Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Nuo vėžio gelbėja ankstyva diagnostika ir meistriškos operacijos

DIAGNOSTIKA. Urologijos skyriaus vedėjas Gerardas Fabijonavičius ir pacientą konsultuojantis gydytojas urologas Mindaugas Paserpskis džiaugiasi ligoninės įsigyto echoskopo galimybėmis.

© Eimanto CHACHLOVO ir Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Sergančiųjų onkologinėmis ligomis daugėja ir jų amžius jaunėja, teigia medikai. Todėl labai svarbu anksti diagnozuoti ikivėžinius pakitimus ar piktybinės ligos pradžią ir paskirti reikalingą gydymą. Būtent kokybiškai diagnostikai bei šiuolaikiškoms operacinių technologijoms pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL), subūrusi ir aukštos kvalifikacijos gydytojus specialistus. Ligoninės medikai teigia, jog daugybė žmonių pasveiksta nuo vėžio ir gyvena ilgus metus. Bet būtina viena sąlyga – laiku kreiptis į medikus.

Per metus RKL gydomi 4000-5500 pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis ar turinčių priešvėžinių patologijų. Maždaug trečdalį ligoninėje atliekamų chirurginių operacijų ir procedūrų sudaro onkologinio profilio intervencijos. Kai kurios itin sudėtingos onkologinio profilio operacijos, pavyzdžiui, atliekamos laparoskopiniu būdu, buvo pradėtos ir vykdomos tik šioje ligoninėje.

Investavo 9,3 mln. litų

„Teikiant medicininę pagalbą šiems pacientams, nustatoma ir nemažai pirminių, naujų vėžio atvejų. Tai galima atlikti tik turint itin geras, aukšto lygio ankstyvosios diagnostikos galimybes“, – sakė RKL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas. Prieš kurį laiką ligoninė dalyvavo Norvegijos vyriausybės finansuojamame projekte, kurio vertė siekė 9,3 mln. litų.

„Už šias lėšas įsigijome apie 40 šiuolaikiškų diagnostikos aparatų ir tyrimo sistemų, iš pagrindų pertvarkėme Patologijos padalinį, kurio laboratorijose atliekami patologiniai, morfologiniai, imunohistologiniai, citologiniai tyrimai. Be šių tyrimų gydytojai negalėtų pasakyti, ar ląstelės yra supiktybėjusios, ar ligoniui reikalinga operacija. Visa tai ženkliai pagerino onkologinių ligų diagnostikos kokybę. Išplėtėme ir sustiprinome ambulatorinę pagalbą – pacientus konsultuoja 95 proc. ligoninės gydytojų specialistų, kurie paskui tęsia paciento gydymą ligoninėje. Taip užsimezga grįžtamasis ryšys tarp gydytojo ir paciento, todėl galima pasiekti tikrai gerų gydymo rezultatų „, – pasakojo Z. Juzumas.

Vėžio diagnostikai ir gydymo kontrolei bei kokybei tarnauja ir ligoninėje įdiegta ligoninės informavimo sistema (LIS), operacijų planavimo ir registracijos sistema, laboratorijos informacinė sistema. Įdiegta ir naudojama PACS sistema, t.y. visų medicininių vaizdų saugojimas, kaupimas ir archyvavimas.

„Gydytojams prieinama visa diagnostinė medžiaga, įvairios nuotraukos, tad jie gali nuolat stebėti paciento sveikatos pokyčius, tuo gydymo procese sutaupydami brangaus laiko ir išvengdami galimų klaidų“, – teigė Z. Juzumas.

Vėžys – liga su kauke

„Maždaug iki 20 proc. mūsų skyriaus pacientų sudaro sergantys onkologinėmis ligomis. Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog auga sergamumas vėžiu ir sergančiųjų amžius jaunėja. Vėžys yra klastinga liga, tarsi su kauke. Žmogus gali nieko nejausti, bet liga organizme jau gali būti toli pažengusi. Pavyzdžiui, neseniai 26 metų vyriškiui nustatėme išplitusį virškinamojo trakto vėžį, nors jokių simptomų nebuvo“, – pasakojo Vidaus ligų skyriaus vedėjas, vidaus ligų gydytojas echoskopuotojas Audrius Lekštutis. Patyręs medikas mano, jog vėžio plitimui įtakos turi maistas, gyvenamoji aplinka, stresas, psichoemocinis fonas. „Šiais laikais yra menas išlikti sveikais užterštoje planetoje. Reikia keisti savo įpročius, stiprinti imuninę sistemą, kol nevėlu“, – pabrėžė A. Lekštutis. Anot gydytojo, ligoninėje yra visos galimybės – moderni aparatūra ir aukštos kvalifikacijos specialistai – anksti diagnozuoti įvairias ligas, tarp jų ir onkologines.

