„Kas pas mus at­vyks­ta, gau­na iš­ties aukš­tos ko­ky­bės pa­slau­gas, įskai­tant chi­rur­gi­nę pa­gal­bą. Daug ką pa­sa­ko vien tai, kad at­va­žiuo­ja gy­dy­tis net pa­cien­tai iš Vil­niaus ir Kau­no“, – tuo di­džiuo­ja­si Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės (RKL) me­di­kai. Net 81 pro­cen­tas šio­je uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je tei­kia­mų pa­slau­gų yra tre­ti­nio lyg­mens, o kai ku­rios auk­sa­ran­kių bei di­džiu­lę pa­tir­tį su­kau­pu­sių chi­rur­gų at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos uni­ka­lios ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je.

Modernus Dienos chirurgijos centras

„Kaip yra pa­sa­kęs ame­ri­kie­čių fi­lo­so­fas ir psi­cho­lo­gas Vil­ja­mas Džeim­sas, vi­si no­ri pa­keis­ti pa­sau­lį, bet nie­kas ne­no­ri pra­dė­ti nuo sa­vęs. O mes 2014 me­tais kaip tik pra­dė­jo­me po­ky­čius nuo sa­vęs įkur­da­mi vi­siš­kai nau­jo mo­de­lio gy­dy­mo pa­da­li­nį – Die­nos chi­rur­gi­jos cen­trą. Šis pa­da­li­nys yra nu­to­lęs nuo li­go­ni­nės ir iš­si­dės­tęs be­veik dvie­jų tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­po­se, kur yra įreng­tos ke­tu­rios mo­der­nios ope­ra­ci­nės, po­ope­ra­ci­nė ste­bė­ji­mo pa­la­ta, pa­to­gios pa­la­tos pa­cien­tams, gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­jų ir ap­žiū­rų ka­bi­ne­tai“, – pri­va­lu­mus var­di­ja Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tro, kur at­lie­ka­mos tik tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos, va­do­vė Sva­ja Kun­dro­tie­nė.

Pa­sak jos, kas­met cen­tre pri­ima­ma nau­jų gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų, di­dė­ja kon­sul­ta­ci­jų, at­lie­ka­mų ope­ra­ci­jų ir pro­ce­dū­rų skai­čius.
„Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tro veik­la yra nu­kreip­ta į anks­ty­vą li­gų diag­nos­ti­ką ir gy­dy­mą. At­lie­ka­mos tau­so­jan­čios, ma­žai in­va­zi­nės ope­ra­ci­jos, už­ker­tan­čios ke­lią vys­ty­tis li­gai, ap­sau­gan­čios nuo gre­sian­čio or­ga­no pa­ša­li­ni­mo.

Mū­sų li­go­ni­nės Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tre kon­sul­tuo­ja ir ope­ruo­ja įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai: tai yra akių li­gų gy­dy­to­jai, bur­nos, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gai, aler­go­lo­gai-kli­ni­ki­niai imu­no­lo­gai, ab­do­mi­na­li­niai chi­rur­gai, ko­lo­nos­ko­puo­to­jai, aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, uro­lo­gai, or­to­pe­dai trau­ma­to­lo­gai ir, ži­no­ma, anes­te­zio­lo­gai-re­a­ni­ma­to­lo­gai. Kiek­vie­nos sri­ties gy­dy­to­jai, tie, ku­rie kon­sul­tuo­ja ir ope­ruo­ja, at­lie­ka pa­grin­di­nes, į die­nos chi­rur­gi­jos są­ra­šą įei­nan­čias ope­ra­ci­jas, taip pat la­bai daug kon­sul­ta­ci­jų. At­vyks­tan­čių pa­cien­tų srau­tai tik įro­do, kad mū­sų įstai­ga po­pu­lia­ri, rei­ka­lin­ga, o re­gio­nų gy­ven­to­jai itin ge­rai ver­ti­na gy­dy­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją, iš­ty­ri­mo ir gy­dy­mo ga­li­my­bes“, – sa­ko cen­tro va­do­vė.

Per­nai cen­tre su­teik­ta maž­daug 33-35 tūkst. kon­sul­ta­ci­jų. Ope­ra­ci­jų skai­čiai ir­gi įspū­din­gi: nuo ke­lių šim­tų, tik ati­da­rius cen­trą, da­bar, pra­ėju­sių me­tų duo­me­ni­mis, su­skai­čiuo­ja­ma dau­giau nei 4 tūkst. sėk­min­gų ma­žų­jų die­nos chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­jų. Akių li­gų sky­riu­je, ku­ris ir­gi įsi­kū­ręs Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tre, at­lie­ka­mos ka­ta­rak­tos, vo­kų pa­to­lo­gi­jos ir ki­tos chi­rur­gi­nės ope­ra­ci­jos. Of­tal­mo­lo­gai tai­ko gel­to­no­sios dė­mės pa­to­lo­gi­jos gy­dy­mą me­di­ka­men­ti­nė­mis in­jek­ci­jo­mis į už­pa­ka­li­nę akies ka­me­rą.

„Kiek­vie­nais me­tais įdie­gia­me po nau­jo­vę. Prieš tre­jus mo­der­niu la­ze­riu pra­dė­tos ma­žai in­va­zy­vios he­ma­ro­ji­nių maz­gų ope­ra­ci­jos. Pas­ta­ro­sios nė­ra nau­jie­na Lie­tu­vo­je, ta­čiau iki šiol jos bu­vo at­lie­ka­mos tik pri­va­čiuo­se cen­truo­se, kur pa­cien­tams už jas ten­ka mo­kė­ti. O mū­sų cen­tre ap­draus­tie­siems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ir tu­rin­tiems šei­mos gy­dy­to­jo ar­ba spe­cia­lis­to siun­ti­mą mo­kė­ti ne­rei­kia – gy­dy­mą ap­mo­ka li­go­nių ka­sos.

Taip pat di­džio­ji mū­sų pra­ėju­sių me­tų nau­jo­vė – siek­da­mi už­tik­rin­ti kom­for­tą Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jams pra­dė­jo­me teik­ti ko­lo­nos­ko­pi­jos pa­slau­gą su ne­jaut­ra. Pro­ce­dū­ros me­tu yra iš­ti­ria­mas žmo­gaus žar­ny­nas, diag­no­zuo­ja­mos įvai­rios li­gos ir, be abe­jo, ope­ra­ci­jos me­tu ša­li­na­mi ras­ti įvai­rūs da­ri­niai“, – pa­sa­ko­ja cen­tro va­do­vė, pri­dur­da­ma, jog daž­niau­siai pa­cien­tai į na­mus iš­lei­džia­mi dar tą pa­čią die­ną, net dvy­li­kos va­lan­dų ne­iš­bū­nant li­go­ni­nė­je, ži­no­ma, jei­gu jų svei­ka­tos būk­lė yra ge­ra.

Pri­ori­te­tas – šiuo­lai­kiš­kos la­pa­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos
„Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riu­je tei­kia­ma pil­vo chi­rur­gi­jos pa­gal­ba, tarp jų – ir tre­ti­nio ly­gio, vi­sos Klai­pė­dos ir Že­mai­ti­jos kraš­to gy­ven­to­jams. Mū­sų pri­ori­te­tas – la­pa­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos, kuo­met pil­vo sie­no­je pa­da­ro­mi ke­li ne­di­de­li iki 0,5-1 cm pjū­viai. Ži­no­ma, jei­gu nė­ra kon­train­di­ka­ci­jų. To­kios ope­ra­ci­jos yra šiuo­lai­ki­nės, la­biau tau­so­jan­čios au­di­nius, tiks­les­nės, o svar­biau­sia po jų žy­miai grei­tes­nė pa­cien­tų re­a­bi­li­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­ja RKL Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas Ne­ri­jus Ka­se­lis.
Di­džiu­lę la­pa­ros­ko­pi­nių ope­ra­ci­jų pa­tir­tį su­kau­pęs chi­rur­gas įvar­di­ja ir dau­giau pri­va­lu­mų: sa­ko, kad to­kių ope­ra­ci­jų me­tu ne tik ma­žiau trau­muo­ja­mi au­di­niai, bet žy­miai ge­res­nė pa­ki­tu­sių au­di­nių vi­zu­a­li­za­ci­ja. Vaiz­das pa­di­di­na­mas ke­le­tą kar­tų, tad ga­li­ma tiks­liau ir žy­miai sau­giau ope­ruo­ti.

