Uostamiesčio medikai mato optimistiškai nuteikiančias tendencijas – pastebimai susitraukė sergamumas tuberkulioze. Tvirtinama, kad tai lėmė gydymo politikos pokyčiai, laisviau prieinami efektyvūs gydymo metodai bei preparatai. Vis dėlto neatmetama, kad, per pandemiją sumenkus tyrimų apimtims, ateityje sergamumas šia klastinga ir visuomenėje vis dar stigmatizuojama liga gali šoktelėti.

Iki 2015-ųjų Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze buvo viena pirmaujančių Europoje. Tačiau pastaraisiais metais ši tendencija keičiasi.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė teigė, kad nuo 2017-ųjų pastebimas laipsniškas sergamumo mažėjimas.

„Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad jeigu sergamumas tuberkulioze yra 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tai jis yra didelis. 2017 metais sergamumas tuberkulioze Lietuvoje buvo 44 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o 2020 metais, preliminariais duomenimis, sergamumas tuberkulioze Lietuvoje buvo 23,4 atvejo, Klaipėdos mieste – 18,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pirmi metai, kai Klaipėdos mieste sergamumas tuberkulioze yra mažesnis negu Lietuvos sergamumo tuberkulioze vidurkis“, – dėstė R. Gylienė.

Ji taip pat akcentavo, jog nuo 2018-ųjų uostamiestyje tuberkulioze nesusirgo vaikai, nors Lietuvoje sergamumas siekia 3 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Medikai neatmeta, kad sergamumo tuberkulioze rodiklių mažėjimui įtakos turėjo ir jau beveik metus besitęsiantis gyvenimas, veidus slepiant po apsauginėmis kaukėmis.

Neramina pandemijos įtaka – nustatoma „užleistų“ ligos formų

R. Gylienės teigimu, pastebimai gerėjančius sergamumo rodiklius lemia įgyvendinama DOTS strategija – keitėsi tuberkuliozės gydymo finansavimo įstatyminė bazė, kuri gydytojams suteikė daugiau laisvės spręsti, kaip ilgai pacientas turi būti gydomas stacionaro skyriuje, kokie vaistai ligoniui turi būti skiriami.

Vis dėlto Tuberkuliozės filialo vadovė neslėpė, jog nors sergamumo rodikliai ir sumenko, nerimą kelia vis labiau aiškėjantys COVID-19 pandemijos padariniai.

„Dabar, kai COVID-19 gniaužtai po truputį silpnėja, mes matome, kad lenda užleisti tuberkuliozės atvejai ir dar lieka mirštamumas. 21 amžius, diagnostika nuostabiausia, vaistų turime ne prastesnių nei visas pasaulis, tačiau mirštamumas lieka. Pas mus 2020 metais nuo tuberkuliozės mirė 4 žmonės. Visi jie – pirmą kartą gyvenime susirgę tuberkulioze“, – akcentavo R. Gylienė.

Neslepiama, kad per pandemiją tyrimų dėl tuberkuliozės kreipiasi kur kas mažiau žmonių nei anksčiau.

„Jie niekada per daug neidavo. Buvo tendencingas pacientų ieškojimas. Tuberkuliozė yra tokia liga, jog tu gali sirgti metus ar dvejus ir nežinoti, kad sergi. Šeimos gydytojo institucijos buvo paralyžiuotos, nuotolinės konsultacijos, žmogus pamažu susigyvena su savo lėtine liga ir nesant aktyvaus išaiškinamumo mes matome užleistų formų. O ką reiškia „užleista“? Koks yra užkrečiamumas, kiek jis ėjo ir dar užkrėtė žmonių“, – pandemijos padarinius apibendrino Tuberkuliozės filialo vadovė.

Ši liga visuomenėje neretai vis dar yra tam tikra stigma, žymė, kurią linkstama sieti su asocialiais, į priklausomybes linkusiais paribio žmonėmis. Vis dėlto medikai mato, kad tai anaiptol nėra taisyklė – tuberkulioze suserga ir žalingų įpročių neturintys, įprastai gyvenantys žmonės.

„Tuberkulioze dažniausiai suserga tie, kurie turi gretutinių ligų. Tai yra ŽIV infekuoti, diabetu sergantys asmenys. Turi įtakos ir asocialus gyvenimo būdas – badavimas, dietų laikymasis, bet šiuo metu tokių tendencijų neišskirsime, nes matome sergančių ir gydytojų, ir merų, ir tarnautojų“, – aiškino R. Gylienė.

Susirgus vaistus gali tekti gerti ir 20 mėnesių, o gydymas kainuoja tūkstančius eurų

Gydant vaistams atsparią tuberkuliozę situacija keičiasi į gerąją pusę. Tam didelės reikšmės turėjo, kaip minėta, pasikeitusi tuberkuliozės gydymo finansavimo įstatyminė bazė.

Šiuo metu Lietuvoje pacientai šiuo metu gydomi visais vaistais, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

„Mes galime gydyti pagal jos naujausias rekomendacijas, nebeliko apribojimų. Galime skirti gydymą savo nuožiūra pagal situaciją, o ne atsižvelgdami į kažkokius teisės aktų ribojimus, pinigus ir t. t.“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo stacionaro III skyriaus vedėjas, gydytojas pulmonologas Saulius Diktanas.

Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas trunka ilgai. Nemaža gydymo dalis vyksta ambulatoriškai. Būtent tokiu būdu gydomi pacientai anksčiau neretai nutraukdavo gydymą. Ypač tais atvejais, kai buvo gydomi daugybę šalutinių poveikių sukeliančiais vaistais. Sprendžiant šią problemą svariai prisidėjo nuo 2016 metų visos šalies mastu atsiradusios ambulatorinės DOTS paslaugos – tiesiogiai kontroliuojamo gydymo paslaugos.

