Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šią savaitę vyko planiniai slaugos specialistų kvalifikacijos mokymai tema: „Sudėtingos bendravimo situacijos ir konfliktų valdymas“

Dažnai apie bendravimo subtilumus su medikais diskutuojanti Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos psichologė Inesa Golubovskaja šį kartą slaugos specialistus ir pagalbinį medicinos personalą supažindino su sudėtingomis bendravimo situacijomis bei aptarė konfliktų valdymo strategijas.

Paskaitą lektorė pradėjo pažymėdama, kad bendravimas yra daugialypis reiškinys, bendraujame su savimi ir su kitais.

Tarpusavio santykių lygmenyje sėkmingai bendraujame, pasak psichologės, kai jaučiamės esą vertinami, turį vietą visuomenėje, kai galime paveikti kitų nuomonę, daryti įtaką jų elgesiui ir pan.

Kolektyvuose pasitaiko ir destruktyvaus bendravimo. Šiuo atveju kalbama apie mobingą – tikslinį, sisteminį ilgesnį laiką pasikartojantį kolegų elgesį darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net atjungti darbuotoją nuo bendradarbių.

Destruktyviam bendravimui priskiriamas ir moberis – nelaimingas asmuo, savo vidinę vertę matuojantis įtaka, turtu, pareigomis ir kitais galią parodančiais dalykais. Kadangi pats jaučiasi nesaugus ir be galo bijo būti atstumtas, nuslopintą neapykantą, tariamą grėsmę keliantiems bendradarbiams dangsto sumeluotu mandagumu. Imdamasis niekšingų manipuliacijų, puolėjas siekia arba sunaikinti „grėsmės“ šaltinį, arba pademonstruoti savo vertę, pabrėždamas kitų trūkumus. Todėl jo auka gali būti bet kuris kolektyvo narys.
Moberio varomosios jėgos, pasak psichologės yra pavydas, garbėtroška ir puikybė.

Inesa Golubovskaja pažymi, kad bendravimas pirmiausia priklauso nuo to, kaip mes patys bendraujame su kitais žmonėmis tiek žodžiais, tiek ir kūno kalba, kaip gebame kitam žmogui pateikti informaciją. Todėl svarbiausiu veiksniu čia tampa pagarba.

Kalbėdama apie konfliktų valdymą, psichologė atkreipė dėmesį į tokius veiksnius, kaip – tiesioginis pranašumo demonstravimas, pastabos su ironija, pašaipus elgesys, frazės, kategoriškumas, savo nuomonės, patarimų primetimas, pašnekovo pertraukinėjimas, informacijos slėpimas, melavimas, pakeltas balsas, šmeižtas, apkalbos, liepiamoji nuosaka, grasinimai, ignoravimas, pažeminimas ir kiti, kurie yra konfliktų provokatoriai ir jų reikėtų vengti bendraujant tarp kolegų ir su pacientais bei jų artimaisiais.

Sprendžiant konfliktus, būtinas abiejų pusių geranoriškumas taip pat sprendimų, kurie būtų priimtini abiem pusėms radimas, konfliktą spręsti dialogo, o ne monologo forma. Vėliau reikėtų bandyti įžvelgti bendrus abiejų pusių poreikius ir interesus.

Darnūs santykiai, psichologės I. Golubovskajos teigimu, gerina psichinę kiekvieno darbuotojo sveikatą. Tuomet darbuotojas noriai eina į darbą, o nuolatos patirdamas psichologinį spaudimą, žmogus jaučiasi blogai, dėl to jis ne tik nebenori eiti į darbą, bet ir kyla daug kitų neigiamų pasekmių.

Siekdama išvengti ar bent sumažinti galimų konfliktų skaičių darbo vietoje, Respublikinė Klaipėdos ligoninė vidinius mokymus slaugos specialistams ir pagalbiniam medicinos personalui vykdo du kartus per metus.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacija