Papildomas menu

Registratūra

(8 700) 500 11

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

8 46 41 06 95

Naujienos

RKL vadovas Darius Steponkus dalyvavo Sveikatos forume Prezidentūroje

RKL vadovas Darius Steponkus dalyvavo Sveikatos forume Prezidentūroje

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus dalyvavo Prezidentūros inicijuotame ir antrą kartą vykusiame sveikatos forume, kurio tema: „Sveikatos krizių pamokos ir pasirengimas grėsmėms“. Dalyvauti forume Darius Steponkus buvo pakviestas,kaip ekspertas,aptariant sveikatos priežiūros atsparumą ekstremalių situacijų akivaizdoje, klausimus.
Plačiau apie sveikatos forumą skaitykite:

Prezidentas: privalome didinti sveikatos apsaugos sistemos atsparumą grėsmėms

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo Prezidentūros inicijuotame ir antrą kartą vykusiame sveikatos forume. Šiemetinė jo tema – „Sveikatos krizių pamokos ir pasirengimas grėsmėms“.

Prezidentas padėkojo Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariams ir kitiems ekspertams, ligoninių bei universitetų vadovams, svarbiausių sveikatos politiką formuojančių institucijų ir savivaldos atstovams, talkinusiems priimant ir įgyvendinant sprendimus COVID-19 pandemijos valdymo metu.

„Po nelengvų metų su COVID-19 pagaliau grįžome prie mums įprasto gyvenimo ritmo. Tačiau per daug atsipalaiduoti negalime. Virusas vis dar šalia ir mūsų budrumą gali patikrinti visai netrukus – jau rudenį. Privalome būti pasirengę efektyviai suvaldyti galimus protrūkius ir naujas viruso atmainas. Būtent dabar yra pats laikas atsakingai ir nuoširdžiai įvertinti, kas mums pavyko, o ką ateityje turėtume daryti kitaip“, – teigė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, svarbu aptarti ir tai, kaip esame pasirengę kitoms galimoms grėsmėms, kurios dar kartą visa jėga gali išbandyti mūsų sveikatos priežiūros atsparumą.

„Itin skaudus karo prieš Ukrainą kontekstas privertė suklusti visus ir apmąstyti mūsų atsparumą: kaip karo akivaizdoje atrodytume mes, kaip keistųsi mūsų gyvenimas, ar mūsų sveikatos apsaugos sistema yra tinkamai pasiruošusi grėsmėms? Turime aiškiai žinoti, kaip reikėtų pertvarkyti ligoninių infrastruktūrą, kaip investuosime į sveikatos žmogiškąjį kapitalą, kaip vyktų bendradarbiavimas tarp kariuomenės ir medicinos sistemos. Į šiuos ir panašius klausimus atsakymus privalome turėti jau dabar“, – pažymėjo šalies vadovas.

Forumo diskusijose dalyvavo Prezidento suburtos SET nariai, Vyriausybei talkinantys ekspertai, Vyriausybės ir savivaldos atstovai, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Lietuvai, nacionalinės ir vietos lygmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų srities įstaigų, universitetų vadovai, karo medicinos atstovai.

Ypač sunkiomis karo aplinkybėmis dalyvauti forume nuotoliniu būdu sutiko Ukrainos Dniepropetrovsko srities I. Mečnikovo klinikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Serhii Ryzhenko, kuris pasidalino asmenine patirtimi bei išmoktomis pamokomis organizuojant ligoninės darbą karo akivaizdoje.

Forume aptarti gerieji pandemijos valdymo pasiekimai, kaip antai pandemijos duomenų valdymas, paremtas Valstybės duomenų valdysenos informacine sistema, sukurta viruso sekoskaitos vykdymo sistema, pagerėjęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas, išryškėjęs stiprus savivaldos vaidmuo, nevyriausybinio sektoriaus ir visuomenės pagalba, sukurtos vakcinacijos ir testavimo sistemos.

Aptariant pandemijos valdymo rezultatyvumą, SET ekspertai pabrėžė, kad pagrindinė 2020–2021 m. padidėjusio mirtingumo priežastis yra mirtys nuo COVID-19. Jų teigimu, labiausiai tai lėmė santykinai žemas vakcinacijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų, prasta Lietuvos gyventojų (ypač vyresnio amžiaus) sveikatos būklė pasitinkant pandemiją, nepakankamas sveikatos sistemos pasiruošimas ekstremalioms situacijoms, nepilnai išnaudotos ekspertų pasiūlymų ir komunikacijos teikiamos galimybės gyventojų pasitikėjimui ir motyvacijai išlaikyti.

Forume buvo išreikšta nuomonė, kad reikia tęsti ir formalizuoti ekspertinių grupių, skirtų ekstremalioms situacijoms spręsti, veiklą. Svarus akcentas skirtas tam, kad, mokantis iš pandemijos valdymo pamokų, ateities strategijas būtina grįsti siekiu efektyviai apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

Ekspertai pabrėžė, jog, planuojant ekstremalių situacijų valdymą, privalu atsižvelgti į realią Lietuvos vietinę situaciją, mūsų valstybės specifiškumą, gyventojų sveikatą, tradicijas, galimybes, taip pat remtis duomenimis, bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Svarbu nustatyti realius, pasiekiamus, skatinančius plėtrą ir progresą kokybinius bei kiekybinius veiklos rodiklius, užtikrinant stebėseną, auditavimą, viešinimą.

Vertinant Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą grėsmėms, diskusijose sutartinai skambėjo nuomonės, kad nors ir žengti pirmieji žingsniai, tačiau pasirengimas nėra pakankamas ir reikalinga atlikti labai daug parengiamųjų darbų – nuo sveikatos priežiūros infrastruktūros stiprinimo, svarių ir nuolatinių investicijų į medicinos darbuotojų žinias bei įgūdžius iki geresnio tarpsektorinio, tarpinstitucinio ir ekspertinio bendradarbiavimo.

Prezidento komunikacijos grupė

Informacija 2022.06.27