Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje esveikata.lt

Projekto „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencijos priemonių skatinimas pasienio teritorijose“ įgyvendinimas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Krūtų diagnostikos centras pasipildė nauja įranga – moderniu automatiniu echoskopu, skirtu ankstyvai krūtų vėžio diagnostikai.
Krūties vėžys, pasak gydytojo radiologo Artūro Čiuvašovo, diagnozuojamas trimis pagrindiniais metodais: mamografija (rentgeno tyrimas), echoskopija (ultragarsinis tyrimas) ir krūtų magnetinio rezonanso tomografija.

„Ultragarsas yra vienas iš tų banginių ant kurio laikosi ankstyva diagnostka, nes dažnai po mamografijos aptikus pakitimus, arba esant ribotam mamografijos informatyvumui, pacientė siunčiama tolesniam tyrimui – echoskopijai“, – pasakoja gydytojas A. Čiuvašovas.

Naujasis echoskopas, įsigytas 2019–2021 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose“ lėšomis ( kartu su juo įsigytas ir dar vienas standartinis echoskopas), gerokai skiriasi nuo senųjų aparatų kai krūtis specialistas apžiūri gyvai, naudodamas nedidelį daviklį. Naujasis echoskopas, pasak gydytojo A. Čiuvašovo, yra automatinis.

„Naujame echoskope yra speciali papildoma rankovė su ypatingu plačiu davikliu. Daviklis yra uždedamas ant krūties ir dviem – trimis skenavimais nuskenuojama visa krūtis. Gauti vaizdai įkeliami į kompiuterinę sistemą ir radiologas apžiūri suminį vaizdą bei įvertina. Panašiai, kaip vaizdai vertinami atlikus kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą. Gydytojas mato tarsi visą krūtį, bet echoskopiniame vaizde“, – aiškina A. Čiuvašovas.

Naujuoju echoskopu skenavimą atlieka nebe gydytojas, o technologė ir tai leis specialistams daugiau laiko skirti vaizdų vertinimui. Tikimasi, kad diagnostika taps greitesnė.

„Tai ir yra esminis skirtumas tarp senojo aparato ir naujojo. Tyrimą atlieka technologė, o mes vaizdus galime peržiūrėti kompiuteryje savo darbo vietoje. Kitaip tariant, taupomas laikas, nes neretai dalis moterų po mamografijos tyrimo pas specialistą grįžta ne todėl, kad kažką suradome negero, o, kad mamografinis tyrimas ne visada pakankamai informatyvus. Tuomet gydytojas pakartotinai konsultuoja pacientę, bando užčiuopti darinį. Dabar galėsime laiką skirti toms pacientėms, kurioms iš tikrųjų reikia konsultacijos“, – sako gydytojas radiologas Liudvikas Granickas.

Krūtų chirurgė Miglė Stakytė pastebi, kad naujuoju moderniu echoskopu tyrimų per dieną bus galima atlikti žymiai daugiau, išvengiant klaidų.
„Aparatas nepavargsta, žmogaus, deja, galimybės ribotos – akys pavargsta ir yra tikimybė atsirasti klaidoms. Kompiuteriui nesvarbu pirmam ar penkioliktam pacientui atlieka tyrimą, jis fiksuoja vaizdą tokį, koks jis yra. Mes labai džiaugiamės turėdami šį modernų aparatą, dabar galėsime teikti kokybišką konsultaciją didesniam skaičiui pacienčių su minimalia klaidų galimybe“, – sako gydytoja Miglė Stakytė.

Radiologijos technologė Gustė Noreikytė, pastebi, kad nauja įranga dar – neįprasta pacientėms, bet tyrimas nauju echoskopu nėra toks skausmingas, kaip atliekant mamografiją ir moterys jaučiasi jaukiau. Procedūra trunka panašiai, kaip mamografija, iki 10-15 min.

Gydytojus džiaugina ir tai, kad vaizdai naujuoju echoskopu išsaugomi skaitmeninėje sistemoje, o tai leidžia bet kada pakartotinai juos peržiūrėti, palyginti naujus vaizdus su ankstesniais. Tas labai svarbu vertinant naujai atsiradusius pakitimus. Turint tokius vaizdus, juos galime peržiūrėti pakartotinai, konsultuotis su kitais specialistais. Tai labai padidina tyrimo vertę.
Be to, naujuoju echoskopu tyrimas atliekamas standartizuotai: visos pacientės, kiek kartų jos ateitų, yra skenuojamos vienodai ir jau nebebus praleistas koks nors ruožas ar tarpas. Tai leidžia ne tik palyginti vaizdus, bet ir padidinti diagnostinį tikslumą.

