Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale – pastiprinimas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo profesionalių medikų gretas papildė jaunų kvalifikuotų psichiatrų grupė, kurie jau kuris laikas dirba stacionare, o nuo spalio mėnesio pradėjo konsultuoti ir ambulatoriniame skyriuje.

Per pastaruosius tris metus Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale buvo iš esmės atnaujinti pastatai, įrengti nauji skyriai su jaukiomis patalpomis, o dabar dar labiau keliamas ir intelektinis lygis.

„Nauja medikų karta, manau, taps ne tik mūsų ligoninės, bet ir viso miesto pasididžiavimu. Džiugu, kai į Klaipėdą atvyksta dirbti jauni intelektualai, nes kyla ir viso miesto intelektinis potencialas”, – pagausėjusiu kolektyvu džiaugėsi Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.


PASTIPRINIMAS. Aukščiausio lygio paslaugas teikiančio Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo profesionalų komandą papildė penki jauni perspektyvūs medikai, pasiryžę padėti pacientams įveikti gyvenimo sunkumus bei krizines situacijas.
Egidijaus Jankausko nuotr.

 

Galimybė išklausyti kiekvieną

Į profesionalų kolektyvą įsilieję jauni medikai Agnė Stražinskienė, Dovilė Šeputytė, Lina Olekaitė-Eigelė, Pavelas Osipovas, Jonas Mikaliūnas tikisi, kad psichiatrų paslaugos klaipėdiečiams bei iš rajono atvykusiems gyventojams bus dar prieinamesnės.

„Svarbu išklausyti kiekvieną žmogų, įsigilinti į jo problemą. Pagausėjus medikų kolektyvui, turime galimybę gerinti paslaugų kokybę. Esame dėkingi ligoninės direktoriui Romualdui Sakalauskui, nes tai buvo jo iniciatyva”, – džiaugėsi Psichiatrijos filialo vadovas Algirdas Narinkevičius.

Jaunoji medikų karta tikisi, kad pamažu keisis visuomenės samprata, jog dvasios ligos yra gėdingos.

„Yra geras posakis: „Jau geriau verkti pas psichologą, nei paskui juoktis pas psichiatrą”, – pažymėjo Jonas Mikaliūnas.

Deja, pastebima, kad dar dažnai žmonės baiminasi kreiptis pagalbos į specialistus, o tokius „nejaukius” žodžius, kaip „psichikos sutrikimas”, „psichiatras” dažnai vengia vartoti net patys gydytojai, bijodami „įžeisti” pacientą”, todėl neretai ligos būna uždelstos.“

Galbūt žmonės baiminasi, kad jiems bus užklijuota etiketė. Jei žmonėms kyla papildomų baimių – galima konsultuotis ir anonimiškai, tik tokiu atveju už paslaugas reikia mokėti, nes Ligonių kasos anoniminių paslaugų neapmoka”, – primena medikai.

 

Gyvenimo tempas – nepalankus

Psichikos sutrikimai niekada neatsiranda dėl vienos priežasties. Svarbu pažvelgti į šiam laikotarpiui būdingas aplinkybes, nepalankiai veikiančias mūsų psichiką, pažymi jaunieji specialistai.

Dabartinis technokratinis gyvenimo būdas, beprotiškas gyvenimo temoas kelia žmogui vis didesnius reikalavimus. Žmogus gali išgyventi nuolatinę baimę ir įtampą, kad praleidęs ar nespėjęs įsisavinti naujos informacijos, jis neprilygs kitiems ir bus atstumtas ir nuvertintas.

Dabar ypač populiarūs socialiniai tinklai skatina susikurti laimingo žmogaus įvaizdį, kuris ne visada atitinka realybę bei tikruosius jausmus. Dar labiau situaciją apsunkina visuotinis žmonių susvetimėjimas.

„Visi užslopinti jausmai turi savybę vienais ar kitais būdais „išsiveržti” (pvz. panikos atakomis, nerimu, nemiga, galvos skausmais, nuotaikos sutrikimais ir galybe kitų simptomų)”, – nūdienos tendencijas pažymėjo medikė Agnė Stražinskienė.

 

Pagalba ir artimiesiems

Kolegė Lina Olekaitė-Eigelė pabrėžė, kad problemos sergant psichikos sutrikimais paliečia ne vien patį sergantį asmenį, bet ir taip pat šalia jo esančius artimuosius.

„Todėl svarbu į iškylančias problemas žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet ir iš artimųjų pozicijos, kad suprastum, kokios pagalbos reikia sergančiajam ar jo artimiesiems.

Artimieji dažnai patys patiria nemažą stresą. Artimojo liga, keičia jų gyvenimo kokybę, todėl svarbu įsigilinti ir į artimųjų poreikius, norint tikėtis jų pagalbos ir bendradarbiavimo. Dažnai nepalanki šeimos aplinka skatina psichikos sutrikimų atkryčius, taigi padėdami šeimai, padėsim ir ligoniui.

Artimieji patys gali ieškotis pagalbos ir palaikymo, tačiau labai dažnai yra kitaip, nes visuomenėje vis dar gaji nuomonė esą turėti šeimoje žmogų, turintį problemų dėl psichikos sutrikimų, yra gėda.

Taip pat artimieji dažnai nesikreipia ir todėl, kad paprasčiausiai nežino apie pagalbos sau galimybes arba yra per daug susirūpinę, kaip padėti sergančiajam, užmiršdami save. Todėl svarbu, kad ne tik pats sergantysis, bet ir kartu atėję artimieji gautų kuo daugiau informacijos apie artimojo ligą, jos priežastis, eigą, gydymo metodus”, – ragino žmones nebijoti kreiptis pagalbos L. Olekaitė-Eigelė.

