Civilizuoto pasaulio visuomenės gyvenimo trukmei nuosekliai augant, vis aktualiau tampa užtikrinti kuo ilgesnę žmogaus gyvenimo kokybę. Osteoporozė, arba kaulų retėjimas, – viena dažniausių ligų, įvardijamų kaip mžėjančios žmonijos rykštė.

Dėl osteoporozės sukeltų pakitimų pasaulyje kasmet įvyksta milijonai kaulų lūžių, kurie gali baigtis ir dramatiškai. Todėl specialistai ragina nenumoti ranka į galbūt ligos pradžią sufleruojančius negalavimus, o pakeliui į brandų gyvenimo etapą nepamiršti ir atsakingos gyvensenos.

Neaplenkia ir jaunesnių

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) osteoporozės apibūdinimą, paremtą kaulų mineralų tankio tyrimo duomenimis, patvirtino dar 1993-iaisiais: tai lėtinė griaučių liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė, kaulinio audinio mikrostruktūros pokyčiai, lemiantys kaulo trapumo ir lūžių rizikos padidėjimą.

Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Konsultacinės poliklinikos gydytoja endokrinologė Vilija Platakienė, žmogaus kaulų masė pradeda mažėti jau apie 30-uosius gyvenimo metus, o senstant procesas tik stiprėja.

„Nors osteoporozė įvardijama kaip vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pasitaiko ir pavienių atvejų tarp jaunų asmenų, sergančių ligomis, kurios pačios ar skiriamas gydymas mažina kaulų tankį“, – aiškina medikė.

Daugeliui žinoma dažniausia ligos forma – po menopauzinė osteoporozė, kuri susijusi su šiuo periodu moters organizme vykstančiais hormoniniais pokyčiais, t. y. estrogenų mažėjimu. Tačiau su panašia problema susiduria ir vyresnio amžiaus vyrai andropauzės metu, kai ima mažėti testosterono.

V. Platakienė atkreipia dėmesį į tai, kad osteoporozės atsiradimą ir jos vystymąsi lemia daugelis faktorių – nuo įgimtų genetinių iki gyvensenos. Pavyzdžiui, mityba jau nuo pat vaikystės turi užtikrinti pakankamą kalcio, vitamino D ir baltymų kiekio pasisavinimą. Ne mažiau reikšmingi ir kiti veiksniai – būtina kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, kontroliuoti kūno masę, palaikyti adekvatų fizinį aktyvumą, taip pat užtikrinti tinkamą skeleto raumenų funkciją, vardija specialistė.

Lūžis – lygioje vietoje

Sunkiausias osteoporozės padarinys – kaulų lūžiai. Liga itin klastinga savaime, be išorinio jėgos poveikio, arba dėl traumos pargriuvus patiriamų kaklo, šonkaulių, krūtininės, juosmeninės stuburo dalių, dubens, peties, žasto, dilbio, šlaunikaulio ar blauzdos osteoporotinių lūžių.

„Beveik pusė osteoporoze sergančių pacientų kenčia dėl stuburo slankstelių lūžių, apie penktadalis patiria šlaunikaulio lūžius, nemažai daliai pargriuvus lūžta riešo ar kiti kaulai.

Pavojingiausia ir grėsmingiausia komplikacija yra kaulų lūžiai su liūdnais padariniais: pablogėjusia gyvenimo kokybe, skausmais, nedarbingumu, neįgalumu, net mirtimi. Dėl ilgųjų kaulų lūžio reikalinga chirurginė intervencija. Kyla pavojus dėl giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos. Pavyzdžiui, Europoje mirtingumas po šlaunikaulio chirurginio gydymo siekia 23 proc. Be to, negydant osteoporozės patirti lūžiai linkę kartotis“, – įspėja pašnekovė.

V. Platakienė pripažįsta – kaip ir daugelyje kitų šalių, sergančių šia liga žmonių skaičius Lietuvoje nuolat didėja.

„Tai siejama ne tik su ilgėjančia gyvenimo trukme, bet ir gerėjančia osteoporozės diagnostika, gydytojų kvalifikacijos kilimu, pačių pacientų didesniu domėjimusi šia liga. Galiausiai – bendru supratimu, kad negydoma ji gali sukelti daugybę sveikatos problemų tiek pačiam žmogui, tiek tapti didele finansine našta valstybei“, – sako medikė.