„Tačiau iš esmės turi keistis mūsų pačių požiūris į savo sveikatą. Jeigu yra organizuojamos profilaktinės programos – dalyvaukime, jei giminėje yra sergančiųjų vėžiu – vėl reikia dažniau tirtis, nes yra didesnė rizika susirgti. Stenkimės užkirsti kelią vėžiui, kol jis neišplito“, – sakė A. Lekštutis. Per vieną milijoną echoskopijų atlikęs vidaus ligų gydytojas teigia, jog ultragarsinių tyrimų metu daugybę kartų pacientams buvo rastas vėžys, nors jis nejautė jokių skausmų ir neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad gali sirgti šia liga.

„Tad labai svarbi ankstyvosios diagnostikos reikšmė, nes galima žmogų visiškai išgydyti. O kai jau atsiranda skausmai, liga dažniausiai toli pažengusi, ir gydymo rezultatai būna nebe tokie geri“, – sakė A. Lekštutis. Vidaus ligų diagnostikos skyriuje tiriami ir gydomi pacientai, sergantys virškinimo organų, onkologinėmis, endokrininėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis. Taip pat tiriami pacientai dėl neaiškios kilmės karščiavimo, mažakraujystės, įtariant neaiškios lokalizacijos onkologijos ligas.

Svarbu laiku pasitikrinti

Klinikinės fiziologijos funkcinės diagnostikos skyriuje teikiamos diagnostinės ir gydomosios paslaugos sergant virškinimo sistemos, pilvo ertmės organų ligomis. Ligų, tarp jų ir onkologinių, diagnostikai ir gydymui naudojami modernūs endoskopai ir echoskopai. Skyriuje atliekama vidaus organų echoskopija, fibroezofagogastroduodenoskopija, fibrokolonoskopija, endoskopinis tulžies latakų, kasos latako ištyrimas, endoskopinis tulžies latakų gydymas, biopsijos, kraujavimo iš virškinamojo trakto endoskopinis stabdymas, gerybinių auglių stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, storojoje žarnoje endoskopinis šalinimas ir kita. Pasak skyriaus vedėjo, gydytojo gastroenterologo, endoskopuotojo ir echoskopuotojo Albino Vilčiauskio, įvairių lokalizacijų navikams nustatyti yra taikomi itin tikslūs tyrimo būdai. Pavyzdžiui, diagnozuojant tulžies latakų ar kasos vėžį atliekamas informatyvus endoskopinis tyrimas – retrogradinė cholangiopankreatografija. „Dažniausias susirgimas tarp virškinamojo trakto onkologinių ligų yra storosios žarnos vėžys. Atlikdami diagnostinę procedūrą – fibrokolonoskopiją dažnai aptinkame ikivėžinių patologijų. Pašalinus tuos pakitimus, užkertamas kelias vėžiui išsivystyti. Šiuo metu vykdoma storosios žarnos vėžio programa, todėl per 50 metų amžiaus žmonėms patartume profilaktiškai pasitikrinti. Skyriuje sulaukiame išties daug pacientų ne tik iš Klaipėdos, bet ir visos Vakarų Lietuvos“, – sakė A. Vilčiauskis.

Prostatos vėžys – įveikiamas

„Trečdalis mūsų skyriaus pacientų yra onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Vienas iš labiausiai paplitusių – prostatos vėžys. Tačiau pastaruoju metu sergančiųjų mažėja – tam pasitarnavo aktyviai vykdoma Prostatos specifinio antigeno (PSA) patikros dėl prostatos vėžio profilaktikos programa, gerėjančios diagnostinės galimybės. Vis dažniau nustatoma pirmosios ir antrosios stadijų vėžys, kuris lengviau pagydomas. Uždelstų prostatos vėžio atvejų pasitaiko mažiau negu ankstesniais metais.


NAUJOVĖ. „Neseniai įsigijome naują skaitmeninį mamografą, kuriuo atliekamos diagnostinės ir profilaktinės krūties rentgenogramos su stereotaksine biopsijos sistema“,- sakė RKL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Tačiau pacientai – vis jaunesni. Neseniai gydėme 1975 metų gimimo vyrą“, – pasakojo Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Gerardas Fabijonavičius. PSA tyrimas ne visada 100 proc. patvirtina vėžio diagnozę. Todėl atliekamos prostatos biopsijos, kai detalesniam ištyrimui paimamas prostatos audinio gabalėlis. Urologijos skyriuje per metus atliekama 500-700 biopsijų. Pasak G. Fabijonavičiaus, prostatos vėžys gydomas trimis būdais.

