Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Virusas niekur nedingo, tad medikai atsipalaiduoti negali

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pavaduotojas gydytojas Zigmas Juzumas pripažįsta: patikėti, jog tai, kas vyksta pasaulyje, nutiks ir mus, buvo sunku. Dabar medikai jau apsiprato prie stipriai pakitusių darbo sąlygų ir suvokia, kad taip dirbti teks dar kurį laiką.

„Dar iki pirmo registruoto susirgimo Lietuvoje, kai COVID-19 epidemiologinė situacija tapo nepalanki, pradėjome planuoti pacientų srautus. Reikėjo kruopščiai numatyti pacientų ir personalo kelius, švarių priemonių tiekimą, infekuotų medicininių atliekų, skalbinių srautus“, – pasakoja RKL Infekcijų kontrolės gydytoja Daiva Sriebalienė. Nuotr. M.Bartkaus.

Prisitaikė vieni pirmųjų

„Buvo nelengva įtikinti ir save, ir kolegas, nes viešojoje erdvėje netrūko skepticizmo. Klaidos, kurios buvo padarytos visose šalyse, kuomet teko uždaryti ligonines, kilo dėl to, kad daugelis, matyt, galvojo, jog mūsų tai nepalies, ir situacijos nevertino rimtai. Mes iš karto reagavome į epidemiologų perspėjimus ir laikėmės visų jų rekomendacijų. Dar iki karantino ėmėmės priemonių remdamiesi gripo epidemijos karantinu, tačiau galvojome ir ką darysime dėl COVID-19“, – sako Z.Juzumas.

RKL medikai pasakoja, kad kovo viduryje išgirdę, jog nuo savaitės pradžios bus skelbiamas karantinas, dar savaitgalį ėmėsi veiksmų. Atšaukė planines operacijas, konsultacijas. Tai, savaime suprantama, sukėlė kai kurių pacientų nepasitenkinimą. Tiesa, RKL Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jurgita Syminienė sako pastebėjusi, jog karantino metu į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykstantys pacientai tapo kantresni. „Žinoma, buvo visko, bet niekas nepuldavo burnoti, jei tekdavo ilgiau palaukti, kol prieis gydytojas. Sustiprėjęs supratingumo jausmas leido medikams ekstrinėje situacijoje be papildomo streso dirbti savo darbą“, – sako J.Syminienė.

Kolegei pritaria Priėmimo skyriaus vidaus ligų gydytoja Inga Ubartienė sakydama, jog iš kai kurių pacientų tekdavo išgirsti, kad pandemijos metu jiems baisu lankytis gydymo įstaigoje. „Pastebėjau, kad žmonės kantrai laukdavo, laikydavosi atstumo, nes baiminosi, jog gali užsikrėsti. Palyginti su darbu iki karantino, galima sakyti, kad pacientai buvo ramesni“, – teigia gydytoja.

„Nedaugelis šalies ligoninių yra pritaikytos epideminei situacijai. Neslėpsiu, buvo nemažai streso, kol sugalvojome, kaip turi judėti gydytojai, pacientai; pro kur įeiti į gydymo įstaigą ir pro kur išeiti. Ligoninę padalinome į dvi dalis. Viena gydytojų komanda dirbo tik vadinamajame užterštame sektoriuje, kiti – švariame. Kolegų keliai nesusikirsdavo. Matome, kad sprendimas pasiteisino. Deja, virusas niekur nedingo, todėl atsipalaiduoti negalime“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas gydytojas Zigmas Juzumas.

Sunkiausia išmokti saugotis

Klaipėda – vienas pirmųjų miestų, kuriam šios pandemijos metu teko gana rimtas smūgis. Iš trijų ligoninių, teikusių pagalbą suaugusiesiems, dėl kilusių viruso židinių, liko viena RKL, teikianti skubią pagalbą Žemaitijos regionui. „Buvo laikas, kai dėl infekcijos duris uždarė ne tik didžiosios, bet ir kai kurios aplinkinės rajonų ligoninės. Per parą mūsų Priėmimo-skubios pagalbos skyrius sulaukdavo per du šimtus penkiasdešimt pacientų. Panašus skaičius buvo ir iki karantino, tik į jį įeidavo ir visi planiniai pacientai. Todėl sugalvoti, kaip apsaugosime ne tik gydytojus, bet ir pacientus nuo galimo užsikrėtimo, buvo vienas didžiausių iššūkių“, – pasakoja Z.Juzumas.

