Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Tuberkuliozė: liga, prišaukianti negalią ir apgaunanti net gydytojus

Tuberkuliozė: liga, prišaukianti negalią ir apgaunanti net gydytojus

Tuberkuliozės bakterija gali pažeisti ne tik plaučius. Amputuoti pirštai, rankos ar kojos – galimas toks padarinys, pavėluotai nustačius kitų organų, kaulų ar odos tuberkuliozę. Klaipėdoje kasmet diagnozuojama po kelis tokius atvejus, tačiau gydytojai spėja, kad sergančiųjų ekstrapulmoninine tuberkulioze esama gerokai daugiau.

Reta, bet ypač klastinga

Daugeliui įprasta, kad oro lašeliniu būdu užsikrėtus tuberkuliozės mikrobakterija, ši per kvėpavimo takus nukeliauja į plaučius. Tačiau tuberkuliozė gali pažeisti beveik visus organus. Nėra tik plauko, nago ir danties tuberkuliozės.

Deja, kitų organų tuberkuliozė dažnai nustatoma pavėluotai, kai liga jau būna palikusi gana ryškius pėdsakus. Negana to, toks pacientas priverstas klaidžioti nuo vieno specialisto pas kitą, taip ir nerandant tikrosios ligos priežasties.

Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė, gydytoja radiologė ir pulmonologė Romualda Gylienė, plaučių tuberkuliozė įprasta, nes dauguma pacientų suserga būtent tokia forma.

Skirtingais duomenimis, plaučių tuberkuliozė sudaro apie 8–89 proc. visų diagnozuotų tuberkuliozinių susirgimų. Likusioji dalis atitenka ekstrapulmoninei arba vadinamajai kitų organų tuberkuliozei, kuriai priskiriama nuo 11 iki 15 proc. susirgimų tuberkulioze.

Įspėja dėl ligos klastos

Pasak R. Gylienės, šiuo metu ekstrapulmoninė tuberkuliozė yra problema, nes ją diagnozuoti gydytojui pulmonologui ftiziatrui nėra lengva. Ji dažnai supainiojama su onkologinėmis ligomis.

Kita priežastis – neberuošiami anksčiau buvę ftiziatrai, kurie specializuodavosi diagnozuoti ir gydyti ne tik plaučių, bet ir visų organų tuberkuliozę.

Dabar plaučių ir kitų organų tuberkuliozę gydo gydytojai pulmonologai, kurie praktiškai gali diagnozuoti tik plaučių, kvėpavimo sistemos organų tuberkuliozę, o kitų organų tuberkuliozę įtarti ar diagnozuoti turi kitų sričių gydytojai, kurie ne visada pagalvoja, kad pacientas susidūrė su tuberkuliozės bakterija.

„Mes esame daugiaprofilinės ligoninės filialas, tad galime bendrauti, konsultuotis su skirtingų sričių specialistais. Kolegoms primename, kad kai susiduria su sudėtingu, neaiškiu susirgimu, reikėtų pacientą ištirti ir dėl tuberkuliozės – ieškoti tuberkuliozės sukėlėjo arba tirti patologijos apimto organo audinį, ieškoti tuberkuliozei būdingo granuliominio audinio, daryti tepinėlius ir pasėlius, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė“, – aiškino Tuberkuliozės filialo vadovė.

Dažniausiai tokiais atvejais diagnozuojama generalizuota tuberkuliozė, t. y. kai įtariant kitų organų tuberkuliozę, tikrinami plaučiai rentgenu ir gydytojai pulmonologai pamato tuberkuliozei būdingus pakitimus plaučiuose.
„Svarbu ne tik rasti tuberkuliozės sukėlėją, bet ir nustatyti jo jautrumą vaistams. Dabar XXI amžiaus rykštė – atspari tuberkuliozė, nepasiduodanti įprastam gydymui“, – pridūrė gydytoja.