„Apie 80 proc., dažniausiai sergantys pradinių stadijų prostatos vėžiu, operuojami. Jei paciento amžius – per 70 metų, PSA rodiklis ne itin padidėjęs, operacija gali būti atidėta. Mat po operacijos galimos komplikacijos – šlapimo nelaikymas, erekcijos sutrikimas. Kai prostatos vėžys labiau išplitęs, pacientas nukreipiamas spinduliniam gydymui“, – sakė G. Fabijonavičius.

Urologijos skyrius aprūpintas naujausia šiuolaikine, modernia diagnostine bei gydymo aparatūra. Labiausiai paplitusio – prostatos vėžio ankstyvai diagnostikai atliekami PSA tyrimai bei prostatos biopsija. Skyriuje atliekamos šios onkologinės operacijos: inkstų (atviros ir laparoskopinės), šlapimo pūslės (endoskopinės ir atviros), prostatos (radikali prostatektomija, atvira arba laparoskopinė), varpos, sėklidžių operacijos. Per metus atliekama daugiau kaip 1200 įvairaus profilio operacijų, atliekamos minimaliai invazyvios operacijos.


GALIMYBĖS. LOR skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jūratė Diržauskienė apžiūri pacientę, atvykusią iš Skuodo. „Ligoninėje yra visos galimybės anksti diagnozuoti LOR vėžinius susirgimus“, – teigia skyriaus medikai.

Operacijos – be skalpelio

Respublikinės Klaipėdos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojai jau nuo seno garsėja pažangiomis operacijomis. Tai prieš kelerius metus atlikta Europoje unikali laparoskopinė pankreatoduodeninė kasos rezekcijos operacija, kurios metu pašalinus dalį pilvo organų, buvo atliktos jungtys tarp likusių organų, išsaugotas skrandis. Atlikti tyrimai parodė, kad kasos navikas buvo pašalintas radikaliai, pacientui nebeprireikė tolimesnio gydymo.

„Esant pradinių stadijų vėžiui galima atlikti praktiškai visų pilvo organų mažai invazines operacijas. Mes sulaukiame daug pacientų iš visos Lietuvos ir užsienio, nes ne visose gydymo įstaigose atliekamos tokios laparoskopinės operacijos kaip pas mus. Pavyzdžiui, viso skrandžio ar dalies skrandžio pašalinimo operacijos laparoskopiniu būdu yra išties labai sudėtingos. Tokios operacijos neatliekamos net Vilniuje. Bene vieninteliai Lietuvoje atliekame ir minimaliai invazinę tiesiosios žarnos vidurinio trečdalio operaciją“, – pasakojo Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis.

Onkologinių ligų chirurginis gydymas užima nemažą skyriaus veiklos dalį. Pasak skyriaus vedėjo, operacijos atliekamos tradiciniu ir mažai invaziniu būdais, pirmenybę teikiant pastarajam.

„Laparoskopinė chirurgija aktyviai skverbiasi į onkologiją. Operacijos metu naudojama speciali įranga, kuri įvedama per mažus pjūvius pilvo sienoje. Po tokios operacijos greičiau atsistato organų funkcijos, pacientas greičiau pasveiksta“, – teigė N. Kaselis.

Onkologinė chirurgija apima skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų bei tulžies pūslės ir latakų, blužnies, storosios ir tiesiosios žarnos bei analinio kanalo susirgimų gydymą, pradedant invazinėmis diagnostinėmis procedūromis, baigiant operacijomis.


KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA. Endoskopinių tyrimų kabinete – Klinikinės fiziologijos funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas Albinas Vilčiauskis su skyriaus slaugytojomis.

Dėl piktybinių navikų skyriuje atliekamos laparoskopinės inkstų, kepenų, storosios, tiesiosios žarnos, antinksčių pašalinimo, viso skrandžio pašalinimo operacijos arba skrandžio rezekcijos. Taip pat aliekamos krūtų, krūtinės organų (pavyzdžiui, plaučių), odos ir paodžio chirurginės operacijos dėl piktybinių navikų, radiodažnuminis kepenų metastatinių auglių šalinimas ir daug kitų operacijų.

Per metus skyriuje atliekama apie 2000 operacijų, iš jų maždaug 70 proc. sudaro minimaliai invazinės, pacientą tausojančios laparoskopinės operacijos.

Užkimęs balsas – rimtas signalas

Per metus ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriuje gydoma apie 1300 pacientų, atliekama per 1200 įvairių operacijų. Otorinolaringologijos paslaugos teikiamos suaugusiems ir vaikams ne tik iš Klaipėdos, bet ir visos Vakarų Lietuvos.

„Mūsų srityje susirgimai vėžiu nėra dažni. Vidutiniškai per metus nustatome apie 1 proc. naujų vėžio atvejų, skaičiuojant nuo viso skyriaus pacientų srauto. Dažniausiai pasitaiko gerklų arba balso klosčių vėžys, rečiau – nosies, sinusų, ryklės“, – pasakojo šio skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jūratė Diržauskienė.