„Pa­gal at­lie­ka­mų vie­na­me sky­riu­je ope­ra­ci­jų spek­trą, ma­nau, kad esa­me ly­de­riai li­go­ni­nė­je. La­pa­ros­ko­pu ope­ruo­ja­me vi­sus pil­vo or­ga­nus: tai yra skran­dis, dvy­li­ka­pirš­tė žar­na, ke­pe­nys, tul­žies pūs­lė, ka­sa, bluž­nis, sto­ro­ji ir tie­sio­ji žar­nos. Pas­ku­ti­niu me­tu vis la­biau orien­tuo­ja­mės į spar­čiai be­si­vys­tan­čias mi­ni­ma­liai in­va­zy­vias ope­ra­ci­jas, kai or­ga­nai ša­li­na­mi na­tū­ra­liais ta­kais, sie­kiant dar la­biau su­ma­žin­ti chi­rur­gi­nės in­ter­ven­ci­jos įta­ką pa­cien­tui. Tai­gi, kas pa­ten­ka pas mus, gau­na aukš­čiau­sio ly­gio šiuo­lai­ki­nę chi­rur­gi­nę pa­gal­bą“, – pa­sa­ko­ja Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas Ne­ri­jus Ka­se­lis.

Sky­riaus ve­dė­jas skai­čiuo­ja, kad bent dvy­li­ka ope­ra­ci­jų yra pa­da­rę pir­mie­ji Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, 2007 m. la­pa­ros­ko­pu at­lik­ta ka­sos, dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ja – pa­sau­ly­je tai ga­lė­jo at­lik­ti tik ke­tu­ri cen­trai. 2010 m. per vie­ną pjū­vį nu­tu­ki­mo chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta pir­mo­ji Bal­ti­jos ša­ly­se, o gal­būt ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Vie­nas svar­biau­sių chi­rur­go dar­bų – 2016 m. pa­cien­tei, sir­gu­siai skran­džio vė­žiu, jis at­li­ko uni­ka­lią ope­ra­ci­ją: pro makš­tį pa­ša­li­no vi­są skran­dį ir abi tau­ki­nes kar­tu su limf­maz­giais. N.Ka­se­lis pa­žy­mi, kad sky­rius ša­lies mas­tu tu­ri su­kau­pęs di­džiau­sią – sep­ty­nio­li­kos me­tų – pa­tir­tį skran­dį ope­ruo­jant la­pa­ros­ko­pu.

Įdo­mus fak­tas yra tai, kad N.Ka­se­lis yra am­bi­dekst­ras, ki­taip ta­riant, chi­rur­gas ga­li ope­ruo­ti vie­no­dai ge­rai abiem ran­kom.
„Kiek do­mė­jau­si li­te­ra­tū­ro­je, am­bi­dekst­rų pa­sau­ly­je yra vos 0,3 pro­cen­to žmo­ni­jos. La­pa­ros­ko­pi­nė­je chi­rur­gi­jo­je tai yra di­džiu­lis pri­va­lu­mas, nes ga­li­ma dirb­ti su ke­liais in­stru­men­tais vie­nu me­tu. Kai abi ran­kos dir­ba tei­sin­gai, ir ope­ra­ci­jos vyks­ta grei­čiau“, – sa­ko N.Ka­se­lis.

Taiko aukščiausio lygio intervencijas
RKL Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­ma 60-70 proc. tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gų.
„Tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos yra tos, kai jų ne­ga­li at­lik­ti at­ra­mi­nės li­go­ni­nės kraš­te ir jie to­kius pa­cien­tus per­siun­čia į cen­trus. Su­dė­tin­gi kau­lų lū­žiai, ypač są­na­ri­nių pa­vir­šių, dau­gy­bi­nės trau­mos, en­drop­ro­te­za­vi­mo kom­pli­ka­ci­jos, są­na­rio pa­kar­to­ti­niai en­dop­ro­te­zo kei­ti­mai, są­na­rio pe­ri­pros­te­ti­nė in­fek­ci­ja, kai rei­ka­lin­ga iš­im­ti są­na­rį ir im­plan­tuo­ti spei­so­rius (lai­ki­nas są­na­rys – red.), po to pa­kar­to­ti­nė ope­ra­ci­ja kei­čiant iš spei­so­riaus į re­vi­zi­nį są­na­rį, kau­li­nės plas­ti­kos de­for­ma­ci­jų tai­sy­mas ir taip to­liau.

