Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Tyrimas parodė, kaip visuomenė vertina slaugytojus: rezultatai liūdni

Dauguma pacientų, gydytojų, o ir pačios slaugytojos save tebevadina „sesutėmis”, vyresnioji karta slaugos profesionalus tapatina su slaugytojų padėjėjais, parodė Slaugos profesijos prestižo Lietuvoje tyrimas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė

Kaip Eltai sakė tarptautinėje konferencijoje tyrimą pristačiusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė, apklausos rezultatai liūdni.

„Žmonės slaugytojus vis dar laiko gydytojų padėjėjais. Tiek slaugos studentai, tiek patys slaugytojai taip pat save vertina ne kaip savarankiškus specialistus, bet kaip gydytojų padėjėjus. Ypač tai pasakytina apie vyresnės kartos sveikatos priežiūros specialistus. Lietuvoje slaugos profesijos prestižas yra pakankamai žemas“, – konstatavo A. Zavackienė.

Kaip parodė apklausa, kurioje dalyvavo per 700 slaugytojų, gydytojų, pacientų, jų artimųjų. Lietuvoje slaugos profesijos prestižas – vidutinis.

Nekvestionuojama, kad slauga yra sunkus ir sudėtingas darbas, slauga laikoma svarbia ir reikalinga profesija. Jai žmonės kelia aukštus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat akcentuojama didelė slaugytojo darbo atsakomybė, slaugos profesija prilyginama pašaukimui.

Visuomenė suvokia, kad slaugytojams būtinas geras išsilavinimas, tačiau šis darbas laikomas prastai apmokamu.
Slaugos profesiją palankiau vertina jaunesnio amžiaus respondentai. Tarp jaunimo daugiausiai teigusiųjų, kad slauga – aukštus kvalifikacijos reikalavimus kelianti, didelės atsakomybės profesija.

Vyresnio amžiaus respondentai, atvirkščiai, linkę manyti, kad slaugytojams ypatingo išsilavinimo nereikia. Vyresni žmonės labiau linkę palaikyti nuomonę, kad slaugytojo darbas yra tik mechaninis konkrečių pareigų atlikimas.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunoji karta labiau linkusi slaugos profesiją laikyti prestižine, jaunesnio amžiau žmonės labiau suvokia profesinio pašaukimo svarbą ir reikšmę, išsilavinimą ir kompetentingumą, profesines atsakomybes.

Kaip pabrėžė A. Zavackienė, toks požiūris turi didelės įtakos slaugytojų profesionalumui, prisideda prie slaugytojų motyvacijos dar geriau dirbti, gerina visuomenės nuomonę apie slaugą ir šios srities specialistus
„Ne mažiau svarbu ieškoti resursų slaugytojų nematerialiam motyvavimui ir materialiam atlyginimui už darbą, nes visuomenė tai stipriai sieja su profesijos prestižu”, – atkreipė dėmesį Eltos pašnekovė.

26 metų slaugos patirties turinčiai slaugos vadovei svarbu, kad ši profesija būtų gerbiama ir visų pirma patys slaugytojai suvoktų save kaip pokyčių iniciatorius.

„Prieš 20-30 metų nebūdavo slaugytojų padėjėjų, tad slaugytojai atlikdavo visą sunkiausią, mechaninį darbą. Šiandien mes daug ką galime daryti savarankiškai – įvertinti paciento būklę, pratęsti gydytojo skirtų vaistų receptus ir t. t. Kiekviena papildoma slaugytojo atliekama funkcija turėtų didinti profesijos prestižą, bet, kaip parodė tyrimas, taip nėra“, – sakė Lietuvos onkologinių ligonių slaugytojų asociacijai vadovaujanti A. Zavackienė.

Daug būsimų slaugytojų mano, kad tai – nesunkus, švarus, gražus darbas. „Po studijų jie tikisi vaikštinėti apsirengę baltais chalatais, dažnai renkasi šias studijas vien dėl to, kad labai lengva įsidarbinti, slaugytojų poreikis – akivaizdus, tad bedarbiais tikrai neliks. Ir tik padirbėję pirmus kelerius metus baigusieji slaugos mokslus suvokia, kokia nelengva slaugytojo duona“, – pastebi būsimiems slaugytojams dėstanti A. Zavackienė.

Lietuvoje yra apie 24-26 tūkst. slaugytojų. Tai yra pati didžiausia profesinė grupė Lietuvoje.auguma pacientų, gydytojų, o ir pačios slaugytojos save tebevadina „sesutėmis”, vyresnioji karta slaugos profesionalus tapatina su slaugytojų padėjėjais, parodė Slaugos profesijos prestižo Lietuvoje tyrimas.

 

Straipsnio autorius: Ieva Urbonaitė-Vainienė
Straipsnio šaltinis: respublika.lt