Atšaukti vizitą pas gydytoją

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.sergu.lt

Žinias, kodėl svaigsta galva, jaunieji Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai gilino Nyderlanduose

Galvos svaigimas – gana dažnas reiškinys, tačiau nustatyti jo priežastis yra be galo sunku. Viena iš galvos svaigimo priežasčių – vestibulinio aparato ir jo nervo sutrikimai, toks galvos svaigimas vadinamas periferiniu galvos svaigimu.

Pietų Nyderlanduose esančios Mastrichto universitetinės ligoninės, kurioje – didžiausias periferinio galvos svaigimo diagnostikos centras Europoje, profesoriai dirba ne vieną dešimtmetį, siekdami išsiaiškinti ir nustatyti bendras šios ligos diagnostikos ir gydymo gaires.

„Pasaulyje medikai remiasi panašiomis galvos svaigimo teorijomis, tačiau vieningos kol kas nėra. Žiūrima į stipriausius pasaulio centrus, remiamasi jų atradimais, patirtimi. Nustatyti galvos svaigimo priežastis yra taip pat sunku, kaip pvz. migrenos“, – sako Donatas Boveinis, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, konsultacinės poliklinikos gydytojas otorinolaringologas.

Kartu su kolege gydytoja otorinolaringologe Marija Lebedeva, rugsėjo pabaigoje, jie stažavosi Mastrichto universitetinėje ligoninėje pietų Nyderlanduose.

Gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva ir prof. Hermanas Kingmas

Mokymuose, kuriuos vedė vienas garsiausių pasaulyje periferinio galvos svaigimo srities specialistų, profesorius Hermanas Kingmas, nagrinėtos galvos svaigimo priežastys, pateikti nauji, statistiškai įrodyti, galvos svaigimo ligų gydymo metodai. Aptarti naujausi diagnostikos standartai, atnaujintos gydymo metodikos, vyko praktiniai mokymai.

Pasak gydytojo D. Boveinio, pagrindiniu tyrimu, aiškinantis periferinio galvos svaigimo priežastis, išlieka vaizdo nistagmografija, stimuliuojant vestibulinio aparato receptorius, fiksuojami akių judesiai. Tačiau galvos svaigimo priežasties nustatymas dažnai apjungia kelias medicinos sritis (neurologiją, reumatologiją, otorinolaringologiją, oftalmologiją).

„Galvos svaigimą gali sukelti ne tik pusiausvyros organas, esantis vidinėje ausyje, bet tarkim ir oftalmologinės problemos, t.y. įvairios akių patologijos, kaip žvilgsnio nefokusavimas, susilpnėjusi rega ir pan. Svaigimas gali kilti ir dėl neurologinių bėdų“, – sako gydytojas D. Boveinis.

Dažniausiai pasitaikanti svaigimo priežastis, pasak gydytojo otorinolaringologo, yra dėl pusiausvyros organo pažeidimo. Kiekvienas žmogus jų turi du, po vieną – kiekvienoje ausyje, kurie turi dirbti sinchroniškai ir padėti žmogui suvokti savo padėtį, judėjimą erdvėje. Tačiau jei pusiausvyros organas ar jo nervas pažeidžiamas, pusiausvyra sutrinka, žmogus jaučia galvos svaigimą.

Pasak gydytojos M. Lebedevos, dažniausi ir geriausiai žinomi vestibulinio aparato sutrikimai yra trys: gėrybinis paroksizminis galvos svaigimas (galvos svaigimas prasideda pasukant, pakeliant galvą, trunka iki 30 sekundžių), Menjero liga (protarpiniai galvos svaigimo priepuoliai, trunkantys nuo 20 min. iki 24 val., lydimi klausos sutrikimo, ūžesio, užgulimo) ir vestibulinis neuritas (nuo kelių parų iki kelių savaičių trunkantis stiprus, nuo padėties nepriklausantis galvos svaigimas, lydimas pykinimo ir vėmimo, bet neturintis kitų neurologinių simptomų).

Kursuose aptartos ir kitos retesnės ligos, kaip jas diagnozuoti, kaip atskirti nuo kitų, panašius simptomus sukeliančių ligų, jų gydymas, reabilitacija, prevencija.

Taip pat pristatyti vestibuliniai implantai, padedantys žmonėms, netekusiems vestibulinės funkcijos, atlikti pusiausvyros reikalaujančias kasdienes funkcijas (ėjimas, bėgimas, apsisukimas, pusiausvyros išlaikymas atsistojus), tačiau kol kas jie yra tyrimo ir pritaikymo fazėje.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės informacija