 

„Gydo ne tik vaistai”

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale suburta kūrybingų ir energingų specialistų – psichologų, ergoterapeutų, muzikos, poezijos, dailės, judesio ir šokio terapeutų, socialinių darbuotojų komanda, dirbanti įvairiuose ligoninės skyriuose su suaugusiais pacientais, taip pat ir vaikais, kurie atvyksta gydytis į šią ligoninę ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientams kompleksiškai taikomas psichoterapinis, medikamentinis gydymas, psichosocialinė reabilitacija, grupinė bei individuali psichinė terapija, muzikos, ergo ir kitos terapijos.

„Jeigu anksčiau buvo manoma, kad dvasinės ligos gydomos tik vaistais, dabar medikamentai sudaro tik mažą dalelę viso gydymo. Vadovaujamės biopsichosocialiniu ligos supratimo modeliu, todėl į gydymo procesą įsijungia psichologai, socialiniai darbuotojai bei įvairių sričių terapeutai, kurie kompleksiškai padeda pacientams greičiau atstatyti dvasinę pusiausvyrą bei grįžti į gyvenimą”, – pasakojo A. Narinkevičius.

Pasak jo, kai Psichiatrijos filialas įsiliejo į Respublikinės Klaipėdos ligoninės struktūrą, atsirado žymiai didesnės galimybės išnaudoti ligoninės laboratorijas, reikiamas technologijas kurios padeda dar nuodugniau ištirti pacientus. Be to, bendradarbiaujama su kitų specialybių medikais.

 

Terapijų įvairovė

„Manau, kad šiame darbe labai svarbus yra žmogaus supratimas, empatija, kompetencija, bendradarbiavimas, komandinis darbas. Žmogui kovoti su liga galima padėti ne tik medikamentiniu gydymu, bet terapijomis ir bendravimu, ko taip dažnai trūksta žmogui”, – sako medicinos psichologė Algina Šamonskienė.


TERAPIJOS. Psichiatrijos filialo specialistų komanda pacientus gydo ne vaistais, o muzika, daile, šokio judesiu, poezija, moko juos darbinių įgūdžių.

Viena iš terapijos formų – poezija.

„Eilėraščio eilutės padeda prisiminti pamirštas, gražias praeities akimirkas ir pagalvoti, kad gyvenimas nėra vien sunkus ar juodas. Psichologijos ir kalbos meno dėka mokomės pamatyti, kas šia akimirką mums gražu ir brangu”, – pasakojo JAV įgijusi poezijos terapijos sertifikatą gydytoja psichiatrė poetė Jūratė Sučylaitė.

„Užsiėmimų metu kartais reikia pacientą ir paskatinti, padrąsinti, taip pat patarti jam rūpimais klausimais”, – antrina ergoterapeutė Birutė Krikščionaitytė.Psichiatrijoje taikomi šie ergoterapijos metodai: stiprinama fizinė būklė, lavinama koordinacija, pažintinės funkcijos, įgūdžiai ir kt.

Medikė, dirbanti dienos stacionare ir vaikų psichiatrijos skyriuje, pažymėjo, kad mažieji pacientai truputį kitokie, nei suaugusieji. Vaikų skyriuje reikia kur kas daugiau kūrybiškumo, norint sudominti ir įtraukti į užsiėmimus.

„Vaikams trūkstamų įgūdžių mokau per žaidimus ir įvairią kūrybinę veiklą,“- pasakojo medikė.

Taikant ergoterapiją, vaikams užsiėmimas parenkamas pagal mažojo paciento sutrikimų pobūdį. Pavyzdžiui, hiperaktyviems, agresijos turintiems vaikams būtina daug judėti, išsikrauti, jiems reikia daug sportinių žaidimų. O turintiems bendravimo problemų, jau reikia kitokių užsiėmimų, kurių metu jie galėtų atsiverti, išsipasakoti, lavintų bendravimo su aplinkiniais įgūdžius.

Muzikos terapeutas, docentas Alvidas Remesa priminė, kad muzika yra seniausia pasaulyje psichoterapijos rūšis.

„Muzikos terapiniame darbe jungiami ir naudojami palaikomosios – psichoterapinės, ugdančios bei socialinės muzikos terapijos elementai. Pagal pacientų poreikius naudojama receptyvinė arba aktyvioji improvizacinė muzikos terapija. Pavyzdžiui, taikome muzikinę relaksaciją ir stimuliaciją – tai muzikos klausymasis atsipalaiduojant, patyrimo refleksija, diskusija, apibendrinimas ir priešingai – aktyvus muzikos grojimas instrumentu, vaizdinių kūrimas, muzikinė improvizacija, dainų kūrimas, muzikiniai žaidimai”, – pasakojo muzikos terapeutas.

Taip pat taikoma dailės, judesio ir šokio terapija. Vizualinė kalba padeda pacientui komunikuoti per formą, spalvą, liniją. Žmogus žingsnis po žingsnio pažįsta save ir pradeda palenga sveikti. Meno kūrinys tampa transformacijos erdve, objektu, paciento psichinės dinamikos atspindžiu.

„Kuo daugiau terapinių užsiėmimų, tuo veiksmingiau galima kompleksiškai gerinti paciento psichofizinę būseną ir greičiau pasiekti teigiamų gydymo rezultatų“, – pažymėjo A.Narinkevičius.

Šaltinis: „Vakarų ekspresas“