Iškalbingi kūno pokyčiai

Kokiais pirmaisiais ženklais, būdingais sveikatos sutrikimais apie save praneša kaulų retėjimas?

„Osteoporozė neturi daug simptomų, todėl ji vadinama tyliąja liga, – pripažįsta V. Platakienė. – Staigaus kaulo lūžio po menkos traumos gali būti ir nejaučiama.“

Pašnekovės teigimu, į medikus dėl osteoporozės ištyrimo, gydymo reikėtų kreiptis pirmiausia ne dėl trauminio lūžio, bet pastebėjus nors vieną osteoporozės rizikos faktorių, griuvus, esant lėtiniam ar ūmiam skausmui, kai pacientas yra garbaus amžiaus.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį į kai kuriuos pokyčius kūne, kurie reikštų, kad kaulai neteko stiprumo, tankumo: keliais centimetrais sumažėjo ūgis, pakito laikysena, pavyzdžiui, atsirado susikūprinimas, vargina nepaaiškinamas dusulys (taip nutinka dėl stuburo diskų suspaudimo sumažėjus plaučių talpai), stuburo skausmai“, – vardija gydytoja endokrinologė.

Įtarus osteoporozę, pacientui atliekamas priekinės ir šoninės krūtininės ir juosmeninės stuburo dalių rentgenodiagnostinis tyrimas, nes stuburo lūžiai šiose srityse gali įvykti savaime ir būti be simptomų, o įtarus osteoporotinį lūžį, – ir atitinkamos srities rentgenodiagnostinis tyrimas.

Patvirtinus osteoporotinį lūžį, nesant kitų patologinių procesų kaule, skiriamas gydymas. Neradus osteoporotinio lūžio, osteoporozė diagnozuojama remiantis rizikos veiksniais, griuvimo faktu, atliekamu kaulų tankio nustatymu DXA (kaulų densitometrija) aparatu, aiškina specialistė.

Vienas tiksliausių metodų

Radiologinis DXA tyrimas – paprastas, greitas ir neinvazinis metodas. Gaunamas spinduliuotės kiekis nepaprastai mažas – mažesnis nei vienas dešimtadalis įprastinės krūtinės ląstos rentgenogramos dozės.

„Tai vienas tiksliausių osteoporozės diagnostikos metodų, įvertinančių kaulų lūžių riziką. Ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija šiam tikslui netaikomi. DXA būdu tiriamos juosmens slankstelių, vieno šlaunikaulio sritys. Vertinami T ir Z lygmenys. T lygmuo – moterų po menopauzės ir vyresnių kaip 50 metų vyrų osteoporozės diagnostinis kriterijus. Vaikams, moterims iki menopauzės ir vyrams iki 50 metų taikomas kaulų mineralų tankio pokyčių diagnostinis kriterijus – Z lygmuo. Jei atlikus DXA tyrimą T lygmuo siekia nuo +1 iki –1, kaulų masė yra normali, jei T lygmuo nuo –1 iki –2,5, diagnozuojama osteopenija, jei lygus –2,5 ar mažesnis nei –2,5, skiriamas kompensuojamasis gydymas nuo osteoporozės. Jei atlikus DXA tyrimą vertintas Z lygmuo ir jis lygus –2 ar mažesnis, diagnozuojama sumažėjusi kaulų masė. Didesnis už –2 Z lygmuo vertinamas kaip normalus kaulų masės tankis to amžiaus asmenims, t. y. kaulų masė normali“, – diagnostikos subtilybes aiškina medikė.

DXA tyrimą vertėtų atlikti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir sergantiems lėtinėmis reumatinėmis, hematologinėmis, endokrininėmis, inkstų, genetinėmis, lėtine obstrukcine plaučių, Parkinsono, taip pat įvairiomis mitybos sutrikimo ligomis, vartojantiems daug įvairių medikamentų ir ypač priklausantiems rizikos grupei, pataria V. Platakienė.

Diagnozavus ligą, DXA tyrimą individualiai kas vienus, dvejus ar trejus metus rekomenduojama atlikti ir gydymo kontrolei ir efektyvumui įvertinti (tai geriau daryti toje pačioje įstaigoje, kur buvo atliktas ankstesnis tyrimas).

