Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje esveikata.lt

Respublikinė Klaipėdos ligoninė: pandemijos iššūkiai ir vertingos pamokos

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sako, jog praėjusieji 2020-ieji metai medikų bendruomenei buvo kaip reta kupini iššūkių ir išbandymų. Buvo sunku, bet įdomu valdyti šią situaciją, o kuo pavojingesnis priešas, tuo saldesnė pergalė prieš jį. Pandemijos metai, pasak ligoninės vadovo, Lietuvos medicinai padovanojo daug pamokų ir gerosios praktikos ateičiai.

Medikai sako, jog atvežus COVID-19 vakcinas ir pradėjus medicinos personalo bei rizikos pacientų skiepijimą išsyk kvėpuoti tapo lengviau.

Dvigubas pandemijos smūgis

„Jau matau šviesėjimo ženklus, tačiau šią akimirką dar negalime teigti, kad susitvarkėme, pandemiją įveikėme. Dar daug iššūkių laukia. Manau, kad kovidas taip lengvai neatsitrauks ir pažers dar įvairių siurprizų“, – pokalbį pradeda Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Pasak jo, pirmasis ir antrasis pandemijos pikas skiriasi kaip diena ir naktis, o labiausiai tuo, kaip tai atsiliepė medikų bendruomenei.
„Pirmojo etapo metu – dabar jau net šypseną kelia – keletas koronavirusu sergančių pacientų sukeldavo didelę įtampą. Dabar jų yra šimtai ir susitvarkome. Pirmojo COVID-19 piko metu padėjo gamta, nes tuo metu artėjo vasara – periodas, kuomet sergamumas natūraliai sumažėja. Antrojo piko vėl prisidėjo sezoniškumas, tik šį kartą jau ne mūsų naudai. Bet labiausiai pirmasis ir antrasis šios kovos epizodai skiriasi medikų žiniomis ir patirtimi – dabar užtikrintumo kur kas daugiau nei baimės“, – pasakoja ligoninės vadovas.

„Ligoninės darbas pandemijos akivaizdoje turėjo būti perorganizuotas kone šimtu procentų ir vis tiek užtikrinamas jo sklandumas, pagalba pacientams“, – sako direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Pirmo piko metu nebuvo tokių sudėtingų pacientų, o ligoninės nebraškėjo per siūles dėl retėjančių medikų gretų. Dabar gi Respublikinės Klaipėdos ligoninės administracijai teko stipriai mobilizuoti darbuotojus, perorganizuoti personalo ir skyrių darbą, kai kuriuos skyrius uždaryti ar paskirti COVID-19 pacientams gydyti. Bene didžiausias iššūkis – sergantys gydytojai ir slaugytojos, kurioms tenka milžiniškas krūvis.

Antrasis karantinas skyrėsi ir popierizmo, nuleidžiamo iš valdžios kaita, sako direktoriaus pavaduotoja, gydytoja nefrologė Salvinija Misikonienė: „Per pirmą karantiną buvo gausu administracinių, popierinių dalykų, įsakymų, kurie dažnai keitėsi ir reikėjo informuoti medikus, sustyguoti darbus. Per antrą karantiną valdžios sprendimų kaita mažesnė, tad daugiau patys ieškojome mūsų ligoninei tinkančių sprendimų, kurie leistų efektyviausiai paskirstyti pajėgas kovai su pandemija. Tikriausiai ir buvo sunkiausias iššūkis, neturint infekcinių ligų padalinio jį organizuoti nuo nulio ir dar tą daryti kitų padalinių ir paslaugų sąskaita.“

„Mūsų ligoninė pasidalino į tris dalis: COVID-19 sergantiems pacientams, infekcija neužsikrėtusiems ir tiems, kurių testo rezultatų vis dar yra laukiama. O pacientui su skubia patologija (trauma, kraujavimas, mirtis, infarktas) nėra kada laukti testo atsakymo, pagalba jam turi būti suteikta tuojau pat. Tuomet einame dirbti rizikuodami užsikrėsti, žinoma, maksimaliai saugodamiesi. Tačiau susitvarkėme ir su tuo iššūkiu“, – sako Z.Juzumas.

