keitimo operacijų pradininką Lietuvoje. Jis pirmasis šalyje prieš septynerius metus atliko nykščio sąnario endoprotezavimo operaciją.

Judesius lydėjo skausmas

Kai kalbėjome su Klaipėdos rajono gyventoja Diana Čižauskiene, ji dar tik ruošėsi operacijai. Tačiau situacija panaši kaip ir jos kolegės, taip pat buhalterės Laimos.

Prieš trejus metus užklupusius rankos skausmus Diana iš pradžių priskyrė peršalimo pasekmėms, tačiau kai trynimai įvairiais tepalais ir kompresai nepadėjo, moteris pradėjo ieškoti informacijos internete – taip prieš metus ji atsidūrė pas gydytoją I.Raubą.

Iš pradžių dar bandyta atitolinti operaciją, tačiau skirtieji vaistai padėjo tik laikinai. Diana pastebėjo, kad rankos skausmai pradėjo vis labiau trukdyti dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą.

„Kiekvieną judesį lydėdavo didžiulis skausmas, daugiau pajudinus pirštus, tekdavo griebtis vaistų nuo skausmo. Gyvename užmiestyje, tad po ravėjimo ranką skaudėdavo net ir naktį, negalėdavau pamiegoti“,– apie pasiryžimą operuotis pasakojo pašnekovė.

Apsaugo nuo neįgalumo

Gydytojas I. Riauba patvirtino, kad šis mažas sąnarys sukelia didžiulius skausmus ir funkcijų sutrikimą.

Anksčiau, norint padėti pacientui, buvo šalinamas trapecinis kaulas – ši operacija sumažindavo skausmus, tačiau netekus atramos taškų, rankos judesiai tapdavo riboti. Žmogus nebegalėdavo sugriebti, suimti daiktų, tad dažnai tapdavo nedarbingas.

Pasak I. Raubos, šiandien pasaulyje ir visoje Europoje auksinis standartas – nykščio sąnario keitimas.

Pernai Lietuvą pasiekė modernūs šveicariški sąnariai, kurie leidžia nuodugniau atstatyti nykščio judesius ir apsaugo nuo sąnario išnirimo. Traumatologas atkreipė dėmesį, kad dirbtiniai sąnariai neretai sukelia tokių problemų – išnyra.

Šis naujas sąnarys leidžia išvengti šių komplikacijų, ne taip greitai susidėvi sąnario komponentai.

Nors Ligonių kasa daugiau nei dvejus metus kompensuoja riešinio nykščio sąnario endoprotezą, modernesnio sąnario kaina kompensuojama tik iš dalies, tad dalį sumos tenka primokėti pačiam pacientui.

„Ta suma, kurią tenka primokėti, nėra didelė. Tikiuosi, kad ateityje šis modernus sąnarys bus įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą“, – viliasi traumatologas.

Nenumanė: iki tol, kol atsidūrė pas traumatologą, D. Čižauskienė manė, kad rankos skausmus sukėlė peršalimas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeičia dirbtiniu

Nykščio sąnario keitimo operacija trunka apie valandą, taikoma dalinė nejautra, kai pašalinamas tik operuojamosios rankos skausmas. Kitą dieną pacientas išleidžiamas namo.

Keletą savaičių po operacijos pacientas nešioja specialų įtvarą, vėliau prireikia reabilitacijos, padedančios atstatyti rankos judesių amplitudę. Praėjus 2–3 mėn. po operacijos jau galima grįžti į įprastą gyvenimą.

Iškart po sąnario keitimo operacijos žmogus nebejaučia skausmų. Dirbtinis sąnarys tarnauja apie 10 metų, vėliau gali tekti pakeisti jo komponentus ir taip pratęsti tarnavimo laiką.

Kai kuriems žmonėms tenka keisti abejų rankų nykščių sąnarius. Gydytojas prognozavo, kad taip gali nutikti ir abiem šnekintoms jo operuotoms pacientėms. Kai sutrinka judesių funkcija ir skausmo malšinamieji vaistai tampa kasdieniu palydovu, buvę pacientai priversti ryžtis kitos rankos operacijai.

Dažniau užklumpa moteris

Nors abi dienraščio pašnekovės yra buhalterės, traumatologas pastebi, kad su šia problema gali susidurti pačių įvairiausių specialybių atstovai. Viena iš gydytojų pacienčių buvo profesionali Klaipėdos muzikinio teatro smuikininkė, kuri po operacijos galėjo toliau tęsti savo veiklą.

Dažniau problemų su riešinio nykščio sąnariu kyla moterims. Pagal pasaulio statistiką, maždaug pusė 70-metį perkopusių moterų kenčia šiuos skausmus.
Didžiausią įtaką tam daro patirtos traumos: sutrenkimai, išnirimai, raiščių plyšimai, taip pat fizinis darbas. Pėdsakus palieka sąnarį apkraunantis monotoniškas darbas, reumatoidinis artritas, sisteminės ligos, pažeidžiančios sąnarį.

Daugiausia operacijų – Klaipėdoje

Iki praėjusių metų pabaigos I.Riauba iš viso atliko 30 riešinio nykščio sąnario keitimo operacijų. Panašios operacijos dar atliekamos Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2018 m. iš viso Lietuvoje atliktos 28 riešinio nykščio sąnario keitimo operacijos. Pusė jų atlikta Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Šiuo metu šios operacijos šalyje laukia 11 pacientų, daugiausia iš jų – Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, kur planuoja operuotis šeši pacientai.

Straipsnio šaltinis 2020 01 19 dienraštis „Vakarų ekspresas“