Ji apgailestavo, kad pasitaiko daug uždelstų vėžio atvejų. „Nekvėpuoja žmogus per nosį 10 metų, ir niekur nesikreipia. Arba atvažiuoja dūstantis pacientas, nes navikas taip išvešėjęs, kad jam kuo greičiau reikia atlikti tracheostomiją, kad galėtų kvėpuoti. Labai skaudu, kai žmonės taip nesirūpina savo sveikata. Pagalba yra čia pat, ji mūsų ligoninėje prieinama visiems, tyrimų laukti ilgai nereikia, pavyzdžiui, biopsijos rezultatai paaiškėja po 3-5 dienų. Reikia tik pačiam žmogui laiku kreiptis į medikus, nuolat rūpintis savo sveikata, būti budriam. Pavyzdžiui, jei esate užkimęs 1-2 savaites, reikėtų savo šeimos gydytojo prašyti siuntimo pas gydytoją otorinolaringologą, nes užkimimas yra vienas iš galimų vėžio simptomų. Taip pat negydomi įvairūs polipai, gerybiniai augliai per laiką gali išsivystyti į vėžinį susirgimą“, – teigė J. Diržauskienė. Anot jos, ligoninėje yra visos galimybės anksti diagnozuoti LOR vėžinius susirgimus. „Ligų diagnostikai bei gydymui naudojami modernūs endoskopai, mikroskopai, radiodažnuminės koabliacijos įranga. Nosies, nosiaryklės, gerklų apžiūrai naudojamas lankstus fibroskopas. Ausų ligų diagnostikai atliekami tyrimai – ribinė – viršribinė audiometrija bei impedansometrija. Sudėtingesniais atvejais šaukiamas gydytojų konsiliumas, naudojamasi visa modernia ligoninės diagnostine baze: atliekami laboratoriniai tyrimai, kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas.

Nustato ikivėžinius pakitimus

Ginekologijos skyriuje per metus gydoma apie 2000 pacienčių. Pasak skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės – ginekologės Zinos Daublienės, čia teikiama pagalba moterims, sergančioms gerybiniais bei piktybiniais augliais, ikivėžiniais susirgimais, genitalijų uždegimais, įvairios kilmės patologiniais kraujavimais iš genitalijų, šlapimo nelaikymu ir kita ginekologine patologija.

Diagnozės patikslinimui naudojama transvaginalinė echoskopija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, esant reikalui, konsultuoja kitų specialybių gydytojai. Skyriuje yra dvi modernios operacinės, kuriose atliekamos laparoskopinės, vaginalinės bei atviros gimdos šalinimo ir kitos operacijos, visos gimdos priedų operacijos, gimdos ertmės operacijos (hysteroskopijos, rezektoskopijos), visos gimdos kaklelio operacijos (esant reikalui operuojama lazeriu) ir kt. Per metus įvairių operacijų (didžiųjų ir mažųjų) atliekama per 1500. Nemažą šių operacijų dalį sudaro intervencijos dėl onkologinių susirgimų.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis auga. Pernai nustatėme 40 naujų vėžio atvejų. Pacientės į mūsų skyrių atsiunčiamos šeimos gydytojų, gydytojų ginekologų iš pirminės sveikatos priežiūros grandies. Visi mūsų skyriaus gydytojai taip pat konsultuoja pacientes ambulatoriškai.

Mūsų tikslas yra nustatyti ir gydyti gerybinius auglius, ikivėžinius pakitimus, diagnozuoti ir ištirti navikus, paskirti kompleksinį gydymą ar parengti pacientę gydymui onkologinio profilio įstaigoje. Vienas iš labiausiai paplitusių yra gimdos kaklelio vėžys. Taip pat nustatome ir gimdos kūno, kiaušidžių vėžio atvejų.


GINEKOLOGIJA II. Vienas moderniausių Ginekologijos skyriaus įrenginių – lazerinis peilis, skirtas gimdos kaklelio gydymui.

Labai svarbu yra nustatyti dar ikivėžinius pakitimus. Mūsų ligoninėje yra sukurta moderni diagnostinė bazė, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų padalinių iki operacinių ligoninėje.

Štai vieninteliai Vakarų Lietuvoje turime skystųjų terpių tyrimo aparatūrą, kuri yra kur kas tikslesnė negu ankstesni tyrimo būdai diagnozuojant gimdos kaklelio vėžį. Ankstyvai vėžio diagnostikai labai svarbūs patikimi ir greiti laboratoriniai tyrimai. Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų ligoninėje pacientėms nereikia ilgai laukti jų rezultatų „, – sakė Z. Daublienė.

Autorius: Jurga BARAUSKAITĖ
Šaltinis: www.ve.lt