VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė jau keleri metai tęsia gražią tradiciją – organizuoja vienos dienos pažintinę, istorinę, edukacinę išvyką autobusu Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse. 2016 m. gegužės 28 d., birželio 4 ir 11 dienomis slaugos specialistų, slaugytojų padėjėjų ir pagalbinio medicinos personalo gausus būrys turėjo galimybę aplankyti pačių pasirinktas vietas: Aukštaitiją ir Dainavos kraštą.

Šios ekskursijos ne tik skatina darbuotojų edukacinį pažinimą, bet ir formuoja organizacinės kultūros vertybes, bei stiprina ryšį ir bendradarbiavimą tarp kolegų, įgalina slaugos personalą siekti geresnių darbo rezultatų.

AUKŠTAITIJA

2016 m. birželio 4 d.

Padavimais ir legendomi apipintas Anykščių kraštas vilioja žmones aplankyti miškais apaugusius Šventosios upės vingius, kalvas ir slėnius. Anykščių krašto pažintį pradėjome lankydami Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejus. Apžiūrėjome klėtelę, ant kurios laiptelių sėdėdamas poetas per dvi vasaras parašė “Anykščių šilelį”.

Toliau kelionę tęsėme A. Vienuolio sodyboje. Aplankėme rašytojo kapą ir ant Šventosios upės kranto apžiūrėjome paminklą A. Vienuoliui, o kitoje gatvės pusėje, skvere, paminklą krašto „dainiui“ – A. Baranauskui. Atvykę į Anykščių miestą, lankėmės 1909 metais pastatytoje Šv. Mato bažnyčioje, kuri yra viena aukščiausių Lietuvoje. Kilome į bažnyčios bokštą ir žvalgėmės po Anykščių apylinkes.

Vėliau mūsų kelias traukė į Angelų muziejų, po to pasukome link Siaurojo geležinkelio stoties muziejaus.

Siauruko klestėjimo metais pro Anykščius kasdien keliaudavo keli keleiviniai ir prekiniai traukiniai. Dabar Siauruoju geležinkeliu traukinys išvyksta tik į iš anksto užsakytas keliones.

Kitas kelionės punktas  -”velnio neštas ir pamestas” garsiausias Lietuvoje – Puntuko akmuo.

Išbandėme naujausią Anykščių atrakciją – medžių lajų taką. Medžių lajų takas – vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais.

Čia bestovint prisimeni A. Baranausko eiles: “Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!”

Užlipome prie Jono Biliūno kapo, pavadinto simboliniu “Laimės žiburio” vardu. Atsisveikinusios su Anykščiais patraukėme link Niūronių, kur aplankėme Arklio muziejų, apžiūrėjome įvairias seniau naudotas arklių traukiamas transporto priemones, arklinį maniežą, pašto ženklų, atviručių ir monetų kolekcijas su arklių atvaizdais. Niūronyse vyko miestelio šventė, tad laisvu laiku apsilankėme tautodailininkų mugėje, stebėjome žirgų lenktynes.

Kelionę užbaigėme Taujėnų dvaro lankymu. Taujėnų dvaras minimas nuo XVIa. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, pastatyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. Dvaras iki XX a. vidurio buvo kunigaikščių Radvilų rezidencija.

Ekskursijos metu susipažinome su dvaro istorija, pamatėme kunigaikščių Radvilų giminės medį, kurį dvarui padovanojo Radvilų dar gyvi Lenkijoje gyvenantys palikuoniai. Dvaro muziejaus ekspozicijoje sukaupta daug porcelianinių indų, pasigrožėjome keletu autentiškų dvaro baldų bei nuotraukų galerija.

Pamatėme vienintelį Lietuvoje medinį trijų aukštų svirną, pasivaikščiojome dvaro takais.

Ekskursiją užbaigėme šventine vakariene, kurios metu ragavome firminio dvaro pyrago su kava. Arti pusiaunakčio maloniai pavargusios nuo įspūdžių gausos laimingos sugrįžome namo.
Visus Anykščių krašto savitumus sunku išvardinti, juos reikia pamatyti savo akimis!

DRUSKININKAI

2016 m. gegužės 28 d. ir birželio 11 d.

Vykdami į Dainavos kraštą, pakeliui grožėjomės nuostabiais vaizdais nuo Punios piliakalnio, stebėjome Lietuvos kraštovaizdžių atsiveriančią panoramą.

Atvykus į Raižių kaimą, aplankėme senąsias totorių kapines ,,Akmenicą“. Čia mus pasitiko tikras totorius, kuris papasakojo apie jų bendruomenės gyvenimą, islamo tradicijas ir papročius.

Tęsdami kelionę į Druskininkus, užsukome į Liškiavą. Liškiavoje aplankėme XVIII a. sakralinį ansamblį, įstabaus grožio bažnyčią, domininkonų vienuolyno požemius su gausiais dailės kūriniais.

Atvykus į Druskininkus grožėjomės miestu, vaizdingomis Nemuno ir Ratnyčėlės pakrantėmis, kurias taip mėgo žymus XX a. lietuvių dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis.

Pasivaikščioję po medžio drožėjo A.Česnulio sodybą, pasukome namo į Klaipėdą.