Papildomas menu

Registratūra

+37046470000

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

+37046410695

Naujienos

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje stiprinama diagnostikos sritis

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje stiprinama diagnostikos sritis

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje stiprinama diagnostikos sritis nuotrauka, foto

NAUJOVĖS. Įranga atnaujinta ir Radiologijos skyriuje – įsigytas naujas, 1,5 teslos galingumo aparatas, atnaujintos gydytojų radiologų darbo vietos. © Eimanto CHACHLOVO nuotr.

2017-uosius metus Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasitiko gerokai atsinaujinusi. Buvo įsigyta naujos įrangos, kuri turėtų ne tik palengvinti ir pagreitinti tyrimų atlikimą, bet ir leis Klaipėdoje atlikti unikalius tyrimus, dėl kurių anksčiau Vakarų Lietuvos gyventojams tekdavo vykti į Vilnių ar Kauną.

Ligoninės tikslas yra pagerinti darbo sąlygas medikams, pagerinti diagnostinių tyrimų kokybę bei kiekybę, o pacientams sudaryti galimybę reikiamą tyrimą gauti greičiau nei anksčiau. Dėl to Respublikinė Klaipėdos ligoninė nuolat investuoja į naują moderni įrangą, atnaujina turimus aparatus bei technologijas.

Galvos svaigimas ir pusiausvyra

Prieš keletą mėnesių ligoninė įsigijo modernią įrangą, kuri leido pradėti atlikti otoneurologinius tyrimus dėl galvos svaigimo reiškinių. Šiuos tyrimus atlieka net trys ligoninės gydytojai otorinolaringologai: Donatas Boveinis, Marija Lebedeva ir Dainius Guzevičius.

„Pastaruoju metu mūsų ligoninėje atliekami tyrimai galvos svaigimo diagnostikai. Tai vienas moderniausių tyrimų, kurį Vakarų Lietuvos regione atliekame mes vieninteliai. Periferinės vestibulinės sistemos funkcijos tyrimo „auksinis standartas” yra vaizdo nistagmografija. Tyrimas taikomas galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastims nustatyti. Šio tyrimo metu vertinami nevalingi akių obuolių judesiai (nistagmas), kurių analizė leidžia ištirti vestibulinę sistemą ir tiksliau nustatyti svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastį”, – pasakojo gydytojas D. Boveinis.

Tyrimo metu gulinčiam pacientui uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera, kurie seka akių judesius. Pastaruosius sukelia speciali stimuliacija – tam tikrą laiką į paciento ausies landą pučiamas šilto ir šalto oro srautas.

Tyrimo metu nustatoma, ar svaigimą, pusiausvyros sutrikimą sukėlė vidinės ausies labirintų pažeidimas, kurioje pusėje yra pažeidimas. Taip pat pažeidimas įvertinamas kiekybiškai. Tai leidžia gydytojams spręsti, kurios srities specialistai turėtų gydyti pacientą – otorinolaringologai (jeigu pažeidimas yra vidinėje ausyje) ar neurologai.

UNIKALU. Gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė vienintelė Vakarų Lietuvoje atlieka elektroneuromiografinius tyrimus.

Pasak D. Boveinio, šį tyrimą rekomenduojama atlikti kenčiantiems nuo įvairios kilmės galvos svaigimų bei pusiausvyros sutrikimų; patiriantiems galvos svaigimą judesio metu; patyrusiems galvos traumas, vidurinės ausies infekciją ir t. t. Tokių pacientų yra išties daug, tad ligoninė sudarė Vakarų Lietuvos gyventojams sąlygas šį reikalingą tyrimą pasidaryti savame krašte.

„Vaizdo nistagmografija yra vienintelis tyrimas, kuris gali padėti nustatyti, ar vidinės ausies pažeidimas yra vienpusis, ar abipusis. Tai greitas tyrimas, kuris yra patikimas, saugus ir, svarbiausia, – tikslus”, – pabrėžė D. Boveinis.

Nervų ir raumenų ligų diagnostika

Itin svarbų ir dažnam pacientui reikalingą tyrimą atlieka Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė. Ji vienintelė Vakarų Lietuvoje atlieka elektroneuromiografinius tyrimus – specialia įranga tiriami nervai, ieškant jų pažeidimo vietos, tikrinama, kaip sklinda nerviniai impulsai.

Pasak gydytojos, paprasto žmogaus nusiskundimo skausmu priežastis gali slypėti ir gerokai toliau nuo skausmo vietos, todėl reikia ištirti, kaip nerviniai impulsai sklinda neuronais po visą kūną. Tiriama ir centrinė nervų sistema, ir periferinė – nuo nugaros smegenų, šaknelių, pereinančių į rezginius, iki nervų, kurie eina iki pat pirštų galiukų.

