Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Pacientų labui – naujos chirurgų galimybės

Nuo šiol moterims įveikti vieną nemaloniausių ginekologinių patologijų – mažojo dubens organų slinkimą – padeda tausojančios ginekologinės operacijos panaudojant aukštos kokybės tinklelį. Šias operacijas pirmosios Vakarų Lietuvoje pradėjo atlikti Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojos ginekologės Živilė Petrutienė ir Rasa Valickienė.

Atlikusios pirmąsias operacijas – 80 ir 60 metų moterims, ginekologės džiaugiasi, jog atkūrus organų padėtį pacientės atsikratė jas ilgai kankinusio diskomforto.

Naujoviškoms dubens organų slinkimą gydančioms operacijoms, kurios pasaulyje pradėtos daryti nuo 2005 metų, naudojamas polipropileninis tinklelis.

Atlikusios pirmąsias operacijas – 80 ir 60 metų moterims, ginekologės džiaugiasi, jog atkūrus organų padėtį pacientės atsikratė jas ilgai kankinusio diskomforto.

Naujoviškoms dubens organų slinkimą gydančioms operacijoms, kurios pasaulyje pradėtos daryti nuo 2005 metų, naudojamas polipropileninis tinklelis.

„Naujo tipo tinklelis sudarytas iš netirpių proleno ir tirpių monokrilo siūlų. Jis daug minkštesnis, lengvesnis, geriau toleruojamas organizmo. Operacija atliekama per makštį, tinklelis prifiksuojamas prie dubens sienų ir, prilaikydamas organus, atkuria fiziologinę jų padėtį“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo gydytojos.

Operacija moters netraumuoja, o išorėje, kirkšnių srityje, lieka tik 4-6 mažučiai 4 mm pjūveliai. Tinklelis per tris mėnesius suauga su moters audiniais, dalinai rezorbuojasi ir sutvirtina silpnąsias dubens vietas, kurios buvo pažeistos ir dėl kurių buvo atsiradęs dubens organų išslinkimas į išorę.

Literatūros duomenimis, mažojo dubens organų slinkimu skundžiasi apie 20 proc. moterų. Vyresniame amžiuje ši patologija dažnėja ir jau bemaž kas antrai penkiasdešimtmetei diagnozuojamas vienokio ar kitokio laipsnio dubens organų slinkimas. Jei slinkimas nežymus, jokiais simptomais moteris gali nesiskųsti. Jei jis jau 3 ar 4 laipsnio – moteris skundžiasi tempimu tarpvietėje, organų išlindimu į išorę, apsunkintu šlapinimusi, kartais – sutrikusiu tuštinimosi pojūčiu.

Iki šiol mažojo dubens organų slinkimas žemyn tebegydomas ir kitais būdais – mankšta, vaginaliniais žiedais, kitomis makšties plastikos operacijomis. Gydymo būdas parenkamas individualiai įvertinus dubens organų nusileidimo laipsnį, amžių, sveikatos būklę.

Mažojo dubens organų slinkimo patologiją, gydytojų manymu, lemia daugelis veiksnių: įgimti jungiamojo audinio pakitimai, sunkus gimdymas, sunkus fizinis darbas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, vidurių užkietėjimas ir kt.

Operacija užtrunka apie valandą. Deja, tinklelio ligonių kasos nekompensuoja, tad moterims juos tenka nusipirkti pačioms.

Ginekologės šios patologijos pataria vis tiek nekęsti ir netylėti, o kreiptis į medikus – kiekvienu atveju moteriai bus parinktas jai tinkamas gydymo būdas.

Stuburui – nauji implantai

KAL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius informavo, jog prieš kelias dienas padarė pirmąją stuburo fiksacijos operaciją panaudojant daug lengvesnį bei mažesnį „Coflex“ implantą. Apie tokią galimybę sužinojęs iš Kauno neurochirurgų ir netrukus, ligoninei iš savo lėšų nupirkus keletą tokių implantų, vieną jų panaudojo 33 metų paciento stuburo fiksacijai.

J. MilašiusNaujieji titano implantai, – demonstruoja J. Milašius, – lengvesni ir mažesni, todėl pacientus šios operacijos traumuoja mažiau.“Konstrukcija nedidelė, bet gana brangi, kainuoja apie 2,5 tūkst. litų. Jei bus geri rezultatai, kartu su kolegomis iš Kauno kreipsimės į ligonių kasas, kad jas kompensuotų“, – pasakojo J. Milašius.

Pirmoji operacija buvo sėkminga – praėjus vos penkioms dienoms po operacijos vyras, kuriam diagnozuota tarpslankstelinio disko išvarža, išvyko reabilituotis.

Anot neurochirurgo, naujieji titano implantai, palyginti su kitais, tarp slankstelių įdedami nesunkiai, o kadangi yra mažesni ir lengvesni, pacientas lengviau pakelia operaciją ir svetimkūnio nejaučia.

Jie naudojami esant stuburo degeneracinėms ligoms, dažniausiai – tarpslankstelinių diskų išvaržoms, kai pašalinus tą išvaržą pamatoma, jog stuburas nestabilus. Nesutvirtinus stuburo, po operacijos ligonis jaustų diskomfortą ir skausmą.

Akmenukams – lazeris

KAL Urologijos skyriaus vedėjas Gerardas Fabijonavičius „Vakarų ekspresui“ parodė ir naujausią urologų pasididžiavimą – neseniai pradėtą naudoti lazerinį litotriptorių.

„Specialus medicininis instrumentas operacijos metu įvedamas į šlapimtakius ar šlapimo pūslę. Stebint operacijos eigą monitoriuje, lazerinio aparato skaidula, skleidžianti lazerinį pluoštą, pridedama prie akmens ir, nustačius tinkamą režimą, jis suskaldomas į dulkes. Lazeris stiprus, ir visi, net kietesni akmenukai, pvz., susidarę iš oksalo druskų, lengvai subyra“, – pasakojo G. Fabijonavičius.

Inkstų ar kitiems sunkiau pasiekiamiems akmenukams skaldyti naudojama ir ekstrakorporinė litotripsija (iš išorės).

Lazerio spindulys pritaikomas ne tik akmenukams skaldyti, bet ir šlapimo pūslės paviršinių nedidelių piktybinių auglių, kuriems nereikalinga papildoma diagnostika, sudeginimui.

Po šios akmenukų skaldymo lazerio spinduliu operacijos pacientas jau po poros dienų gali eiti namo.

KAL urologai dėl šlapimo takų akmenligės per metus atlieka 120-150 operacijų.

Šaltinis: www.ve.lt