Dar yra daug ope­ra­ci­jų, ku­rias mes vie­nin­te­liai at­lie­ka­me. Pas­ta­rai­siais me­tais da­ro­me plaš­ta­kos ope­ra­ci­jas: rie­ši­nio nykš­čio są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mo, taip pat pa­ties rie­šo są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­jas. Šio­se sri­ty­se kol kas esa­me do­mi­nuo­jan­tys ir vie­nin­te­liai. Rie­šo ope­ra­ci­jų per me­tus at­lie­ka­me apie de­šimt, o rie­ši­nio nykš­čio są­na­rio – apie tris­de­šimt“, – pri­va­lu­mus var­di­ja Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ma­čiu­lis.
Jo va­do­vau­ja­ma­me sky­riu­je yra 32 lo­vos, sta­cio­na­re per me­tus gy­do­ma 2,5 tūkst. pa­cien­tų ir ati­tin­ka­mai at­lie­ka­mas pa­na­šus skai­čius ope­ra­ci­jų.

„Tad mū­sų, gy­dy­to­jų or­to­pe­dų trau­ma­to­lo­gų, dar­bas ga­na in­ten­sy­vus, pro­duk­ty­vus. Ne­re­tai nau­do­ja­me ir tris, ir ke­tu­rias ope­ra­ci­nes. Dar­buo­to­jų šian­dien tu­ri­me pa­kan­ka­mai, gal­būt net dau­giau ne­gu ki­ti Lie­tu­vo­je – še­šio­li­ka gy­dy­to­jų or­to­pe­dų trau­ma­to­lo­gų. Už­tai grei­tai ir daug dir­ba­me. Jei­gu pa­cien­tai pas mus at­va­žiuo­ja ir iš Vil­niaus, ir iš Kau­no, ir iš Pa­ne­vė­žio, ir iš Šiau­lių, tik­riau­siai tai daug ką pa­sa­ko apie mū­sų sky­riaus dar­bą“, – sa­ko Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ma­čiu­lis.

„Esa­me pir­ma­sis spe­cia­li­zuo­tas Pul­mo­no­lo­gi­jos sky­rius Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, įkur­tas 1988 me­tais, ku­ria­me ak­ty­viai nau­do­ja­mos nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos plau­čių li­goms diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti. Esa­me vie­nas iš pen­kių cen­trų Lie­tu­vo­je, tai­kan­tis ast­mos bio­lo­gi­nę te­ra­pi­ją“, – pa­sa­ko­ja Pul­mo­no­lo­gi­jos aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas.

Kiek­vie­nais me­tais sky­riu­je gy­do­ma apie tūks­tan­tį pa­cien­tų, am­bu­la­to­riš­kai kon­sul­tuo­ja­ma apie 7 tūkst. At­lie­ka­mos nau­jau­sios diag­nos­ti­nės pro­ce­dū­ros: fib­rob­ron­chos­ko­pi­ja, fluo­res­cen­ti­nė bron­chos­ko­pi­ja, krū­ti­nės ląs­tos rent­ge­ni­niai ir ul­tra­gar­si­niai ty­ri­mai. Pla­tus funk­ci­nių ir aler­go­lo­gi­nių ty­ri­mų spek­tras, da­lis jų, be Klai­pė­dos, at­lie­ka­mos tik Vil­niu­je ir Kau­ne. O in­ter­ven­ci­nės pro­ce­dū­ros, to­kios kaip trans­bron­chi­nės biop­si­jos in­ters­ti­ci­nėms plau­čių li­goms ir pe­ri­fe­ri­niam plau­čių vė­žiui diag­no­zuo­ti, taip pat krio­biop­si­jos (cen­tri­niam plau­čių vė­žiui ir ki­tiems en­dob­ron­chi­niams pa­ki­ti­mams ve­ri­fi­kuo­ti), lai­ko­mos itin aukš­to ly­gio.