Sunku tiek fiziškai, tiek emociškai

Šiuo metu į Respublikinės Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių per dieną atvyksta apie pusantro šimto pacientų ir beveik pusei jų nustatoma COVID-19 infekcija. Čia prasideda sunkiausia slaugytojų darbo dalis. „Pacientai atvyksta dėl įvairių patologijų, traumų, urologinių, ginekologinių, kitų sveikatos problemų. Jie visi, nustačius koronavirusą, patenka į infekuotųjų korpusą. Taigi, skirtingų profilių pacientai gydomi viename kovidiniame skyriuje ir juos slaugo skirtingų profilių slaugytojos. O slauga kiekviename skyriuje turi savo specifiką. COVID-19 sergantiems pacientams neretai reikalinga deguonies terapija, tad jie visiškai priklausomi nuo slaugytojų. Darbas kovidiniame skyriuje medikams ir ypač slaugytojoms, jų padėjėjams yra sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.

Ligoninės darbo specifika pasikeitė kardinaliai, mat COVID-19 padalinyje reikia dvigubai daugiau slaugytojų ir jų padėjėjų nei kitame skyriuje įprastu metu, nes darbo tempas dėl aukščiausio lygio apsaugos priemonių sulėtėja dvigubai. Pasak direktoriaus pavaduotojos, apsirengti kovidinę darbo aprangą užtrunka apie dešimt minučių, o su ja budėti galima ilgiausiai keturias valandas. Panašiai tiek laiko, išeinant į vadinamąją švarią zoną, reikia jai nusirengti. Šalia besiruošiančių į budėjimą slaugytojų turi būti papildomo personalo, užtikrinančio tinkamą apsirengimą specialiais kombinezonais švarioje zonoje.

„Budėjimo metu slaugytojos, jų padėjėjai, taip pat ir gydytojai stengiasi keturias valandas kuo mažiau gerti vandens, kad neitų į tualetą, nes negali laisvai vaikščioti iš vienos „zonos“ į kitą. Be to, turime užtikrinti darbuotojams poilsio režimą po keturių valandų budėjimo. Tarp budėjimų visi turi keistis taip, kad pacientai neliktų be priežiūros. Tam reikia daugiau personalo ir minučių tikslumu apskaičiuoti laiko sąnaudas“, – pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.

Be išaugusio darbo, situaciją ligoninėse apsunkina ir koronavirusu užsikrėtę slaugytojos ir jų padėjėjai. Šiomis dienomis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje iš 1400 darbuotojų jau skaičiuojama apie 250 koronavirusu persirgusiųjų (pusę jų sudaro medikai). Tarp slaugytojų šiuo metu serga 84 iš 450. Jos net pasveikusios nuo COVID-19 iš karto negali grįžti į darbą, nes vyresnio amžiaus slaugytojos turi ir gretutinių ligų, pasireiškia pokovidinės komplikacijos, todėl tęsia nedarbingumo pažymėjimą. „Dėl personalo trūkumo prašėme visų neiti atostogų, kad tik kaip nors išsiverstume su turimais resursais. Juk dėl slaugytojų trūkumo šalyje yra praktiškai sustojusi planinė sveikatos priežiūra ir kitos paslaugos. Jų trūksta visur, ne tik COVID-19 gydyti skirtuose padaliniuose. Dabar jau pasveikusios slaugytojos sugrįžta, ir net pora jų yra didžiulis džiaugsmas. Joms sugrįžus perskaičiuojame, ar jau galime kokias nors paslaugas atnaujinti ir dar kokį skyrių atidaryti“, – iššūkius vardija direktoriaus pavaduotoja.
 
Nemažesnis iššūkis, tekęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės administracijai, – išlaikyti nenutrūkstamą tam tikrų sveikatos paslaugų teikimą. Ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė gydytoja radiologė ir pulmonologė Romualda Gylienė sako, jog, nepaisant pandemijos ir perorganizuoto darbo, privalėjo teikti tęstinį sergančiųjų tuberkulioze gydymą.

„Negalėjome tiesiog užsidaryti. Juk tuberkuliozė kartais ir ambulatoriškai gydoma net iki dvidešimt mėnesių. Šiuo metu stacionare liko vos penki gydytojai, tačiau ir su tokiomis pajėgomis itin svarbu užtikrinti gydymą, kad nebūtų užleistų tuberkuliozės atvejų. Tie medikai, kurie liko mūsų filiale, taip pat susiduria su beprotišku darbo krūviu. Tiesą sakant, dabar kovojame su trimis iššūkiais – pandemija, tuberkulioze ir dar išlikimo mūšyje, kad nesusirgtų ir neiškristų iš darbo likę gydytojai bei slaugytojos“, – sako Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė.

