Papildomas menu

Registratūra

(8 46) 470 000

Darbo dienomis
7.30-15.30 val.

Skubi pagalba

(8 46) 410 695

Terapinės ir socialinės pagalbos skyrius

Terapinės ir socialinės pagalbos skyrius

Tai vienas iš psichiatrijos filialo skyrių, kuris susideda vien iš specialistų: meno, muzikos, ergo terapeutų, psichoterapeutų, psichologų, socialinių darbuotojų, kurie ir teikia savo profesionalias kvalifikuotas paslaugas pacientams iš įvairių psichiatrijos filialo skyrių. Mūsų komandos nariai dirba tiek individualiai, tiek veda grupinius užsiėmimus 8-10 pacientų grupėms. Kiekvienas specialistas gali atvykti į skyrių, kur guli pacientas/ai arba priimti jį/juos psichiatrijos filialo administracijos pastate. Čia įrengti kabinetai su garso izoliacija, kas užtikrina konsultacijų konfidencialumą; suteikiamos visos reikalingos medžiagos meno, smėlio terapijai. Relaksacijos, muzikos terapijos metu pacientai gali patogiai įsitaisyti ant sėdmaišių ar minkštų krėslų.

Terapinės ir socialinės pagalbos skyriaus specialistai teikia šias paslaugas:

  • Meno terapija;
  • Ergoterapija;
  • Muzikos terapija;
  • Grupinė psichoterapija;
  • Individuali psichoterapija;
  • Šokio – judesio terapija;
  • Grupiniai psichoedukaciniai užsiėmimai;
  • biblioterapijos – poezijos terapija
  • Grupiniai psichoedukaciniai užsiėmimai
  • Smėlio terapija;
  • Individualios psichologo, socialinio darbuotojo, meno, muzikos, ergo terapeutų konsultacijos;
  • Relaksacija;

Psichologija – tai mokslas apie sielą (lot. Psyche – siela, logos – mokslas). Šio mokslo tėvai yra filosofija ir logika. Šiandien ši mokslo sritis, glaudžiai draugaudama su daugybe kitų mokslo šakų (tokių kaip neurologija, sociologija, pedagogika, biologija, dietologija ir kt.), siekia pažinti žmogų kaip visumą ir jam padėti. Kvalifikuotas šios srities specialistas, remdamasis visomis savo srities žiniomis bei psichologiniais metodais, ne tik gydys psichologinius ir psichinius sutrikimus, bet ir šiltai bei jautriai reaguos, supras ir palaikys.

Skyriuje dirba kvalifikuoti medicinos psichologai – psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, meno, muziko, ergo terapeutai. Specialistai taiko grupinę/individualią psichoterapiją, psichologinį konsultavimą, teikia šeimų konsultacijas, veda palaikomąsias, psichoedukacines grupes, atlieka psichologinį vertinimą.

Medicinos psichologai atlieka:

  • psichologinį konsultavimą, padedantį įveikti su psichikos sveikata susijusius sunkumus, stiprinant ją, atrandant savo vidinius sveikatos resursus;
  • psichologinį įvertinimą, padedantį geriau pažinti žmogų ir jo sunkumus;
  • psichoedukaciją, suteikiančią reikalingų psichologinių žinių apie psichikos sveikatą.

Psichoterapija

Teikiama trumpalaikė psichoterapija pagal individualų poreikį, gydančiam gydytojui nusprendus. Taikomos psichodinaminės, kognityvinės elgesio psichoterapijos technikos. Skirta nerimui ir depresyvumui mažinti įsisąmoninant slopinamus ar nuneigtus jausmus, norus, vidinius konfliktus, atrandant sąsajas tarp vidinių procesų ir išorinių santykių patyrimo.

Muzikos terapija pradėta taikyti jau Antikos laikais muzika buvo naudojama terapiniais tikslais ir laikoma priemone harmonijai tarp kūno ir sielos pasiekti. Tačiau tik nuo praėjusio šimtmečio vidurio muzikos terapija imta laikyti profesija, ji dėstoma kaip disciplina universitetuose, atliekami išsamūs moksliniai tyrimai.