„Diag­no­zuo­jant ir gy­dant plau­čių vė­žį di­džiu­lė pro­ble­ma pa­sau­ly­je yra ta, kad daž­niau­siai pa­cien­tai krei­pia­si, kai li­ga bū­na pa­žen­gu­si, nes pra­di­nė­se jos sta­di­jo­se nė­ra simp­to­mų, dėl ko žmo­gus kreip­tų­si į gy­dy­to­jus. Ta­čiau pa­si­tai­ko pa­cien­tų, ku­rie re­gu­lia­riai tik­ri­na­si svei­ka­tą kas­met, ypač jei­gu ky­la ko­kių nors įta­ri­mų. Ty­ri­nė­ji ir ap­tin­ki plau­čiuo­se ži­di­nu­ką. Kuo­met li­ga nė­ra iš­pli­tu­si, vi­sai ki­tos gy­dy­mo ga­li­my­bės“, – ak­cen­tuo­ja Pul­mo­no­lo­gi­jos aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas.

Europos prostatos MRT kompetencijos centras
Be stip­rių Ra­dio­lo­gi­jos bei To­mog­ra­fi­jos sky­rių tre­čio ly­gio pa­slau­gos bū­tų ne­įma­no­mos. Prieš gy­dy­da­mas vi­sų pir­ma tu­ri tiks­liai ži­no­ti, nuo ko li­go­nį gy­dy­si. Taip kal­ba šių li­go­ni­nės sky­rių ve­dė­jas Ar­tū­ras Čiu­va­šo­vas.

„Kad ga­lė­tu­me pa­dė­ti ko­le­goms kli­ni­cis­tams, be abe­jo, ten­ka dirb­ti įvai­rio­se sri­ty­se. Vie­na mū­sų li­go­ni­nės stip­rių­jų sri­čių – pa­cien­tų pro­sta­tos ty­ri­mai. Taip pat esa­me ga­vę tarp­tau­ti­nę ak­re­di­ta­ci­ją kaip Eu­ro­pos pro­sta­tos MRT kom­pe­ten­ci­jos cen­tras. Tai­gi mū­sų at­lie­ka­mi MRT ty­ri­mai yra ana­lo­giš­ki kaip bet kur ki­tur Eu­ro­po­je – Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je ar Šve­di­jo­je“, – sako Ra­dio­lo­gi­jos bei To­mog­ra­fi­jos sky­rių ve­dė­jas Ar­tū­ras Čiu­va­šo­vas

„Be to, at­lie­ka­me uni­ka­lias pro­ce­dū­ras, ko dar nie­kas ne­da­ro Lie­tu­vo­je, o mes jau dve­jus me­tus tuo už­si­i­ma­me – tai yra pro­sta­tos biop­si­jos MRT kon­tro­lėje, va­di­na­si, įta­rus vė­žį mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so me­tu bū­tent iš to ži­di­nio, ne­ba­dy­da­mi vi­sos pro­sta­tos, ga­li­me pa­im­ti mė­gi­nu­kus, kaip re­ko­men­duo­ja­ma pa­gal da­bar­ti­nes Eu­ro­pos uro­lo­gų aso­cia­ci­jos gai­res. Tai­gi, ma­ty­da­mi ži­di­nį, biop­si­ją ima­me tie­siai iš jo. Mū­sų li­go­ni­nė bu­vo tarp ini­cia­to­rių, idant mi­nė­tas ty­ri­mas bū­tų įtrauk­tas į li­go­nių ka­sų kom­pen­suo­ja­mų są­ra­šą ir kad pa­cien­tai ga­lė­tų gau­ti šią pro­ce­dū­rą ne­mo­ka­mai“, – tei­gė sky­riaus ve­dė­jas.
Li­go­ni­nė vie­na pir­mų­jų Lie­tu­vo­je 2013 me­tais įsi­gi­jo tri­jų tes­lų apa­ra­tus. Tuo­met tai bu­vo di­džiu­lis pro­ver­žis, lei­džian­tis pra­plės­ti pa­slau­gų spek­trą ir diag­nos­ti­ką at­lik­ti daug tiks­liau.

