VADOVAI. Klaipėdoje susitiko bendrą projektą vėžio prevencijos srityje įgyvendinančių Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinės biudžetinės įstaigos Centrinės klinikinės miesto ligoninės vadovai Darius Steponkus ir Sergejus Litvinenka.

© Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinė biudžetinė įstaiga Centrinė klinikinė miesto ligoninė ir Klaipėdos universitetas kartu įgyvendina projektą „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose“, kurį finansuoja Europos Sąjunga.

Bendras Lietuvos ir Rusijos medikų ir mokslininkų projektas truks dvejus metus. Jo lėšomis bus įsigyta moderni diagnostinė įranga, vyks medikų stažuotės ir mokymai. Tai svarbu siekiant, kad visuomenė kuo daugiau žinotų ir aktyviai dalyvautų profilaktinėse patikros programose, o medikai turėtų galimybes greitai, tiksliai ir efektyviai diagnozuoti onkologines ligas ankstyvose stadijose. Projekto finansuojama suma – 971 741,67 Eur.

Dalijasi patirtimi

„Šio projekto tikslas – pagerinti onkologinių susirgimų (krūties ir storosios žarnos) ankstyvąją diagnostiką, bendradarbiaujant su kolegomis iš Rusijos. Tai rodo, kad ir medicina, kaip menas ar sportas, gali būti be sienų. Mūsų šalies medikai – puikūs, didelę patirtį turintys specialistai. Džiaugiamės, kad šia patirtimi galime dalintis su kolegomis iš kaimyninės šalies ir supažindinti juos su mūsų medicinos pasiekimais“, – teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Lapkričio 18-19 dienomis Klaipėdoje vyko vienas iš 2014-2020 metų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo programos renginių – tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Onkologinės ligos valdymas taikant ankstyvosios diagnostikos priemones“.

Pirmąją konferencijos dieną gydytojai iš Lietuvos ir Rusijos Federacijos aptarė dviejų šalių bendradarbiavimą pasienyje, skatinant krūties ir storosios žarnos vėžio prevenciją, valstybinių profilaktinių programų įgyvendinimą, ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką bei kitus aktualius klausimus. Vėliau darbas vyko grupėse.

Antroji diena buvo skirta vizitams. Tarptautinės konferencijos dalyviai lankėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos biure, Klaipėdos universitete, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

„Aš žaviuosi aukštu medicinos lygiu Lietuvoje, dabar suprantu, kodėl Kaliningrado gyventojai gydytis važiuoja į jūsų šalį. Gal ekonominiu požiūriu mums tai nėra naudinga, tačiau kaip profesionalas matau, ko turime siekti ir kokiu keliu eiti. Vis dėlto labiausiai džiugina, kad tokie projektai stiprina draugiškus santykius tarp mūsų šalių. Mums tai labai svarbu“, – sakė Kaliningrado srities sveikatos apsaugos valstybinės biudžetinės įstaigos Centrinės klinikinės miesto ligoninės vyr. gydytojas Sergejus Litvinenka.
Specialus centras krūtų ligoms diagnozuoti

Savo darbą svečiams iš Kaliningrado pristatė patyrę Klaipėdos medikai.

Gydytojas radiologas Liudvikas Granickas pasakojo apie ligoninėje sukurtą specializuotą Krūtų ligų diagnostikos centrą, kuriame visi reikalingi tyrimai atliekami per itin trumpą laiką. Suburta darniai veikianti gydytojų komanda: gydytojas radiologas, gydytojai chirurgai, gydytojas patologas ir kiti patyrę medikai.

Ligoninėje naudojama moderni diagnostinė aparatūra – skaitmeninis mamografas su stereotaksinės biopsijos stalu, echoskopas su krūtų elastografijos moduliu, 3T magnetinio rezonanso tomografas su specialia rite krūtims tyrti, speciali vakuuminės krūtų biopsijos įranga, kuri užtikrina didelį audinio mėginio paėmimo vietos tikslumą. Visų šių tyrimų duomenys papildo vienas kitą. Projekto lėšomis bus įsigytas dar vienas modernus įrenginys – automatinis krūtų echoskopas, kuris leis du kartus pagreitinti medikų darbą, o sykiu – gerokai sutrumpinti pacienčių eiles.