Nevaisingumas ir tuberkuliozė

R.Gylienė prisiminė, kad prieš 25 metus, tik pradėjus dirbti, tekdavo susidurti su akių, kaulų, inkstų, periferinių limfmazgių, kiaušidžių, gimdos tuberkulioze.

Dabar dažniau nustatoma tik periferinių limfmazgių, inkstų tuberkuliozė, o su kai kurių organų tuberkulioze gydytojai pulmonologai išvis nebesusiduria. Ir ne todėl, kad ji išnyko.

Pašnekovė stebisi, kad šiais laikais nebesusiduria su gimdos ir gimdos priedų tuberkulioze – šios ligos anksčiau buvo dažniausia nevaisingumo priežastis. Nors šiais laikais dažnai porai sunku prisišaukti gandrus, tačiau gydytoja neranda informacijos, kad nevaisingumo problemas sukeltų būtent tuberkuliozė.
Dabar dažnai pasitaiko periferinių limfmazgių tuberkuliozė – ji sudaro beveik pusę ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejų. Ši ilgai gydoma liga gali pažeisti vieną arba kelis limfmazgius, apimti aplinkinius audinius. Nustatoma tarpuplaučių, žarnyno limfmazgių tuberkuliozė.

Nuo kitų organų tuberkuliozės atvejų šioji skiriasi tuo, kad kartais pats žmogus aptinka padidėjusius limfmazgius, apčiuopia iššokusius guzus.

Liga, turinti daug kaukių

Įprastai nustatyti ekstrapulmoninę tuberkuliozę nėra lengva. Ji dažnai palaikoma onkologine liga.

„Plaučių tuberkuliozę taip pat nėra lengva nustatyti. Specifinių, tik jai būdingų, nusiskundimų tuberkuliozė neturi, tai liga su „daug kaukių“.

Kartais žmogus net pusmetį vaikšto sirgdamas plaučių tuberkulioze ir labai nesiskundžia prasta savijauta, o kitų organų tuberkuliozę nustatyti būna dar sudėtingiau. Pasitaiko, kad pacientą atveža kaimynai, susirūpinę, kad žmogus nebevaikšto. Padarius plaučių nuotrauką, paaiškėja, kad plautyje nebėra sveikos vietos“, – apie gydymo praktikoje pasitaikančius atvejus pasakojo filialo vadovė.

Pasak R.Gylienės, ekstrapulmoninė tuberkuliozė – labai klastinga lėtinė liga, neturinti specifinių požymių. Kitas ypatumas, kad ši lėtinė liga pasireiškia bangomis: žmogaus savijauta tai suprastėja, tai pagerėja.

Gydytoja prisiminė pilvaplėvės tuberkulioze sirgusią pacientę, kuriai iš pradžių buvo įtartas kiaušidžių vėžys: moterį kamuodavo pilvo skausmai, kaupdavosi skysčiai pilvaplėvės ruime, o paskui palengvėdavo.

Studijų metais ji matė, kaip nuo pilvaplėvės tuberkuliozės ant operacinio stalo mirė jaunas vaikinas. Gydytojams nekilo įtarimų dėl galimos tuberkuliozės.

Gydė nuo vėžio

Gydytojai pulmonologei teko konsultuoti į Respublikinę Klaipėdos ligoninę patekusią pacientę dėl inkstų funkcijos nepakankamumo terminalinėje stadijoje, tačiau priežastis ar liga, kodėl išsivystė inkstų funkcijos nepakankamumas, buvo nežinoma.

Atlikus plaučių rentgeno nuotraukas, skreplių ir šlapimo tyrimus dėl tuberkuliozės sukėlėjo, diagnozuota plaučių ir inkstų tuberkuliozė.

Prieš porą metų moteriai viename iš stuburo slankstelių buvo pastebėtas darinys. Manyta, kad tai išplitusios onkologinės ligos metastazės, tačiau pirminis vėžys taip ir nebuvo aptiktas. Taikyta spindulinė terapija nedavė rezultatų.