„Pacientai geria vaistus prižiūrimi sveikatos priežiūros specialistų. Jeigu kažkas nutinka, jie nutraukia gydymą ar netoleruoja vaistų, visada yra sveikatos priežiūros specialistas, kuris konsultuoja, ir jeigu pacientas nutraukia gydymą – mes tą iškart sužinome“, – dėstė S. Diktanas.

Liga gydoma kontroliuojant – pacientai vaistus geria stebimi medikų

Gydytojas pasakojo, jog šiuo metu yra įgyvendinama ir nuotolinė gydymo stebėsena. Jos metu pacientai geria vaistus namuose ir per vaizdo skambutį medikams tiesiog parodo, kaip tą padaro. Yra tam tikrų priemonių, padedančių stebinčiam specialistui įsitikinti, kad žmogus vaistus iš tiesų išgėrė, o jų neišspjovė.

Teigiama, kad pacientams toks gydymo būdas yra patogus, nes nereikia kasdien atvykti į polikliniką. Be to, visuomet išlieka galimybė pasikonsultuoti su gydytoju. Uostamiesčio medikai yra vieni pirmųjų taip plačiai pritaikę šį stebėsenos metodą.

Pradėjus jį naudoti sumenko ir gydymą nusprendusių nutraukti pacientų skaičius, nes vos tik atsiradus pašalinių poveikių išlieka galimybė operatyviai pakoreguoti gydymą.

Kontroliuoti pacientus rekomendavo Pasaulio sveikatos organizacija, mat tuberkuliozės gydymas trunka ilgai, žmonės greitai nustoja jausti jos simptomus ir belieka tik pašaliniai vaistų poveikiai, tad ligoniai ir nusprendžia nutraukti gydymą. Tačiau tuomet tuberkuliozė dažnai atsinaujina ir atsiranda arba padidėja atsparumas vaistams.

„Tada mes turime tokias tuberkuliozės formas, kur pacientas gydėsi po kelis kartus ir jau nė nebūdavo kuo gydyti. Bet atsiradus naujų vaistų ši problema jau beveik išspręsta“, – teigė S. Diktanas.

Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas užtrunka 18–20 mėnesių, anksčiau šis terminas apimdavo porą metų ar net ir dar ilgiau. Lūžis gydant šią ligą įvyko 2016 metais ir praėjusių metų pabaigoje atsiradus efektyvių vaistų.

„Turime pacientų, kurie stacionare gydosi daugiau nei dvejus metus. Jiems buvo vis nesėkmingas gydymas, tekdavo jį pradėti iš naujo ir vėl liga atsinaujindavo, padidėjo atsparumas vaistams. Bet kol kas sėkmingai gydome“, – pasakojo gydytojas.

Be to, šios ligos gydymas brangiai kainuoja, kai kuriems pacientams – ir dešimtis tūkstančių eurų.

Diagnozė smogė lyg perkūnas iš giedro dangaus

Iš viso Klaipėdos apskrityje yra 11 DOTS kabinetų. Juose slaugytojos priima pacientus, kurie vaistų negali gerti specialistams stebint nuotoliniu būdu, nes yra senyvo amžiaus arba neturi techninių galimybių užmegzti nuotolinį ryšį.

Tuberkuliozės filialo vyriausioji ir stacionaro I skyriaus vyresnioji slaugytoja Valentina Beržienė, atsakinga už šio krašto DOTS kabinetą, pasakojo, kad pastaruosius porą metų žmonių gydymo procesą pastebimai lengvina trikdžių nejaukiamas vaistų tiekimo procesas.

Moteris neslėpė, kad kasdien su pacientais susitinkantys ir tai, kaip žmogus geria vaistus, stebintys medikai pacientams tampa tarsi šeimos nariai.

„Kai suserga jauni žmonės, būna stresas. Kai patenka į stacionarą, dvi savaites žmogus būna tarsi nesavas. Jis negali suprasti, kur galėjo užsikrėsti tuberkulioze“, – pasakojo V. Beržienė.

Viena tokių, kuriems tuberkuliozės diagnozė smogė lyg perkūnas iš giedro dangaus, buvo ir savo vardo atskleisti nesutikusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės pacientė, kuri su liga kovoja jau aštuonis mėnesius. Visą šį laiką moteris leidžia ligoninėje, savo artimuosius matė tik per kompiuterio ar telefono ekraną, žvelgdama pro langą.

„Man nustatė labai operatyviai ir kitą dieną atsidūriau šioje ligoninėje“, – prisiminė moteris.

Pacientė pasakojo, jog į gydytoją kreipėsi dėl skausmo krūtinėje ir kitų priežasčių, tačiau nė neįtarė, kokią diagnozę išgirs. Pašnekovė pasakojo, kad tiek dabar, tiek prieš nustatant ligą ji nesijautė labai prastai. Moteris iki šiol neranda atsakymo, kur galėjo užsikrėsti šia liga.

„Buvo didelis smūgis. Atrodo, gyveni normalų gyvenimą, nerūkai. Ir taip staiga. Juolab kad mes neturėjome daug žinių apie šią ligą. Smūgis. Ir neramu dėl artimųjų, nes niekada nebuvo nei šeimoje, nei giminėje tokių dalykų“, – pasakojo netrukus namo vykti besitikinti moteris.

Nors pacientai ligoninėje praleidžia iš tiesų daug laiko, tačiau su liga kovojanti pacientė neslėpė – savo užsikrėtimo istorijomis žmonės nėra linkę dalytis.

Straipsnio šalyinis: 2021.02.19 20:10, LRT.lt