Tuberkuliozės filialo vadovė džiaugiasi, kad dar pavasarį su kolegomis pradėjo ruoštis antrajai COVID-19 bangai, dalyvavo intensyvios terapijos kursuose. R.Gylienė sako jau tuomet turėjusi mintį, kad pirmoji banga praėjo per lengvai ir per gerai, o antroji būsianti nepalyginamai sunkesnė. Taip ir nutiko.
Tačiau ligoninės vadovas teigia, jog dabar, atvežus COVID-19 vakcinas ir pradėjus medicinos personalo bei rizikos pacientų skiepijimą, išsyk kvėpuoti tapo lengviau. „Vakcina – bilietas į laimingą gyvenimą ir mes tą bilietą ištraukėme. Pirmąja vakcinos doze jau paskiepijome trečdalį ligoninės darbuotojų. Dalis jau persirgo ir turi antikūnų. Tad gavus vakcinų tikrai tapo lengviau kvėpuoti, tai buvo laimingiausia praėjusių metų diena. O tik prasidėjus šiems metams vėl sulaukėme vakcinų, galbūt tai ženklas, kad šie metai bus lengvesni ir geresni. Žinoma, nepamirškime, kad tai – pradinė vakcinacija, visai vakcinacijos schemai ir imunitetui reikalingos dvi vakcinos dozės. Tačiau vakcinavimui atsakingai ruošėmės, planavome ir jau greitai bus paskiepyti visi norintys darbuotojai. O tada galbūt bus dar daugiau progų pasidžiaugti ir atsikvėpti“, – sako D.Steponkus.
 
Apie šviesą tunelio gale ir pandemijos suvaldymą Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas kalba itin atsargiai, pasak jo, net ir vakcina dar nereiškia, kad kova baigta: „Pavojus nėra praėjęs ir turime būti atsargūs su savo optimizmu ir nuolat virusui mutuojant, dar galime susidurti su nemenkais iššūkiais.“

„Situacija stebuklingai nepagerės tol, kol visuomenė netaps sąmoninga ir nesistengs apeiti visų karantino griežtinimų ir ribojimų. Žinote, kol vieni įnirtingai ieško, kaip apeiti nustatytas karantino tvarkas, kiti priversti vykti į ligoninę. Infekcijos suvaldymas nuo visuomenės sąmoningumo neatsiejamas“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas.

Profesija iš didžiosios raidės

D.Steponkus sako, jog šiuo metu medikai pirmiausia galvoja ne apie save ir nuovargį, bet apie pacientus.
„Medikai, kaip ir kariai, buvo ruošiami tokioms situacijoms ir juos labiausiai gelbėjo ne tik profesionalumas, bet ir neįtikėtinas susitelkimas, pozityvus požiūris į kolegas, darbą, pacientus. Lipdamas ligoninės laiptais sutikau gydytoją, kuri sunkiai šioje nelygiavertėje kovoje dirbo, kovėsi nuo pat pradžių ir paklausiau jos, ar labai pavargusi. Ji man sako: „Na, pavargau, bet baisiausia, kai miršta žmonės. Prie to neįmanoma priprasti net ir esant pailsėjus.“
 
Susitelkimas, pagalba vienas kitam ir yra vienas svarbiausių veiksnių šioje kovoje. Aš niekuomet nepritariau nuomonei, kad geriausia dovana lietuviui – degantis kaimyno tvartas. Tikrai taip nėra! Lietuviai – santūrūs, šiaurietiški, tačiau nutikus bėdai neįtikėtinai susitelkia, ypač gerai tai matoma medikų bendruomenėje. Kolegiškumo jausmas itin stiprus ir mediko misija neleidžia nuleisti rankų“, – sako D.Steponkus.
 