Žodis terapija šiandien suprantama ir vartojama platesne prasme – kaip bet koks žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę gerinantis, stiprinantis ar palaikantis metodas. Įvairių terapijos paslaugų tikslai orientuoti ne tiek į ligos ar negalios gydymą, kiek į asmens vidinių resursų, gyvybinių galių sustiprinimą.

Muzikos terapija remiasi teiginiu, jog kiekvienas žmogus iš prigimties yra muzikalus, todėl bet kas  gali įsitraukti į laisvo muzikavimo – muzikos komponavimo, atlikimo, improvizacijos, klausymo, dainų kūrimo, muzikinio žaidimo procesą. Tai sveikatinimo procesas, kuomet muzika, muzikinė raiška, įvairūs muzikiniai potyriai bei kliento – terapeuto kuriami tarpusavio ryšiai pasitelkiami kaip priemonės siekiant terapinių tikslų – teigiamo psichologinio, emocinio, socialinio, protinio, fiziologinio poveikio.

Ergoterapija (gr. Ergon – darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Ergoterapija artimai susijusi su humaniškuoju gydymu.

XVIII-XIXa.a Ergoterapiją pirmiausiai taikė protinėmis ligomis sergančių ligonių gydyme. Ergoterapijos taikymas esant fizinei negaliai pirmą kartą paminėtas 1780m. Ergoterapijos profesija pasaulyje egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje tai vis dar gana nauja sritis. Ergoterapijos studijos Lietuvoje pradėtos 1992m.

Ergoterapijos tikslas – paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę, palengvinti pacientų fizinių, protinių, socialinių bei profesinių gebėjimų atkūrimą.

Ergoterapija taikoma- įvairaus amžiaus pacientams esant judamojo atramos aparato pažeidimams, kartu esant sąnarių sustingimui ir kontraktūroms, randams, raumenų susilpnėjimui (hipotrofijai ar atrofijai), sumažėjus jėgai, sergant nervų, psichikos ligomis, paralyžiui. Siekiant sugrąžinti, kompensuoti, palaikyti ir pagerinti paciento gebėjimus apsitarnauti, atlikti kasdienę, laisvalaikio bei profesinę veiklą, įvertinti paciento galimybes, naudoti tam tikras medicinines reabiliacijos priemones, siekiant atkurti ir pagerinti sutrikusias funkcijas, pagal sveikatos būklę išmokyti pacientą naujų įgūdžių.

Klaipėdos respublikinės ligoninės terapinės ir socialinės pagalbos skyriuje  dirba kvalifikuoti ergoterapeutai. Specialistai taiko grupinę/individualią ergoterapiją.

Ergoterapeutai rūpinasi: Žmogaus galimybių atstatymu, palaikymu ar sutrikimų kompensavimu tikslinga veikla, skatinant fizinį aktyvumą, reikiamus įgūdžius, įpročius ir vaidmenis įvairiose gyvenimo srityse.

Teikiamos paslaugos:

  • kognityvinių funkcijų lavinimas;
  • socialinių įgūdžių lavinimas;
  • emocinių įgūdžių lavinimas;
  • kasdieninių įgūdžių lavinimas;
  • laisvalaikio įgūdžių lavinimas;
  • fizinės sveikatos stiprinimas.

Terapinės ir socialinės pagalbos skyriuje dirbantys socialiniai darbuotojai:

Sprendžiant pacientų socialines problemas, bendradarbiauja su gydytojais, slaugos specialistais. Į pagalbos procesą įtraukia paciento šeimą ir artimuosius. Teikia informaciją ir konsultuoja pacientus ir jų artimuosius. Numato socialinės pagalbos pacientui konkrečias priemones ir būdus. Organizuoja pacientų pervežimą  tolimesniam gydymui ar gyvenimui. Padeda tvarkyti globos, rūpybos, paslaugų namuose, pensijų gavimo dokumentus.

Organizuoja ir dirba su pacientų savipagalbos grupėmis.

Bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiklą su kitomis institucijomis, konsultuojasi su kitų institucijų socialiniais darbuotojais.

Grįžti į pradinį puslapį