Dalis centro pacienčių yra moterys, kas dvejus metus besitikrinančios sveikatą pagal Lietuvoje finansuojamą atrankinės mamografijos programą, kuri skirta 50-69 metų (imtinai) amžiaus moterims.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1,5 tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Šis skaičius, pasak gydytojo, nuolat didėja.

„Jeigu moterys tikrinasi profilaktiškai, turime galimybę diagnozuoti ligą jai dar neišplitus į kitus organus. Tokiais atvejais moterų pasveikimo tikimybė yra net 98 procentai“, – sakė L. Granickas.

Storosios žarnos vėžys – nepastebimas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Diagnostikos tyrimų skyriaus gydytojas endoskopuotojas Vidmantas Žindžius pabrėžė, kad profilaktiniai tyrimai yra tarsi Kelių eismo taisyklės – reikėtų laikytis rekomendacijų, tačiau kaip jų laikomasi, priklauso nuo kiekvieno žmogaus.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Tyrimus atliekantis gydytojas endoskopuotojas V. Žindžius taip pat išsakė pastebėjimą, kad žmonės vis dar gana vangiai naudojasi galimybe dalyvauti vėžio prevencijos programose.

„Tikslas yra tikrinti žmonių sveikatą, kol jie dar neturi skundų. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje dėl storosios žarnos vėžio reikėtų patikrinti apie 950 tūkstančių žmonių„, – teigė gydytojas.

Kasmet storosios žarnos vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 1 700 žmonių. V. Žindžius akcentavo, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo efektyvesnis gydymas ir geresni rezultatai. Ligoninėje atliekamas kolonoskopinis tyrimas, kai apžiūrima storoji žarna, ar joje nėra polipų, navikų. Polipai šalinami, o jeigu randama navikų, pacientas nukreipiamas pas chirurgus.
Greito sveikimo programa

Respublikinės Klaipėdos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas Marijus Ambrazevičius teigė, kad storosios žarnos vėžio atveju galima taikyti radioterapiją, chemoterapiją, chirurginį gydymą.

„Konsiliume dalyvauja skirtingų sričių specialistai: pilvo chirurgas, radioterapeutas, chemoterapeutas, radiologas, jeigu reikia – patologas. Sudėtingesniais atvejais, jeigu yra gretutinių ligų, įtraukiami ir kardiologai, pulmonologai, kitų sričių specialistai. Visi kartu sprendžia, kokia bus gydymo taktika“, – sakė gydytojas chirurgas.

Chirurginis gydymas atliekamas Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje. Ligoninėje taikomas ERAS metodas – greito sveikimo programa (angl. Enhanced recovery after surgery). Naudojamos tam tikros priemonės, kad pacientas kuo greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą, galėtų užsiimti įprasta veikla. Po operacijos, jeigu reikia, padeda kineziterapeutai, reabilitologai.

M. Ambrazevičiaus teigimu, Lietuvoje daugiau diagnozuojama antros ir trečios stadijų storosios žarnos vėžio atvejų. Vis dėlto šiek tiek situacija keičiasi, nes žmonėms tikrinantis profilaktiškai dažniau liga nustatoma pirmos stadijos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kundroto, vadovaujančio trijų partnerių įgyvendinamam tarptautiniam projektui „Krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių priemonių skatinimas pasienio teritorijose“, teigimu, projekto metu bus įsigyta moderni įranga, pagerinta ligoninių infrastruktūra. Taip pat vyks ir mokslinė-praktinė veikla – teoriniai ir praktiniai medikų, visuomenės sveikatos specialistų mokymai ir stažuotės abiejose šalyse, bus sisteminamos ir diegiamos bendros metodinės diagnostikos rekomendacijos, nagrinėjamos socialinių medijų ir e. sveikatos galimybės, didinant visuomenės įtraukimą.

Daugiau informacijos – http://eni-cbc.eu/lr/en ir https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_en

Ši publikacija buvo parengta padedant Europos Sąjungai. Už publikacijos turinį atsako tik Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos požiūrį.