Apie slaugytojų ir padėjėjų pervargimą direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė sako: „Pasikalbame apie savijautą kasdien ir vis dažniau girdžiu, kad darbas tapo automatizuotas. Jos atsikelia, ateina, atidirba techniškai ir išeina. Apie emocijas jau seniai pamiršo ir nebegalvoja. Jėgos senka, todėl labai laukiame, kada ši pandemija pagaliau pasibaigs ir kiekvienas sugrįš į savo skyrių. Slaugytojų veiduose matau nuovargį, kai kelis kartus per dieną vaizdo pasitarimuose su vyresniosiomis slaugytojomis skirstome darbus ir likusias pajėgas. Atokvėpio nėra jokio.“
 
„Kas rytą klausiu, kiek dar turime vietų šaldytuve mirusiems. To gyvenime nėra buvę. Kartais per nuotolinius vaizdo susirinkimus, neslėpsiu, ne tik ašarą nubraukiame. Nemoku papasakoti tos juntamos įtampos. Kiekvieną kartą tarsi ant adatų laukiame savo PGR testų atsakymų, nes bijome, kad vėl sumažės pajėgos, o be jų… Be jų nebus nieko“, – nedailindama situacijos pasakoja pavaduotoja slaugai.
 
Tiesa, A.Zavackienė sako jog pandemija visuomenei atvėrė akis ir leido aiškiau suprasti, koks svarbus ir nepakeičiamas yra slaugytojų darbas: „Atrodo, seniau slaugytojos buvo gydytojų šešėlyje, jų darbas nebuvo tiek pastebimas. O dabar kaip niekada tapo svarbi, garbinga ir prestižinė profesija. Tą pagaliau supras ir visuomenė“.

Modelis – tinkamas sveikatos sistemai

Nepaisant visų su pandemija susijusių iššūkių, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovui džiugu, kad šalia stiprių, motyvuotų, aukštos kvalifikacijos medikų ir kitų darbuotojų jų ligoninės stiprybė – skirtingo profilio filialai: Tuberkuliozės, Psichiatrijos, Dienos chirurgijos, rajoninio lygmens filialas Skuode ir dvi konsultacinės poliklinikos. „Mums buvo sunku, bet įdomu valdyti šią situaciją dėl to, kad buvo galima pasitelkti žmogiškuosius išteklius ir resursus ten, kur jų labiausiai reikia iš ten, kur toks poreikis buvo mažesnis. Medikų ir kitų darbuotojų sergamumas, net jei tai vienas asmuo, išbalansuoja skyriaus ar padalinio veiklą. Mes galėjome remtis vieni į kitus, o pirmiausia į slaugytojas. Jeigu kuriame padalinyje jų trūko, perkeldavome iš mažiau apkrauto tiesioginiam darbui su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais. Kita vertus, ir pacientus galėjome paskirstyti tarp filialų, tiek stacionarinėms, tiek ambulatorinėms medicinos paslaugoms. Toks ligoninės modelis leido kur kas efektyviau valdyti srautus ir suteikė daugiau įrankių kovai su pandemija. Sakyčiau, kad šis ligoninės modelis būtų puikus pavyzdys, kaip tam tikra matrica sveikatos sistemai organizuoti. Juk pasibaigus pandemijai vėl reikės sėsti prie stalo ir galvoti, kaip ta mūsų sveikatos sistema funkcionuos toliau. Nes taip, kaip buvo, jau nebebus“, – mintimis dalijasi D.Steponkus.
 
Direktoriaus minčiai antrina ir Tuberkuliozės filialo vadovė. „Respublikinei Klaipėdos ligoninei tapus rezervine COVID-19 ligonine, mūsų – Tuberkuliozės filialo – buvo prašoma pagalvoti, kuo galėtume padėti didžiajai ligoninei, kai jiems pradėjo trūkti gydytojų, slaugytojų bei pagalbinio personalo. Bendradarbiavome su direktoriaus pavaduotoju Zigmu Juzumu, jis nupasakodavo situaciją, tada tardavomės, kaip ir kuo galime padėti. Į kovidines pajėgas, paskolinome, jei taip galima sakyti, keturis jaunus gydytojus (infekcinių ligų gydytoją, pulmonologus ir vidaus ligų gydytoją) ir, regis, šešias slaugytojas. Sunkiausia buvo paskirstyti gydytojus ir slaugytojas taip, kad ir patys neliktume nuogi basi, tačiau ir tai sugebėjome įgyvendinti“, – sako gydytoja radiologė -pulmonologė R.Gylienė.
 