„Kaip ir minėjau, Priėmimo-skubios pagalbos skyrius buvo padalintas į dvi dalis: viena medikų komanda dirbo su tais, kuriems įtariamas COVID-19, kita – su tais, kuriems ne. Priėmimo skyriaus komanda sumažėjo trisdešimčia procentųTaigi, dirbo mažiau medikų, tačiau krūvis buvo išaugęs tris kartus. Teko mobilizuoti slaugytojas iš kitų skyrių, jas apmokyti dirbti naujomis sąlygomis, o ir darbo pobūdis buvo kitas. Psichologiškai buvo sunku“, – pripažįsta J.Syminienė.
Pacientų rūšiavimas – įprasta praktika Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, tačiau, kaip pastebi medikai, kovojant su šia pandemija kilo keblumų. Jei pradžioje buvo atsiskiriami pacientai, kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai, po kurio laiko pastebėta, jog yra nemažai besimptomių atvejų. Kad būtų galima geriau valdyti srautus, ligoninėje buvo atskirtas D korpusas, kuris dabar medikų dažnai pavadinamas covidiniu. Čia tyrimų rezultatų laukia visi į ligoninę patekę pacientai. „Kadangi tyrimų rezultatų kartais tenka laukti iki paros, visą tą laiką teikdami pagalbą turime galvoti, jog atvykęs pacientas serga. Iššūkis buvo, kai keturiems pacientams, kurių testo rezultatai buvo teigiami, dešimt dienų atlikome dializes, nors tokias paslaugas turėjo suteikti kolegos iš universitetinės ligoninės. Tačiau dėl sudėtingos situacijos teko mums“, – sako Z.Juzumas.

Pasak gydytojo pulmonologo Mariaus Zolubo, dirbant pandemijos sąlygomis vienas esminių dalykų yra būtent pacientų srautų atskyrimas. Kol tyrimais neįrodyta, kad pacientas neserga, jis laikomas užsikrėtusiu, jam taikomos griežtos apsaugos taisyklės. „Medikams šios pandemijos metu sunkiausia prisilaikyti prie naujo saugumo režimo. Kai susivynioji į visas tas apsaugos priemones, judesiai tampa keturis kartus lėtesni. Vadinasi, viskas vyksta lėčiau. Ir sudėtingiausia ne gydytojams, o slaugytojoms, jų padėjėjoms, kurioms tenka keisti sauskelnes, leisti vaistus“, – apie pasikeitusias sąlygas kalba M.Zolubas.
J.Syminienė pripažįsta, kad jai, kaip skyriaus vedėjai, sudėtingiausia buvo psichologiškai: „Juk natūralu, kad galvoji, kaip užtikrinti saugumą? Kaip nuraminti personalą? Tai turbūt dažniausi klausimai sukęsi galvoje.“
O I.Ubartienė teigia, kad net ir tokioje sudėtingoje situacijoje buvo džiuginančių dalykų. „Smagu, kad visi dirbam petys petin, susikaupę, jaučiasi palaikymas. Manau, tai – ypač svarbu“, – sako I.Ubartienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:

Per pastaruosius porą mėnesių netrūko pažadų dėl medikų atlyginimų. Buvo kalbama, jog dirbant sudėtingomis sąlygomis bus skiriami papildomi priedai, bet reikia džiaugtis, kad tų labai jau sudėtingų sąlygų buvo nedaug. Mūsų įstaigai tiesioginio kontakto su COVID-19 infekuotaisiais pacientas teko nedaug, vos keletas. Juos nustatėme ir perdavėme gydyti kolegoms iš universitetinės ligoninės. Morališkai kaip ir negalime pretenduoti į tą pyrago kąsnį, kuomet buvo pranešta, jog dirbantys su virusu medikai gaus priedus nuo 60 ik i100 procentų. Nebuvome nei židinys, nedirbome mobiliajame punkte. Tiesa, keletas žmonių dirbo karščiavimo klinikoje.

