Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Vaikystės prievartos žaizdos – neišgydomos

Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt 2012-01-25, 05:00 Vaikystės prievartos žaizdos – neišgydomos © Shutterstock nuotr.

Vaikystėje patirta seksualinė prievarta suluošina visam gyvenimui. Tai konstatuojanti psichoterapeutė pastebi, kad žmonės vis atviriau prabyla apie praeities žaizdas. Nors kartais nuo šio įvykio būna praėjęs ne vienas dešimtmetis.

Nuo 18 iki 60 metų

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Psichosomatinio skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė iš pacienčių patirčių įsitikina – apie seksualinį vaikų išnaudojimą egzistuoja nemažai mitų.

Vienas tokių, kad seksualinė prievarta ar tvirkinimas patiriamas tik asocialiose šeimose. Skaudūs pacienčių išgyvenimai paneigia šią nuostatą.

„Tokie dalykai vyksta normaliose, iš pažiūros gražiose ir darniose šeimose“, – tikina gydytoja.

J.Baliūnienė pastebi ir kitą tendenciją: jei anksčiau mergaites tvirkindavo ar seksualiai išnaudodavo tėvai, dabar šito griebiasi patėviai.

Šiuo metu skyriuje gydomos trys skirtingo amžiaus moterys, patyrusios seksualinę prievartą ar tvirkinimą. 20 lovų skyriuje šis pacienčių skaičius yra gana didelis.

Pasak vedėjos, seksualiai išnaudotų moterų amžius būna labai įvairus. Pacienčių, besikreipiančių į specialistus dėl vaikystėje patirtos prievartos, amžiaus spektras labai įvairus: nuo 18 iki 60 metų.

Tiesa, į ligoninę jas atveda kitos sveikatos bėdos, po kuriomis, kaip vėliau paaiškėja, slypi praeityje patirtas seksualinis išnaudojimas.

Atveria ir aplinkos įtaka

J.Baliūnienė pastebi, kad seksualinės prievartos aukos nepriklausomai nuo amžiaus vis atviriau ir anksčiau prabyla apie patirtus išgyvenimus. Nors kai kurios šiam žingsniui ryžtasi praėjus ir keliems dešimtmečiams.

Psichoterapeutė nemano, kad žmonės tapo atviresni dėl padidėjusio seksualinio išnaudojimo. Jos manymu, anksčiau aukos tiesiog gėdydavosi apie tai prabilti.

„Dabar gal lengviau ir drąsiau kalbėti apie patirtą prievartą, kai aplinkui ir taip daug smurto“, – dėl didesnio atvirumo spėjo gydytoja.

Bet ji liūdnai konstatuoja, kad patyrusių seksualinį išnaudojimą moterų likimai būna labai suluošinti nepriklausomai nuo amžiaus. Ši patirtis esą palieka žymę visam likusiam gyvenimui.

Užmigdo budrumą

Psichoterapeutę stebina aukų motinų pozicija – išsilavinusios, protingos, vaikais besirūpinančios moterys nemato arba galbūt nenori pastebėti, kas vyksta šalia.

Vėlesni pokalbiai su specialistais atskleidžia, kad motinoms įtarimų sukeldavo vienas ar kitas veiksmas. Tačiau kylančios abejonės buvo nutildomos, o įtartini veiksmai motyvuojami vyro meile arba rūpesčiu vaiku.

Kartais vaiko elgesio pokyčiai priskiriami paauglystei.

Ilgesnis vyro bendravimas su mergaite, paauglės pasisodinimas ant kelių, dukters pyktis bei atšiaurumas motinos atžvilgiu – visi šie požymiai, psichoterapeutės manymu, turėtų pažadinti motinos budrumą.

Bet ar svetimo vyro rūpestis moters vaiku visada turėtų kelti abejonių?

Gydytoja atvira – rasti viduriuką, kaip turėtų elgtis moterys, kad apsaugotų savo vaikus nuo seksualinio išnaudojimo, tikrai sunku.

„Nežinau, kaip turėtų elgtis moterys. Negali gyventi visada su įtarimu ir viską tikrinti. Šeima juk kuriama pasitikėjimo pagrindu, tad, atrodo, normalu, kad vyras rūpinasi vaikais. Gal moterys net nepagalvoja, kad jų vaikai gali būti išnaudojami“, – svarstė ji.

Psichoterapeutė vis dėlto pataria pasitikrinti ar daugiau laiko praleisti su šeima, jei galvoje sukirba kokia abejonė. Nesvarbu, kad kartais dukra ar tėvas nenori laisvalaikio leisti kartu ar kur nors eiti drauge.

Aukos užjaučia skriaudėją

Psichosomatinio skyriaus vedėja pastebi, kad pačios aukos taip pat įdomiai elgiasi. Išaiškėjus situacijai, jos tampa bejėgiškos ir pradeda keistai elgtis, kai auką tenka atskirti nuo tvirkintojo.