„Tai yra labai sudėtingas dviejų dalių tyrimas, kurį geba atlikti tik specialius kursus baigęs ir šioje srityje patirties turintis gydytojas neurologas. Elektromiografija atliekama tada, kai įtariama pirminė raumens liga, pavyzdžiui, raumenų distrofija, miotonija, miopatija, polimiozitas, arba antrinė raumens pažaida dėl neurono šaknelės ar periferinio motoneurono ligos. Tai yra diferencijuojant periferinę neuropatiją, šaknelių, motoneurono pažeidimus nuo pirminės raumens degeneracijos. Elektromiografija gali suteikti papildomos informacijos esant „neramių kojų sindromui”, raumenų mėšlungiui. Elektroneurografija atliekama tiriant pacientą su daugybinių periferinių nervų pažeidimu – polineuropatija. Tada nustatoma polineuropatijos rūšis, pažeidimų išplitimas, sunkumo laipsnis ir stadija, nes nuo to priklauso tolesnis gydymas ir prognozė”, – aiškino V. Strupinskienė.

TRISE. Prieš keletą mėnesių ligoninė įsigijo modernią įrangą, kuri leido pradėti atlikti otoneurologinius tyrimus dėl galvos svaigimo reiškinių, atliekamus ligoninės gydytojų otorinolaringologų Donato Boveinio, Marijos Lebedevos ir Dainiaus Guzevičiaus.

Šie tyrimai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekami jau daugiau nei dešimtmetį, o visai neseniai ligoninė įsigijo naują įrangą šiems tyrimams atlikti. Naujasis aparatas – toks pat tikslus, tačiau patobulintos technologijos leidžia tyrimą atlikti greičiau.

„Taip pat yra naujų programų, kurios yra specializuotos, skirtos išsėtinei sklerozei ir kitoms sudėtingoms ligoms diagnozuoti, nustatyti, ar liga yra centrinės, ar periferinės nervų sistemos. Šis aparatas iš esmės yra skirtas periferinės nervų sistemos ligų diagnostikai”, – sakė V. Strupinskienė.

Tyrimų metu elektrodai uždedami ant odos ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais arba naudojami ploni adatiniai elektrodai, kurie įduriami į raumenį. Tai – itin kruopštus ir preciziškas procesas, tačiau jo rezultatai yra itin reikšmingi sprendžiant tolesnį paciento gydymą, nes išmatuojamas impulso sklidimo greitis konkrečiu tiriamu nervu, sprendžiama, kokios apimties yra nervo pažaida, ar gali prireikti chirurginio gydymo.

Šių tyrimų poreikis – didžiulis. Pacientus atsiunčia gydytojai iš visos Vakarų ir Šiaurės Lietuvos, tad dabar, pradėjus naudoti naują, greitesnę įrangą, gydytoja neurologė tikisi, kad savo eilės išsitirti pacientai sulauks greičiau.

Naujas magnetinio rezonanso aparatas

Įranga atnaujinta ir Radiologijos skyriuje. Skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas pasakojo, kad „į pensiją” buvo išlydėtas senas magnetinio rezonanso aparatas, o vietoj jo įsigytas naujas, 1,5 teslos galingumo aparatas.

„Labai džiugu, kad ligoninė plečia savo pajėgumus. Buvome vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję naudoti ypač galingą ir modernų 3 teslų aparatą, tad pas mus atvyksta pacientai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, mažų miestų ir miestelių. Magnetinio rezonanso tyrimo poreikis yra labai didelis, todėl tikimės, kad naujasis aparatas padės paskirstyti pacientų srautus. Nuo šiol tyrimų galėsime atlikti žymiai daugiau, sieksime, kad žmonės, kuriems reikia pagalbos, gautų ją greičiau”, – kalbėjo A. Čiuvašovas.

Naujasis magnetinio rezonanso aparatas yra itin modernus. Pasak gydytojo, jis yra labai stabilus, patikimas, su aukštais kokybės parametrais.

„Šis aparatas bus itin naudingas atliekant pilvo, stuburo tyrimus. Galėsime atlikti detalų kremzlių nusidėvėjimo, pažeidimų vertinimą. Tai žingsnis į priekį. Taip pat nuo šiol galėsime atlikti viso kūno skenavimą, kuris dažniausiai naudojamas nustatyti vėžinio proceso išplitimą. Tai labai inovatyvus tyrimas, tik, deja, šis tyrimas nėra kompensuojamas. Be to, galėsime atlikti ir įprastus rutininius tyrimus – kelių, pečių, čiurnų, stuburo, galvos, kaklo, dubens tyrimus”, – pasakojo Radiologijos skyriaus vedėjas.

Taip pat buvo atnaujintos gydytojų radiologų darbo vietos, įsigytos specialios programos. Buvo įsigyta tos pačios firmos, kaip ir magnetinio rezonanso aparatas, programinė įranga su darbo stotimis.

„Tai leidžia gydytojams radiologams dirbti visiškai kitu lygiu. Tai svarbu, nes šiuolaikinis radiologas dirba su visai kitokiais vaizdais, su kitokiomis technologijomis. Tyrimų vaizdai skaičiuojami šimtais ir net tūkstančiais, tad žiūrėti į juos po vieną, kaip būdavo seniai, yra nerealu. Naujoji programinė įranga padeda mums vaizdus grupuoti, atlikti skaičiavimus, dėlioti vaizdą keliomis plokštumomis, analizuoti ir vertinti onkologinių ligų, krūtų tyrimus. Tai daro darbą tikslesnį, efektyvesnį, greitesnį”, – naujovėmis džiaugėsi Radiologijos skyriaus vedėjas A. Čiuvašovas.

 

Straipsnio šaltinis: dienraštis „Vakarų ekspresas”, 2017 m. vasario 3 d.