Vėliau, atlikus magnetino rezonanso tyrimą, paaiškėjo, kad stuburo slankstelio pakitimus sukėlė kaulų tuberkuliozė, taip pat nustatyta inkstų tuberkuliozė ir galiausiai – plaučių tuberkuliozė, tačiau taip ir liko neaišku, kuri tuberkuliozė buvo pirminė.

Kaulų tuberkuliozė dažniausiai paliečia du ar tris stuburo slankstelius, slanksteliai „sugriūva“, susiformuoja stubure kupra.

Kaip pastebi gydytoja, kaulų tuberkuliozė taip pat dažnai pažeidžia kelio ir klubo sąnarius.

Neteko kojų

Ligoninėje gydėsi jaunas vyras, kuriam buvo diagnozuota generalizuota tuberkuliozė – plaučių, klubo sąnarių ir stuburo smegenų. Pacientui buvo amputuotos suparalyžiuotos kojos.

Nors plaučius pavyko išgydyti, tačiau klubo kaulų tuberkuliozė gydymui nepasidavė, susiformavo neužgyjančios fistulės.

Tolesniam gydymui vyras buvo išsiųstas į Kauno klinikų filialą Romainių tuberkuliozės ligoninę, vienintelę šalyje gydančią sudėtingus ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejus.

Sukėlė didžiulius skausmus

„Dažniausiai gydome plaučių, inkstų, periferinių limfmazgių, kaulų tuberkuliozę, dažni ir diseminuotos plaučių tuberkuliozės atvejai – išsisėję smulkiais židiniais visuose plaučių segmentuose“, – vardijo R.Gylienė.

Jos darbo praktikoje pasitaikė ir itin retų ligos atvejų. Beveik prieš 20 metų vyrui buvo diagnozuota liežuvio tuberkuliozė, nors iš pradžių įtarta, kad didžiulius skausmus vyrui sukėlė vėžys.

„Dabar nesusiduriame su antinksčių tuberkulioze, bet jos simptomai panašūs į vėžio: padidėja kūno pigmentacija, atsiranda patamsėjusių juostų per lenkimus, vargina didžiulis silpnumas, nuovargis, labai norisi sūraus maisto, krinta svoris“, – ligos simptomus vardijo gydytoja.

R.Gylienė pastebi, kad Tuberkuliozės filiale pavėluotai atsidūrę pacientai būna įveikę ilgą ir sudėtingą tikrosios ligos nustatymo kelią. Kai kurie dėl išplitusios tuberkuliozės kaulų audinyje būna netekę rankos pirštų, rankų, kojų.

Išgelbėjo tik vieną

Grėsmingiausi tuberkulioziniai meningitai – kasmet sulaukiama po vieną pacientą. Išimtis buvo tik praėjusieji metai, kai ši klastinga liga Klaipėdos regione niekam nebuvo nustatyta.

Šios ligos pradžia būna itin ūmi, o pavėlavus pradėti gydymą dažniausiai baigiasi mirtimi. Filialo vadovė prisiminė, kad nuo mirties pavyko išgelbėti tik vieną tokį pacientą.

„Nors yra XXI amžius, turime puikiausias diagnostikos galimybes, tačiau dar dažnai susiduriame su užleistomis tuberkuliozės formomis, tad ir baigtis neretai būna liūdna, su komplikacijomis“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak gydytojos, visuomenė turėtų būti suinteresuota, kad sergančiųjų šia liga mūsų aplinkoje būtų kuo mažiau, kad sergantis žmogus kuo greičiau patektų šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto žinion, o patvirtinus tuberkuliozės diagnozę, būtų izoliuojamas ligoninėje, gydomas ir išgydomas.

 

Straipsnio šaltinis 2019 12 08 dienraštis „Klaipėda“