„Aukos liūdi, nes nuoširdžiai myli savo skriaudėją. Jos negali nutraukti tų simbiotinių ryšių ir be jų gyventi“, – pasakojo psichoterapeutė.

J.Baliūnienė tvirkintoją palygino su rožės žiedą užpuolusiu amaru.

„Nupurškus rožę amaras nukrenta, tačiau žiedas dažniausiai subliūkšta, suglęžta, bet taip ir nepražysta“, – vaizdų palyginimą pateikė pašnekovė.

Pasak psichoterapeutės, aukos nenori daryti nieko blogo savo skriaudėjui, nes jis neva gali neištverti arba pakelti prieš save ranką.

Būtent dėl šios priežasties paslaptis dažnai nutylima. Auka dažniausiai galvoja ne apie save, o kaip padėti savo skriaudėjui. Kartais su tyla susitaikoma ir dėl smurtautojo grasinimų palikti šeimą.

„Kodėl taip būna? Aukos būna taip suluošinamos, kad išsivysto priklausomo tipo asmenybė, kuri moka gyventi tik tokiuose patologiniuose ryšiuose“, – aiškino specialistė.

Pasak gydytojos, blogiausia, kad vėliau aukos nori padėti visiems: artimiesiems ir tiems, kuriuos vėliau sutinka savo gyvenimo kelyje.

„Pagalba nėra blogai, tačiau šiuo atveju noras padėti yra patologinis. Be meilės sau, kai paisoma tik svetimų interesų, negalvojant apie save“, – paaiškino psichoterapeutė.

Pasekmės būna vienodos

J.Baliūnienė atkreipia dėmesį, kad žmogų labiausiai suluošina būtent vaikystėje patirta seksualinė prievarta. Mat dažniausiai tvirkinami arba prievartaujami 4–5 metų vaikai.

Pasak specialistės, nesvarbu, ar vaikas tvirkinamas, ar išnaudojamas seksualiai – pasekmės būna vienodos ir palieka žymę visam likusiam gyvenimui.

„Vienas iškreiptas žmogaus polinkis nulemia visą kito žmogaus gyvenimą. Kai gydai jauną pacientę, pagal vyresniųjų patirtį matai, kas jos laukia ateityje. Kokį nevisavertį ir skurdų gyvenimą ji gali nugyventi“, – kraupsta psichoterapeutė.

Gydytojai neteko susidurti su seksualiniu berniukų išnaudojimu. Ji spėja, kad vyrai patirtą prievartą paslepia po priklausomybėmis nuo alkoholio ar kvaišalų.

Atveda kitos bėdos

Ar galima seksualinio išnaudojimo aukoms padėti? J.Baliūnienės tvirtinimu, jaunesniems žmonėms per eilę metų gali padėti psichoterapija.

Tačiau gydytoja konstatuoja, kad subrendusioms ir vyresnėms moterims praktiškai padėti neįmanoma, nebent iš dalies. Mat joms per gyvenimą vėliau atsiranda ir kitokių sutrikimų.

Pas specialistus vyresnes moteris dažniausiai atveda depresija, gilesnės asmenybės problemos ar somatiniai sutrikimai, į kuriuos pradėjus gilintis paaiškėja vaikystėje patirta seksualinė prievarta.

Tuomet į paviršių išlenda kamuojamų sutrikimų ir nesėkmių priežastys.

„Aukos gal ir nori išsikalbėti, išsisakyti, bet bijo tai daryti artimoje aplinkoje“, – sakė gydytoja.

Psichoterapeutės paaiškinimu, jaunų žmonių karti patirtis išaiškėja greičiau, nes jie dar neturi užsiauginę storo luobo, po kuriuo viską slepia.

Kiek lemia paties žmogaus sugebėjimas įveikti skaudžią patirtį? Pasak J.Baliūnienės, aukos psichika taip sužalojama, kad baziniai dalykai neturi reikšmės. Pakoreguoti prievartos nulemtą liūdną gyvenimo scenarijų gali nebent laiku suteikta pagalba.

Jei pagalbos nesulaukiama, tokios moterys pasirenka lesbietės, narkomanės ar vienišos motinos kelią.

Požymiai, įspėjantys apie patirtą prievartą

  • jaunos merginos nenori puoštis
  • vengia moteriškumą ar seksualumą pabrėžiančių drabužių
  • intuityviai slepiasi po berniukiška šukuosena ar drabužiais

Patarimai mamoms

  • kuo daugiau būti ir bendrauti su savo vaiku
  • palaikyti glaudžius ryšius
  • domėtis vaiko laisvalaikiu
  • sąmoningai tikrinti, su kuo jis bendrauja
  • kalbėti apie galimus seksualinio išnaudojimo atvejus
  • būti atvirai su savo vaiku
  • nereikėtų užsiliūliuoti gražiuose šeimos santykiuose

Straipsnio autorius: Sandra Lukošiūtė
Straipsnio šaltinis: www.kl.lt