Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Po depresinėmis nuotaikomis – skydliaukės sutrikimai

3 iš 10 Lietuvos gyventojų susiduria su skydliaukės ligomis. Dauguma jų būna moterys. Gydytoja endokrinologė patvirtino, kad dažniausiai pacientai kreipiasi būtent dėl skydliaukės problemų.

Supainiojama su depresija

Artėjant tamsiajam metų sezonui, kai dažniau įsivyrauja depresinės nuotaikos, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ambulatorinės ir dienos chirurgijos centro gydytoja endokrinologė Vilma Vežbavičienė rekomenduoja pasitikrinti dėl galimų skydliaukės sutrikimų.

Specialistė pastebi, kad saulės, vitamino D trūkumas ir slogi nuotaika gali maskuoti skydliaukės problemas. Kartais pacientai į endokrinologą kreipiasi jau pavėluotai – moteris gydoma antidepresantais nuo depresijos, nors iš tiesų sutrikusi skydliaukės veikla.

„Skydliaukė – nedidelė liauka kaklo priekinėje dalyje, tačiau jos gaminami hormonai – itin svarbūs. Kol nesusiduria su jos problemomis, žmonės net nelabai žino, kur yra šis organas. Skydliaukė labai svarbi mūsų grožiui, nuotaikai, medžiagų apykaitai, fiziniam aktyvumui, įtakos turi net vaisingumui“, – pabrėžė gydytoja.

Maskuoja kitas ligas

Sutrikusios skydliaukės simptomai – nespecifiniai. Jie gali maskuoti kitas dažnas ligas, pavyzdžiui, mažakraujystę. Tokie simptomai kaip silpnumas, nuovargis šiame įtampos kupiname gyvenime pasitaiko gana dažnai.

Mieguistumas dienos metu, svorio pokyčiai, nuovargis, energijos stoka, padidėjęs prakaitavimas, dažna ar neritmiška širdies veikla – turintiesiems šių nusiskundimų patariama pasitikrinti skydliaukę.

Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja žmonėms nuo 35 metų kas penkerius metus pasitikrinti skydliaukę. Lietuviams šios rekomendacijos taip pat tinka, nes mūsų šalyje skydliaukės sutrikimai – itin dažni.

Akcentuoja profilaktiką

Profilaktinė skydliaukės patikra akcentuojama, nes taip galima nustatyti tam tikrų ligų pradžią, nors dar nepasireiškia jokie simptomai.

Skydliaukės ligos vystosi labai lėtai, todėl pradžioje pacientas jaučiasi sveikas, nors skydliaukės audinio pokyčiai jau vyksta. Pokyčius galima nustatyti tik atlikus skydliaukės echoskopiją bei tam tikrus kraujo tyrimus. Tokiais atvejais pacientas stebimas atidžiau. Jam rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus.

Nustačius ligą kuo anksčiau ją lengviau suvaldyti bei sureguliuoti skydliaukės funkciją, pasiekti geresnių rezultatų. Skydliaukės ligos yra lėtinės, lydinčios visą gyvenimą.

Lemia ne mazgų skaičius

Pasak V.Vežbavičienės, labai dažna liga – mazginė skydliaukė. Bėgant metams, dėl audinio struktūros pokyčių mazgų tik daugėja. Priežastys, kodėl formuojasi mazgai, yra labai įvairios. Viena tokių – jodo stygius. Lietuva patenka į vidutinio jodo trūkumo zoną.

Mazgus augančius į išorę bei pasikeitusią kaklo formą pacientai dažniau pastebi patys ir greičiau kreipiasi į gydytoją. Tačiau dažniausiai mazgai nesukelia jokių simptomų ir nustatomi tik atliekant profilaktinius tyrimus.
Endokrinologas per konsultaciją įvertina jų dydį, pokyčių dinamiką ir galimus piktybiškumo požymius.

„Piktybiškumą lemia tikrai ne mazgų dydis ar jų skaičius, echoskopijos metu vertinami tam tikri požymiai. Piktybinio naviko rizika didėja vyresniame amžiuje, ją didina anksčiau taikytas kaklo srities spindulinis gydymas, jei šeimoje buvo sergančių skydliaukės naviku, vyriška lytis“, – paaiškino gydytoja.

Įtarimus išsklaido tyrimas

Ultragarsas – vienas svarbiausių tyrimų, padedančių nustatyti, ar mazgas turi piktybiškumo požymių. Įtarimus padeda išsklaidyti skydliaukės aspiracinė punkcija plona adata, kuria kontroliuojant echoskopu iš mazgo paimama medžiagos mikroskopiniam ištyrimui. Tai gana neskausmingas tyrimas, skausmas prilyginamas kraujo paėmimui iš venos.

Biopsijos metu paimtai medžiagai ištirti klinikoje naudojama skysta terpė. Tyrimui naudojama skysta terpė yra gerokai tikslesnė, pakanka mažiau medžiagos, kad tyrimas būtų informatyvus.

Medicinos literatūros duomenimis, tik 5–7 proc. atvejų nustatomi piktybiniai mazgai. Nepaisant to, geriau dažniau pasitikrinti, nei nerimauti arba leisti ligai įsisenėti.

„Klinikoje turime puikias ištyrimo galimybes, gerą aparatūrą skydliaukės mazgams ar kitiems skydliaukės sutrikimams įvertinti“, – pasidžiaugė endokrinologė.

Svarbu ir paveldimumas

Nustatyta, kad skydliaukės ligoms įtakos turi paveldimumas, jodo trūkumas, patiriamas stresas bei įtampa. Jei šeimoje kas nors sirgo autoimuniniu tiroiditu, didelė tikimybė, kad skydliaukės sutrikimai pasireikš ir vėlesnėse giminės kartose.

Kilus įtarimui dėl skydliaukės sutrikimų ar norint pasitikrinti profilaktiškai reikėtų kreiptis į endokrinologą, turint šeimos gydytojo siuntimą.

Straipsnio šaltinis 2019 09 24 dienraštis „Klaipėda“