Krūtų automatinis echoskopas, kurį įsigijo Respublikinė Klaipėdos ligoninė – pirmasis ir vienintelis Vakarų Lietuvoje. Ligoninės Krūtų diagnostikos centro, kuris apjungia ir krūtų chirurgus, ir radiologus bei patalogus specialistai tikisi, kad šis tyrimas, dėl produktyvesnio, ir našesnio darbo taps prieinamas didesniam skaičiui pacienčių, o diagnostika taps tikslesnė.

Nuotoliniai mokymai „Krūtų ir kolorektalinio vėžio prevencijos organizavimas“

VADOVAI. Klaipėdoje susitiko bendrą projektą vėžio prevencijos srityje įgyvendinančių Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinės biudžetinės įstaigos Centrinės klinikinės miesto ligoninės vadovai Darius Steponkus ir Sergejus Litvinenka.
© Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinė biudžetinė įstaiga Centrinė klinikinė miesto ligoninė ir Klaipėdos universitetas kartu įgyvendina projektą „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose“, kurį finansuoja Europos Sąjunga.

Bendras Lietuvos ir Rusijos medikų ir mokslininkų projektas truks dvejus metus. Jo lėšomis bus įsigyta moderni diagnostinė įranga, vyks medikų stažuotės ir mokymai. Tai svarbu siekiant, kad visuomenė kuo daugiau žinotų ir aktyviai dalyvautų profilaktinėse patikros programose, o medikai turėtų galimybes greitai, tiksliai ir efektyviai diagnozuoti onkologines ligas ankstyvose stadijose. Projekto finansuojama suma – 971 741,67 Eur.

Dalijasi patirtimi

„Šio projekto tikslas – pagerinti onkologinių susirgimų (krūties ir storosios žarnos) ankstyvąją diagnostiką, bendradarbiaujant su kolegomis iš Rusijos. Tai rodo, kad ir medicina, kaip menas ar sportas, gali būti be sienų. Mūsų šalies medikai – puikūs, didelę patirtį turintys specialistai. Džiaugiamės, kad šia patirtimi galime dalintis su kolegomis iš kaimyninės šalies ir supažindinti juos su mūsų medicinos pasiekimais“, – teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Lapkričio 18-19 dienomis Klaipėdoje vyko vienas iš 2019-2021 metų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo programos renginių – tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Onkologinės ligos valdymas taikant ankstyvosios diagnostikos priemones“.

Pirmąją konferencijos dieną gydytojai iš Lietuvos ir Rusijos Federacijos aptarė dviejų šalių bendradarbiavimą pasienyje, skatinant krūties ir storosios žarnos vėžio prevenciją, valstybinių profilaktinių programų įgyvendinimą, ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką bei kitus aktualius klausimus. Vėliau darbas vyko grupėse.

Antroji diena buvo skirta vizitams. Tarptautinės konferencijos dalyviai lankėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos biure, Klaipėdos universitete, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

„Aš žaviuosi aukštu medicinos lygiu Lietuvoje, dabar suprantu, kodėl Kaliningrado gyventojai gydytis važiuoja į jūsų šalį. Gal ekonominiu požiūriu mums tai nėra naudinga, tačiau kaip profesionalas matau, ko turime siekti ir kokiu keliu eiti. Vis dėlto labiausiai džiugina, kad tokie projektai stiprina draugiškus santykius tarp mūsų šalių. Mums tai labai svarbu“, – sakė Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinės biudžetinės įstaigos Centrinės klinikinės miesto ligoninės vyr. gydytojas Sergejus Litvinenka.

Specialus centras krūtų ligoms diagnozuoti

Savo darbą svečiams iš Kaliningrado pristatė patyrę Klaipėdos medikai.

Gydytojas radiologas Liudvikas Granickas pasakojo apie ligoninėje sukurtą specializuotą Krūtų ligų diagnostikos centrą, kuriame visi reikalingi tyrimai atliekami per itin trumpą laiką. Suburta darniai veikianti gydytojų komanda: gydytojas radiologas, gydytojai chirurgai, gydytojas patologas ir kiti patyrę medikai.