Li­go­ni­nė­je yra pra­dė­tos da­ry­ti nau­jos mi­ni­ma­liai in­va­zi­nės gy­do­mo­sios pro­ce­dū­ros – ab­liaci­jos. Tai yra na­vi­ki­nių ži­di­nių su­ar­dy­mas mik­ro­ban­go­mis, karš­čiu ar­ba šal­čiu. Pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos kon­tro­lė­je, ne­da­rant pa­pil­do­mų pjū­vių. Tai yra vi­siš­kai nau­jo ti­po pro­ce­dū­ros, ku­rios Va­ka­rų re­gio­ne anks­čiau ne­bu­vo at­lie­ka­mos.

• 

Dėl krū­ties vė­žio iš­ti­ria vie­no ap­si­lan­ky­mo me­tu
„Li­go­ni­nė­je tu­ri­me Krū­tų diag­nos­ti­kos cen­trą, kur dir­ba itin pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Va­do­vau­ja­mės vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu, kuo­met vie­no ap­si­lan­ky­mo me­tu pa­cien­tei daž­niau­siai at­lie­ka­ma ir ma­mog­ra­ma, ir krū­tų echos­ko­pi­ja. Jei­gu yra pa­ki­ti­mų, pa­si­tel­kia­me krū­tų mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są, ku­rį ir­gi pui­kiai at­lie­ka ir ty­ri­mą įver­ti­na mū­sų spe­cia­lis­tai. Taip pat ga­li­me pa­siū­ly­ti ir vi­są ope­ra­ci­nio gy­dy­mo spek­trą. Tiek krū­tų tau­so­jan­čias ope­ra­ci­jas, tiek mas­tek­to­mi­jas, tiek krū­tų re­konst­ruk­ci­jas ki­tais au­di­niais“, – apie esa­mas ga­li­my­bes pa­sa­ko­ja RKL Krū­tų li­gų diag­nos­ti­kos cen­tro va­do­vė chi­rur­gė on­ko­lo­gė Mig­lė Sta­ky­tė.

Me­di­kė džiau­gia­si, kad tu­ri­ma pa­žan­gi apa­ra­tū­ra lei­džia įver­tin­ti pa­ki­ti­mus, ne­ma­to­mus ma­mog­ra­fi­jos su ul­tra­gar­si­nių ty­ri­mų me­tu.
„Dar tu­ri­me au­to­ma­ti­nį echos­ko­pą, ku­rio pa­gal­ba nu­sta­to­me itin anks­ty­vas krū­ties vė­žio sta­di­jas, ga­li­ma ap­tik­ti net ke­tu­rių mi­li­met­rų na­vi­kus. Tad jei anks­čiau krū­tų vė­žį nu­sta­ty­da­vo­me ant­ros tre­čios sta­di­jos, kuo to­liau, tuo daž­niau diag­no­zuo­ja­me pir­mos ant­ros sta­di­jos li­gą“, – sa­ko M.Sta­ky­tė.
To­kio cen­tro rei­ka­lin­gu­mu ne­abe­jo­ja­ma. Pa­sak jos, vi­sų pir­ma mo­te­ris ra­miau ir sau­giau jau­čia­si, kuo­met jai ne­rei­kia va­ži­nė­ti iš li­go­ni­nės į li­go­ni­nę. Ji vi­sas rei­kia­mas pa­slau­gas gau­na vie­to­je.

„Jau vien kai tu su­ži­nai, kad tau yra įta­ria­ma on­ko­lo­gi­nė li­ga, bū­na kaip griaus­ti­nis iš gied­ro dan­gaus: daug įtam­pos ir ne­ži­nios, kas bus to­liau. Kiek esu klau­si­nė­ju­si pa­cien­tes, jos džiau­gia­si, kad nė­ra blaš­ky­mo­si, vis­kas grei­tai, tiks­liai at­lie­ka­ma vie­no­je vie­to­je – nuo diag­nos­ti­kos iki gy­dy­mo pa­bai­gos“, – ak­cen­tuo­ja šio cen­tro va­do­vė.