Nuošalyje neliko ir Skuodo filialo specialistai. Šis ligoninės padalinys darbą perorganizavo taip, kad turėtų pakankamai vietos įrengti COVID-19 pacientams skirtą skyrių ir tuo pat metu užtikrinti jiems reikalingą slaugą, priežiūrą bei hemodializės procedūras.

„Norėjome padėti kolegoms – Klaipėdos Respublikinei ligoninei. Esame dėkingi ligoninės vadovui ir administracijai už didžiulę pagalbą, abipusį bendradarbiavimą ir supratingumą. Jie konsultuoja mus, mes, kuo galime, padedame jiems“, – sako Skuodo filialo vadovė, vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja Ramutė Berenienė.

„Prasidėjus antram COVID-19 pikui, teko uždaryti ir Priėmimo – skubios pagalbos, Vidaus ligų skyrius, Reanimaciją. Palikome fizinės reabilitacijos, hemodializės, slaugos profilius, nes didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių, sergančių koronavirusine infekcija, turi ir gretutinių ligų, tad slauga jiems gyvybiškai svarbi. Tuo pat metu gydome ir viruso sukeltas komplikacijas. Skuodo filiale šiuo metu turime apie trisdešimt lovų, skirtų SARS-COV2 sergantiems pacientams. Mums atvežami lengva COVID-19 forma sergantys pacientai, kuriems dar kartais gali būti reikalingas deguonis.
 
Sakydama lengva forma turiu mintyje, kad jau baigiantys pasveikti ar jau ir pasveikę nuo COVID-19. Tačiau šių pacientų būklė nėra lengva, nes dažniausiai tai – vyresnio amžiaus, apie 80 metų, pacientai. Po poros savaičių nuo COVID-19 kai kuriems prasideda sunki komplikacija – pokovidinė pneumonija. Turinčiam gretutinių ligų pacientui tai gali būti ir nuosprendis. Tuomet yra teikiama ir deguonis, ir antibiotikų terapija, o pats pacientas yra nuolatos slaugomas, teikiama paliatyvioji pagalba“, – pasakoja Skuodo filialo vadovė, vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja Ramutė Berenienė.
Be to, Skuodo filialo slaugytojos ir gydytojai taip pat išvyko dirbti su koronavirusu sergančiais pacientais, tačiau vadovė sako gerai, kad medikai visuomet dirba petys petin ir gali vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką.

Gelbsti savanoriai

„Mūsų ligoninėje dirba apie pusantro tūkstančio darbuotojų ir, jeigu būtų galimybė, jiems visiems reikėtų užkabinti didvyrių medalius. Visi sunkiai dirbo ir dirba, stengiasi vienas kitą palaikyti moraliai. Bet visą laiką būti didvyriu yra sunku ir jiems taip pat reikia pagalbos. Ir todėl ypač pasiteisino savanorystė“, – sako ligoninės direktorius.
 
Dabar skyriuose trūksta slaugytojų, kurios galėtų nuvesti sunkų pacientą tyrimams, pervežti į kitą skyrių, nunešti maisto, išnešioti artimųjų atneštus lauknešėlius, nuprausti pacientus ar tiesiog su jais pasikalbėti. Pasak vadovo, savanoriai gali daugiau prisidėti prie pagalbinių darbų atlikimo, tapti antromis rankomis ir kojomis slaugytojoms ir jų padėjėjoms, nes daugumai kitų darbų ar manipuliacijų reikalingas medicininis išsilavinimas. „Tačiau jų indėlis šioje kovoje be galo didelis. Jie veikia ir kaip psichologinis, emocinis ramstis mūsų medikams, slaugytojoms. Šiuo metu ligoninėje savanoriauja apie penkiolika studentų ir du civiliai savanoriai. O greitu metu jų gretas papildys ir apie dvidešimt Klaipėdos skyriaus Šaulių sąjungos savanorių“, – sako D.Steponkus.
Pasak pavaduotojos slaugai A.Zavackienės, savanoriai greitai įsiliejo į kolektyvą. Jie padeda kiekviename žingsnyje. „Mūsų slaugytojos ir padėjėjos džiaugiasi jų darbu, indėliu ir pagalba. Esame dėkingi ir itin vertiname jų geranoriškumą bei pasiryžimą padėti“, – sako A.Zavackienė.
 