Ligoninėje naudojama moderni diagnostinė aparatūra – skaitmeninis mamografas su stereotaksinės biopsijos stalu, echoskopas su krūtų elastografijos moduliu, 3T magnetinio rezonanso tomografas su specialia rite krūtims tyrti, speciali vakuuminės krūtų biopsijos įranga, kuri užtikrina didelį audinio mėginio paėmimo vietos tikslumą. Visų šių tyrimų duomenys papildo vienas kitą. Projekto lėšomis bus įsigytas dar vienas modernus įrenginys – automatinis krūtų echoskopas, kuris leis du kartus pagreitinti medikų darbą, o sykiu – gerokai sutrumpinti pacienčių eiles.

Dalis centro pacienčių yra moterys, kas dvejus metus besitikrinančios sveikatą pagal Lietuvoje finansuojamą atrankinės mamografijos programą, kuri skirta 50-69 metų (imtinai) amžiaus moterims.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1,5 tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Šis skaičius, pasak gydytojo, nuolat didėja.

„Jeigu moterys tikrinasi profilaktiškai, turime galimybę diagnozuoti ligą jai dar neišplitus į kitus organus. Tokiais atvejais moterų pasveikimo tikimybė yra net 98 procentai“, – sakė L. Granickas.

Storosios žarnos vėžys – nepastebimas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Diagnostikos tyrimų skyriaus gydytojas endoskopuotojas Vidmantas Žindžius pabrėžė, kad profilaktiniai tyrimai yra tarsi Kelių eismo taisyklės – reikėtų laikytis rekomendacijų, tačiau kaip jų laikomasi, priklauso nuo kiekvieno žmogaus.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Tyrimus atliekantis gydytojas endoskopuotojas V. Žindžius taip pat išsakė pastebėjimą, kad žmonės vis dar gana vangiai naudojasi galimybe dalyvauti vėžio prevencijos programose.

„Tikslas yra tikrinti žmonių sveikatą, kol jie dar neturi skundų. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje dėl storosios žarnos vėžio reikėtų patikrinti apie 950 tūkstančių žmonių„, – teigė gydytojas.

Kasmet storosios žarnos vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 1 700 žmonių. V. Žindžius akcentavo, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo efektyvesnis gydymas ir geresni rezultatai. Ligoninėje atliekamas kolonoskopinis tyrimas, kai apžiūrima storoji žarna, ar joje nėra polipų, navikų. Polipai šalinami, o jeigu randama navikų, pacientas nukreipiamas pas chirurgus.

Greito sveikimo programa

Respublikinės Klaipėdos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas Marijus Ambrazevičius teigė, kad storosios žarnos vėžio atveju galima taikyti radioterapiją, chemoterapiją, chirurginį gydymą.

„Konsiliume dalyvauja skirtingų sričių specialistai: pilvo chirurgas, radioterapeutas, chemoterapeutas, radiologas, jeigu reikia – patologas. Sudėtingesniais atvejais, jeigu yra gretutinių ligų, įtraukiami ir kardiologai, pulmonologai, kitų sričių specialistai. Visi kartu sprendžia, kokia bus gydymo taktika“, – sakė gydytojas chirurgas.

Chirurginis gydymas atliekamas Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje. Ligoninėje taikomas ERAS metodas – greito sveikimo programa (angl. Enhanced recovery after surgery). Naudojamos tam tikros priemonės, kad pacientas kuo greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą, galėtų užsiimti įprasta veikla. Po operacijos, jeigu reikia, padeda kineziterapeutai, reabilitologai.

M. Ambrazevičiaus teigimu, Lietuvoje daugiau diagnozuojama antros ir trečios stadijų storosios žarnos vėžio atvejų. Vis dėlto šiek tiek situacija keičiasi, nes žmonėms tikrinantis profilaktiškai dažniau liga nustatoma pirmos stadijos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kundroto, vadovaujančio trijų partnerių įgyvendinamam tarptautiniam projektui „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose“, teigimu, projekto metu bus įsigyta moderni įranga, pagerinta ligoninių infrastruktūra. Taip pat vyks ir mokslinė-praktinė veikla – teoriniai ir praktiniai medikų, visuomenės sveikatos specialistų mokymai ir stažuotės abiejose šalyse, bus sisteminamos ir diegiamos bendros metodinės diagnostikos rekomendacijos, nagrinėjamos socialinių medijų ir e. sveikatos galimybės, didinant visuomenės įtraukimą.

Daugiau informacijos čia.

Projektas vykdomas vadovaujantis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa (EK sprendimas Nr.C (2016) 8463)

Straipsnio šaltinis 2019 11 26 dienraštis „Vakarų ekspresas“