Nef­ro­lo­gi­jos sky­riu­je, kur tei­kia­ma įvai­ria­pu­sė nef­ro­lo­gi­jos pa­gal­ba tiek sku­biems, tiek pla­ni­niams li­go­niams vi­są pa­rą, gy­do­ma apie 500 li­go­nių per me­tus. Taip pat vei­kia pe­ri­to­ni­nės dia­li­zės cen­tras.
„Mū­sų tech­no­lo­gi­nė ba­zė ge­ra: tu­ri­me nau­jai įsi­gi­ję ge­rą plaz­mofe­re­zės apa­ra­tą, he­mo­dia­li­zėms skir­ta įran­ga ir­gi ge­ra. At­lie­ka­me inks­tų biop­si­jas. Itin re­tai ko­kį li­go­nį mums ten­ka iš­siųs­ti į aukš­tes­nio ly­gio Kau­no ar San­ta­ros kli­ni­kas“, – pa­sa­ko­ja Nef­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Dar­ge­vi­čius.

„Ka­dan­gi esa­me toks cen­tras, ku­ris ša­lia tu­ri uro­lo­gus, ko­o­pe­ruo­ja­mės su jais, dėl to iš­lo­šia mū­sų pa­cien­tai, ka­dan­gi jiems ne­rei­kia nie­kur ki­tur va­žiuo­ti. Jei­gu įta­ria­me na­vi­ką, iš kar­to to­kį pa­cien­tą siun­čia­me kon­sul­ta­ci­jos pas ko­le­gas uro­lo­gus. Vis­kas yra čia pat vie­to­je, ne­rei­kia nie­kur blaš­ky­tis“, – pa­sa­ko­ja Nef­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Dar­ge­vi­čius.

e­bi­jo nau­jo­vių. Kar­tais pa­juo­kau­ju, kad me­di­kais ga­lė­tu­me ap­rū­pin­ti dar ke­le­tą li­go­ni­nių, ka­dan­gi jie, ypač gy­dy­to­jai, no­ri pas mus dirb­ti, ži­no­da­mi pui­kų mū­sų įstai­gos mik­ro­kli­ma­tą, pui­kias są­ly­gas sa­ve re­a­li­zuo­ti, lanks­tų va­do­vy­bės po­žiū­rį į jų dar­bą. Aš sa­vo pa­vyz­džiu sten­giuo­si ro­dy­ti, kad kiek­vie­nas žmo­gus li­go­ni­nė­je, ar tai bū­tų sky­riaus ve­dė­jas, ar šluo­jan­tis kie­mą, yra ver­tas pa­gar­bos, nes kiek­vie­nas pri­si­de­da prie to, kad li­go­ni­nė bū­tų gra­žes­nė ir ge­res­nė.

Interviu

RKL di­rek­to­rius Da­rius Ste­pon­kus:

• Kaip ver­ti­na­te Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos už­mo­jus dėl gy­dy­mo įstai­gų tin­klo re­for­mos Klai­pė­dos kraš­te?
• Vi­sa­da gy­ve­ni­me no­ri­si pa­sto­vu­mo, bet svei­ka­tos sek­to­riu­je ne­įma­no­ma to tu­rė­ti nie­ka­da. Kei­čia­si li­gos, kei­čia­si gy­dy­mo me­to­di­kos, kei­čia­si ir vi­suo­me­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos pa­si­skirs­ty­mas. Ti­kė­tis, jog vis­kas bus taip kaip prieš de­šimt me­tų, ne­ver­ta. Tad kiek­vie­ną re­for­mą pa­si­tin­ku kaip ne­iš­ven­gia­mu­mą. Aiš­ku, kiek­vie­no­je re­for­mo­je yra ir pliu­sų, ir mi­nu­sų. Ko ge­ro, nė­ra nė vie­no ge­ni­jaus, ku­ris tik­tai vie­nas ži­no­tų, ko­kių rei­kia per­tvar­kų, kad nuo to vi­siems bū­tų ge­riau.
  Ma­nau, kad mi­nis­te­ri­ja ir jai pa­val­džios įstai­gos at­li­ko vi­sus rei­kia­- mus na­mų dar­bus, o da­bar jau tie­siog yra kiek­vie­nos įstai­gos, kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės, kiek­vie­no re­gio­no pa­si­rin­ki­mas. Ži­no­da­mas, kad re­for­mos po­ky­čiai svei­ka­tos sek­to­riu­je yra ne­iš­ven­gia­mi, ra­miai pa­si­tin­ku šį pro­ce­są. Pa­si­ti­kiu mū­sų įstai­gos dar­buo­to­jais, me­di­kais – tai yra tik­ri sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai, ge­ban­tys ir mo­kan­tys dirb­ti įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se ir ti­kiuo­si iš vi­sų re­for­mų tei­gia­mų da­- ly­kų pa­cien­tams bei dar­buo­to­jams.
  81 pro­cen­tas šian­die­ną mū­sų pa­slau­gų yra tre­ti­nio lyg­mens. Ant­ri­nės pa­slau­gos tei­kia­mos tik Skuo­do fi­lia­le. Va­di­na­si, ati­tin­ka­me tuos rei­ka­la­vi­mus ir kri­te­ri­jus, ku­rie yra ke­lia­mi bū­tent tre­ti­nio ly­gio pa­slau­goms.
• Ten­ka skai­ty­ti, kad jū­sų uos­ta­mies­čio chi­rur­gai daž­nai yra vie­ni pir­mų­jų, at­lie­kan­čių itin su­dė­tin­gas ope­ra­ci­jas…
• Iš tik­rų­jų, nuo se­no Klai­pė­dos re­gio­nas gar­sė­jo chi­rur­gi­ja ir ap­skri­tai me­di­ci­nos pro­gre­su. Tur­būt tai vyks­ta dėl to, kad tas kraš­tas pri­trau­kia ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie gy­ve­ni­me sie­kia šiek tiek dau­giau. Pa­to­gus gy­ve­ni­mas sos­ti­nė­je ar ki­tur gal­būt įne­ša tam tik­rą pa­sy­vu­mo gai­dą, o čia su­si­ren­ka žmo­nės, ku­riems kiek­vie­ną die­ną rei­kia ko nors nau­jo, kas ypač rei­ka­lin­ga chi­rur­gui. Ma­nau, kad tas va­rik­lis yra bū­tent tai, jog prie ko­man­dos pri­si­jun­gia spe­cia­lis­tai, ku­rie no­ri ir ne­bi­jo nau­jo­vių. Kar­tais pa­juo­kau­ju, kad me­di­kais ga­lė­tu­me ap­rū­pin­ti dar ke­le­tą li­go­ni­nių, ka­dan­gi jie, ypač gy­dy­to­jai, no­ri pas mus dirb­ti, ži­no­da­mi pui­kų mū­sų įstai­gos mik­ro­kli­ma­tą, pui­kias są­ly­gas sa­ve re­a­li­zuo­ti, lanks­tų va­do­vy­bės po­žiū­rį į jų dar­bą. Aš sa­vo pa­vyz­džiu sten­giuo­si ro­dy­ti, kad kiek­vie­nas žmo­gus li­go­ni­nė­je, ar tai bū­tų sky­riaus ve­dė­jas, ar šluo­jan­tis kie­mą, yra ver­tas pa­gar­bos, nes kiek­vie­nas pri­si­de­da prie to, kad li­go­ni­nė bū­tų gra­žes­nė ir ge­res­nė.
• Ko­kie jū­sų, kaip va­do­vo, už­da­vi­niai re­for­mos aki­vaiz­do­je?
• Ma­nau, kiek­vie­no va­do­vo pa­grin­di­nis už­da­vi­nys – kad vi­sa ko­man­da ei­tų vie­na kryp­ti­mi ir bū­tų tin­ka­mai mo­ty­vuo­ta. Po­zi­ty­vus po­žiū­ris į dau­ge­lį pro­ble­mų ir­gi pa­pil­do­mas sti­mu­las žmo­nėms bū­ti drą­siems ir veik­ti.
  Kaip ir kiek­vie­nas šiuo­lai­ki­nis va­do­vas, ma­nau, kad yra svar­bus ben­dras spren­di­mas, ben­dras su­si­ta­ri­mas ir įsi­klau­sy­mas į pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas. Ma­no, kaip va­do­vo, tai vie­nas pa­grin­di­nių veiks­nių, leidžiančių prog­no­zuo­ti, kad tu­rė­si­me tei­gia­mus re­for­mos re­zul­ta­tus.
  Šaltinis: lsveikata.lt 2021 01 13