Bet mums teko kita sudėtinga misija. Klaipėdos universitetinei ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėms dėl viruso išplitimo sustabdžius veiklą, teko perrimti skubios pagalbos tiekimą visam Klaipėdos regionui. Už šią veiklą mūsų darbuotojai gavo solidžius priedus ir tai padarėme iš savo lėšų. Taip pat vertiname ligoninės finansinę situaciją ir didiname medikams atlyginimus. Yra momentų, kurie man kelia šiek tiek nerimo, kad jei nebus surenkamas PSD biudžetas taip kaip pernai, išdalinti pažadai dėl medikų atlyginimų gali būti sunkiai įgyvendinami. Tačiau bandau išlikti optimistas, todėl nepaisant nerimo siekiame atliepti ligoninėje dirbančių medikų lūkesčius.

Išmoktos pamokos 

„Pandemija aiškiai parodė, kad turime pasitikėti epidemiologais. Tiesa, būtų gerai jų profesijai grąžinti prestižą, idant į jų rekomendacijas būtų rimtai įsiklausoma. Dar manau, kad būtent šie specialistai turi būti labiau nepriklausomi ir galėti taikyti griežtesnes priemones, nei tik rekomendacijas. Virusas niekur nedingsta, dirbti sudėtingomis sąlygomis teks dar ilgai, todėl kasdien tiek sau, tiek ir personalui primename, kad turime griežtai laikytis visų epidemiologų rekomendacijų, kad ligoninėje išvengtume galimo užkrato“, – sako Z.Juzumas.
J.Symininienė prisiminusi mėnesį, kuomet ligoninei teko perimti didžiausią krūvį, stebisi komandos stiprumu. „Ateini ryte – jie jau dirba, išeini vakare – jie vis dar dirba. Kartais net pagalvodavau, ar kada namo pareina, ar turi kada pavalgyti. Net dabar sunku patikėti, kaip ramiai ir puikiai susitvarkėme, be didelių incidentų“, – sako gydytoja.

RKL Infekcijų kontrolės gydytoja Daiva Sriebalienė:

Dar iki pirmo registruoto susirgimo Lietuvoje, kai COVID-19 epidemiologinė situacija tapo nepalanki, pradėjome planuoti pacientų srautus. Tai buvo ypač aktualu, nes mūsų ligoninė istoriškai seniausia uostamiestyje, pastatų išplanavimo nepakeisi, galima tik prisitaikyti. Tad reikėjo kruopščiai numatyti pacientų ir personalo kelius, švarių priemonių tiekimą, infekuotų medicininių atliekų, skalbinių srautus.
Ypač buvo sunku personalui, kuris pradėjo dirbti „užterštojoje“ dalyje: reikėjo priprasti prie naujos darbo tvarkos, asmens apsaugos priemonių naudojimo. Pradžioje įtampą kėlė galimas apsaugos priemonių trūkumas, tačiau džiugu, kad to patirti neteko, kadangi jau metų pradžioje inicijavome pirkimus šioms priemonėms įsigyti.
 
Didžiausi iššūkiai užgulė Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Vienas tokių atvejų – pradėtas visų stacionarizuojamų pacientų testavimas (PGR metodu) dėl COVID-19 infekcijos savaite anksčiau, nei nurodyta ministro įsakyme. Epidemiologinė situacija Klaipėdos mieste buvo nepalanki, ypač gydymo įstaigose.
Šiuo metu yra tik kovos su COVID-19 pradžia, daug sprendimų dar teks įgyvendinti. Tenka pripažinti, kad kai kurie nurodymai kelia didžiulius iššūkius, nes praktiškai įgyvendinti yra sudėtinga, gali atsirasti klaidų rizika. Tačiau stabtelėjus akimirkai ir atsigręžus: beveik trys mėnesiai nuo pirmo susirgimo COVID-19 infekcija Lietuvoje, daugiau nei du mėnesiai nuo karantino pradžios – COVID-19 infekcija nesusirgo nė vienas ligoninės pacientas, personalas saugus. Tai motyvuoja. Tačiau svarbiausias dalykas, įgalinantis susidoroti su ekstremalios situacijos iššūkiais įstaigoje – puiki komanda, dirbanti išvien ir puiki komunikacija nuo įstaigos vadovų iki visų darbuotojų.

Šaltinis portalas www.lsveikata.lt
Autorius: EVELINA MACHOVA