Savanoriavimą ligoninėse D.Steponkus vadina vienu geriausių šios pandemijos šalutinių, bet itin teigiamų reiškinių. „Savanorystė ligoninėse vakaruose yra senas reiškinys, nepriklausomai nuo to, ar siaučia pandemijos, ar ramus metas. Labai norėčiau, kad Lietuvoje savanorystė ligoninėse įsitvirtintų ir pasiliktų. Medikams ir ramiu metu ne visada užtenka laiko darbų maratone skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, pokalbiams su pacientais. Tačiau tą puikiai gali atlikti savanoriai. Tikiuosi, kad pandemija taps tik paleidžiamuoju mechanizmu savanorystei Lietuvos ligoninėse. Juk su šios pandemijos liekamaisiais reiškiniais kovosime dar ilgus metus. Visuomenės susitelkimas medikams svari paspirtis tiek fiziniu, tiek psichologiniu požiūriu“, – įsitikinęs D.Steponkus.
 
Kalbant apie savanorystę, S.Misikonienė antrina ligoninės direktoriui: „Tikrai norėtųsi, kad šis reiškinys įsišaknytų ir liktų pandemijai pasibaigus. Tai būtų dar viena galimybė plėsti visuomenės švietimą apie ligoninės darbą tiek jaunimo tarpe, studentų, visų, kurie turi dvejonių dėl sunkių ligų ar dėl medikų darbo krūvių“.

(Ne)užmiršta psichinė sveikata

Nors kalbėdami apie psichinę sveikatą dažniausiai galvojame apie pacientus, pandemija stipriai kėsinasi ir į medicinos darbuotojų psichinę sveikatą. Nuovargis, ašaros po budėjimų, baimė dėl savo ir šeimų sveikatos, pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos psichologės – psichoterapeutės Inesos Golubovskajos, medikams gali turėti gilių liekamųjų padarinių ir pandemijai nuslopus: „Perdegimas ir pervargimas tarp medikų yra itin stiprus. O skyrių vedėjai, administracija, sprendimus priimantys medikai pervargsta dar greičiau dėl slegiančios atsakomybės. Deja, ir medikai yra apriboti pandemijos, negali pasitelkti dalies jiems buvusių įprastų atsipalaidavimo būdų: kaip sportas ar kelionės. Juos, žinoma, gelbėja bendravimas, kolegialumas. Net ir trumpas pokalbis padeda nuventiliuoti susikaupusias emocijas. Devynis mėnesius patirti stresą yra tikrai sunku ir blogiausia, kad tai galiausiai pereina į lėtinį pervargimą, o šis gali lemti ir rimtesnius sutrikimus: perdegimo sindromą ar depresiškumą.

„Medikams būdinga besišypsanti depresijos forma, kuomet su pacientais jie šypsosi, bet namuose pervargimas apima dvigubai, kamuoja nemiga, nerimas. Medikų psichologinė sveikata itin svarbi, neramu ir dėl to, kad pasibaigus pandemijai neišgirstume apie medikus, atėmusius sau gyvybę…“ – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos psichologės – psichoterapeutės Inesos Golubovskajos ir priduria, jog tikėtina, kad po pandemijos turėsime suprasti medikus, kuriems reikės papildomo poilsio, reabilitacijos ar net psichologinių konsultacijų jėgoms atgauti.

O kol pandemija nesitraukia, gydytojai ir slaugytojos, administracijos vadovai stengiasi vieni kitus motyvuoti gražiu žodžiu, šiltu žvilgsniu. „Kiekvieną dieną tenka motyvuoti slaugytojas, padrąsinti, paguosti, daug kalbėtis ir prašyti dar šiek tiek pasistengti, suremti pečius, įkvėpti bent lašą optimizmo. Turi ateiti tas prašviesėjimas, lengvesnis periodas. Kartais sakau, na, dar vienas sąrėmis ir jau palengvės. Visi mūsų darbuotojai yra neįtikėtinai stiprūs, linkiu nepamesti tos stiprybės“, – geresnių dienų laukia ir kolegoms linki A.Zavackienė.

Šaltinis: portalas lsveikata.lt