Tobulėja gydymo galimybės

Kompensuojamieji vaistai pacientams priklauso diagnozavus osteoporozę tiek su patologiniu lūžiu, tiek ir be jo. Gydymu, kuris pagal individualias paciento ligos savybes skiriamas trejiems, penkeriems, septyneriems metams, siekiama sumažinti kaulų lūžių riziką, stabilizuoti ar padidinti kaulų mineralinį tankį. Kartu taikomos ir bendrosios kaulų mineralizaciją gerinančios priemonės: fizinis aktyvumas, kalcis, vitaminas D.

Medikamentai skiriami pagal eiliškumą: pirmiausia – geriamieji, antri – intraveniniai antirezorbcinio poveikio preparatai ir po oda – žmogaus monokloninis antikūnas, treti – anabolinio poveikio preparatai, skiriami gydytojų konsiliumo.

Pastarųjų metų technologinė pažanga pasiekė ne vieną medicinos sritį, tačiau apie pokyčius, kurie šiandien galėtų palengvinti osteoporoze sergančių pacientų dalią, medikai kalba santūriai.

„Tenka pripažinti, kad šiandien nei gydytojų, nei pacientų labai pradžiuginti nėra kuo. Osteoporozei gydyti jau daugiau nei dešimtmetį naujų medikamentų neturime. Tačiau yra patobulintos osteoporoze sergančių pacientų gydymo, stebėjimo metodikos. Aktyviau kreipiasi pagalbos į medikus ir patys pacientai, dažniau šią klastingą ligą prisimena ir šeimos gydytojai, jie siunčia atlikti tyrimų, konsultuotis su specialistais, patys skiria gydymą“, – teigia RKL Konsultacinės poliklinikos gydytoja endokrinologė V. Platakienė.

Svarbiausi osteoporozės rizikos veiksniai

Lytis: maždaug 80 proc. ligonių, sergančių osteoporoze, sudaro moterys, jų kaulai paprastai yra plonesni nei vyrų, o po menopauzės kaulų tankis greičiau mažėja.

Amžius: vyresnės nei 65 metų moterys ir vyresni kaip 70 metų vyrai.

Anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis.

Ilgesnis nei 3 mėnesių gydymas gliukokortikoidais.

Reumatoidinis artritas.

Ankstyva menopauzė (jaunesnėms nei 45 metų moterims).

Smulkus kūno sudėjimas ir mažas svoris.

Šeimoje yra asmenų, sirgusių osteoporoze: kaulinio audinio stiprumas net 80 proc. atvejų paveldimas.

Dažnas alkoholio vartojimas (daugiau kaip trys standartiniai alkoholio vienetai per dieną): nesaikingas alkoholio vartojimas osteoporozės riziką padidina net 1,5 karto.

Nikotinas: daug studijų parodė rūkymo ryšį su osteoporoze (mažina estrogenų, su rūkymu siejamas ir mažesnis kūno svoris, ankstyva menopauzė, o visa tai lemia mažesnį kaulų tankį).

Nesaikingas kavos, druskos vartojimas.

Kitos osteoporozės riziką sukeliančios priežastys (ligos ir sveikatos būklės, vaistai, nepalankiai veikiantys kaulinio audinio mikrostruktūras, mineralizaciją, apykaitą ir didinantys osteoporozės ir lūžių riziką.

Mažas judumas.

Anoreksija.

Griuvimo rizikos veiksniai, svarbūs diagnozavus osteoporozę

Amžius ir griuvimo atvejai per pastaruosius metus: moksliniais tyrimais nustatyta, kad trečdalis gyventojų, vyresnių nei 65 metų, ir pusė 85 metų amžiaus žmonių pargriūva vieną ar daugiau kartų per vienus metus.

Susilpnėjusi klausa, pablogėjusi rega, psichotropinių vaistų vartojimas, judamojo ir atramos aparato, nervų ir kitų sistemų ligos ar sveikatos sutrikimai, dėl kurių sutrinka pusiausvyra ir koordinacija.

Straipsnio šaltinis: žurnalas „Sveikata” 2023 09

žurnalistė Lina Bieliauskaitė